Praleidau nemažai vakarų beieškodamas apleistų vietelių Užupio ir Žvėryno mikrorajonuose. O juk toli eiti niekur nereikėjo. Nesuprantu, kaip aš anksčiau nepastebėjau jau beveik metus laiko nenaudojamą vaikų polikliniką mano „pagal nutylėjimą“ rajone. Tad negaiškime laiko, judame prie reikalo.
Savo veiklą Antakalnio vaikų polikliniką pradėjo 1984m., metais vėliau nei suaugusiųjų. O praėjus 27-eriems metams galutinai užsidarė. Visas vaikų skyrius yra perkeltas į 9-tą suaugusiųjų poliklinikos aukštą. Neįsivaizduoju kaip ten viskas sutilpo. Reikės kada nueit pažiūrėti vien dėl įdomumo.
Užsidarymo priežastys kelios. Tai prasta pastato būklė. Nuo pastatymo laikų polikliniką nei karto nebuvo rimtai remontuota. Be to dėl blogo suprojektavimo gruntiniai vandenys plauna pastato fundamentą. O tai pasak specialistų labai negerai. Taigi taisyti kažką brangiau nei nugriaut. Na ir galu gale demografinės problemos, vis tik gimstamumas ir vaikų skaičius nebetoks kaip prieš trisdešimt metų, tad išlaikyti didžiulį trijų aukštų pastatą nėra tikslo. O gaila.
Tad dabar pastatas stovi apleistas. Tiesa jame vis dar budi sargas, o trečiame aukšte dirba Vaikų linijos kontora.
Dėl viso pikto reikėtų paminėti, kad aš pats nuo laikų, kurių neatsimenu, iki sąmoningų šešioliktų gyvenimo metų buvau šios įstaigos pacientas. Tad ši pamiršta vaikų poliklinika man reiškia šiek tiek daugiau negu tiesiog eilinis apleistas objektas. O gal net daugiau nei šiek tiek.
Poliklinikos kompleksą sudaro dvi dalys: pagrindinis trijų aukštų pastatas ir vaikų baseinas – mažas ir žiaurus.
Šįkart tradiciškai pasakyti, kad į pastatą įeiti nesunku negalėsiu. Vis tik visos durys yra užrakintos, langai sveiki, sienose skylių taip pat nematyti. Tegul kaip aš ten patekau lieka mano nedidele paslaptimi. Bet visgi paminėsiu, kad tikrai nesibroviau. Ir tau, mielas skaitytojau, to daryti niekad nesiūlau. Nes spynų gadinimas ir langų daužymas gali pakankamai liūdnai baigtis. Tuo labiau tai būtų objekto niokojimas, kam kategoriškai nepritaria visi man žinomi UE projektai bei aš pats.
Pro paradines poliklinikos duris, kurios tiesa pakeistos į naujas, tekėjo lankytojų srautai.
Rūbinė. Pakabų drabužiams kabinti jau nebeliko. Kiek prisimenu čia dirbo apkūnoka raudonžandė rūbininkė, kurios išvaizda nesikeitė dešimtmečiais. Prisimenu ją būdamas trijų, būdamas dešimties, būdamas šešiolikos metų – tą pati laiko nepaliesta moteris. Įdomu, kur jinai dabar(?)
Mano vaikystė svajonė – perjungti jungiklius šiame sename pulte – išsipildė tik dabar.
Atskiros durys, skirtos išeiti iš poliklinikos. Ir modernus (savo laikmečiui) fotelis.
Patraukiau į dešinę ir atsidūriau prie traumatologijos skyriaus. Deja, durys į rentgeno kabinetą buvo užrakintos. Nors sprendžiant iš aplinkui tvyrančios tuštumos to radioaktyvaus aparato jau tikriausia seniai nebėra.
Prieškambaryje tarp kabinetų sustatyti seni įrenginiai.
Ant sienos kaba HiPP kūdikių maisto reklama, kurią atsimenu nuo neatmenamų laikų. Nostalgiški jausmai.
Nudžiuvusios gėlės – dažnai apleistose vietose sutinkamas dalykas. Asmeniškai man būtų gaila palikti gyvą augalą likimo valiai, tai yra neišvengiamai pražūčiai nuo vandens trūkumo.
