Prieš porą dienų Karolis Pocius surengė apklausą “Kiek kartų bandėte pereiti prie linux OS?”. Tai daryti aš bandžiau tik vieną kartą, prieš gerą savaitę.
Kalbų apie “Ubuntu” buvo daug, kas gyrė, daug kas bandė pereitį prie naujos OS, bet vistiek grįždavo prie langų. Galu gale pats susiruošiau tai “pačiupinėti”. Užėjau į “Ubuntu” puslapį ir pradėjau siųst pingviną 
. Palaukęs valandėlę jau diegiau naują OS.
Diegimas iš Windows man pasirodė labai paprastas ir jau greitai manęs laukė prisijungimo meniu. Suvedžiau savo vardą ir slaptažodį, sistema užsikrovė. Iš pirmo žvilgsnio viskas pasirodė labai simpatiškai ir gana aiškiai. Jau įdiegtas OpenOffice, Firefox. Jei jau įdiegtas FF – reikia išbandyt kaip veikia Internetas. Hmm, jis neveikia, nes nėra pajungtas. Naudojant “Windows” padaryti DSL prisijungimą labai lengva, kaip tai daryti “Linux” sistemoje – nežinojau. Ilgai knisausi po nustatymus, nieko neradau. Paskui perkroviau ūžiantį draugą, įjungiau “Windows”. Paleidau naršyklę ir pradėjau ieškoti atsakymo į mano problemą. Radau greitai, viską reikėjo daryti per terminal’ą (Plačiau).
Parsisiunčiau visas man reikalingas programas, lyg viskas veikia, lyg viskas gerai, bet toks jausmas, kad aš uždarytas į mažą dėžutę. Moku tik atlikti pagrindinius dalykus ir naudotis programomis su kuriomis puikiai draugavau ir “Windows” sistemoje. Likusioji, didžioji, “Ubuntu” dalis man liko nežinoma ir nesuprantoma, todėl aš grįžau prie langų
“Ubuntu” dar guli mano kietajame diske, gal kada nors prireiks