Valytojos sandėliuke radau nenaudojamą tualetą su senoviniu vandens baku.
Liftas. Neveikia nuo kokių 1995-ųjų. Teko juo pasivažinėti tik vieną ar du kartus.
Kalendorius – vienas iš rodiklių kada objektas buvo apleistas. Šis 2011 metų.
Registratūra. Kažkada šiose lentynose buvo saugomos pacientų kortelės.
Ženklai draudžiantys rūkyt. Tiek vaikystėj, tiek dabar negaliu suprasti kodėl jie priklijuoti aukštyn kojom(?)
Į pastatą jau kažkaip sugebėjo prasibrauti ir beraščiai. Kai kur išpaišė sienas ir baldus.
Kadaise šios lentos kabėjo ant sienų. Ant jų buvo pažymėti visi poliklinikos specialistai, jų kabinetai ir darbo valandos.
Nusileidau į rūsį. Čia radau senu telefonų, kurie kažkada buvo registratūroje. Kaip matyti telefonai neturi skaičių, tad skirti tik atsiliepti.
Aplinkui nemažai elektronikos laužo.
VIA „Nerija“. Šis plakatas man priminė Blink 182 – First date klipą 
Kambario viduryje stovi telefonine spinta su daug iš jos kyšančių laidų.
Gal kas nors galite paaiškinti kam buvo skirti šie aparatai su laikrodžiais?
Kitoje rūsio pusėje radau laiptus, kurie veda į baseiną. Tačiau kylant jais neišvengiamai atsidurčiau vietoje kur mane pamatytų sargas, nes jo kambariuko langai yra tiesiai prieš baseino langus. Tad nusprendžiau nerizikuoti ir grįžti atgal. Juk dar neapžiūrėjau antrojo aukšto.
O štai ir pagrindiniai laiptai į jį.
Tualetas. Berniukų.
Langas kaip ir prieš dešimtmečius laikosi atremtos šluotos dėka.
Prie okulistų kabinetų.
Kažkada čia buvo okulistės N. D. kabinetas. Dabar ji kiek žinau persikėlė į Antakalnio polikliniką.
O štai stebuklingas langelis, kuriame tyrimams buvo paliekami įvairiausi dalykai stiklainiuose ir degtukų dėžutėse.
Tas pats langelis tik iš kitos pusės.
Didžiulės kriauklės, beveik kaip mažos vonios.
Kitas tyrimų kabinetas. Čia dar liko inventoriaus.
Laidinis radijas „Ukraina-303“. Dažnas gydytojas turėdavo tokį aparačiuką savo kabinete.
Senovinė šiukšlių dėžė. Tokią pat mačiau Lietuvos psichodramos draugijos būstinėje.
Kažkuriame iš čia esančių kabinetų dirbo mano pediatrė A.V. Deja, taip ir nesugebėjau prisimint, kuriame tiksliai.
Senovinė kaitinimo kamera su integruotu termometru.
Dar vienas piešinys iš vaikystės prisiminimų: Piktųjų antinų šeima ir nenaudėlis katinas.
Į trečia aukštą nosies nekišau. Ten laikinai (?) įsikūrusi Vaikų linija, geriau jiems netrukdyt ir šiaip nesirodyt.
Išties gaila, kad vaikų poliklinikos jau nebėra. Atsimenu kaip būdamas šešiolikos persirašiau į suaugusiųjų polikliniką, o paskui pamatęs ten ligotų, kosėjančių ir čiaudinčių senių pulkus, piktą personalą, nejaukią aplinką ir kilometrines eiles jau beveik norėjau sugrįžt atgal ir išbūt bent iki pilnametystės ten kur sąlyginai ramu, kur gydytojos bent retkarčiais nusišypso. Bet negrįžau… o suaugusiųjų poliklinikos vengiu iki šiol.
Subjektyvus vertinimas
Vaizdingumas: 8/10
Atmosfera: 9/10 (nostalgija – stiprus jausmas)
Artefaktai: 7/10 (dauguma kabinetu tušti, bet yra į ką pažiūrėt)
Ar verta eiti: verta (tik klausimas ar pavyks)
