Šiandien Vingio kinoteatre teko pažiūrėti filmą Balkonas. Tai naujas režisierės Giedrės Beinoriūtės vaidybinis filmas apie šalia gyvenančių vaikų (Emilijos ir Rolano) santykius ir bendravimą per balkoną.
Veiksmas vyksta tarybų Lietuvos provincijoje. Filme bandoma perteikti 80-tųjų pagaigos atmosferą, manau tam net skiriama daugiau dėmesio, nei pagrindiniaim siužetui. Emilijos tėvo milicininko uniforma ir senas Moskvičius, tuolaikiniai rūbai ir mergaitė šaukianti “Ура!” – turėtų sukelti nostalgiją vyresnio amžiaus žmonėms. Manau laikotarpis perteiktas gana neblogai. Bet kai bendrai buvo parodytas namas (kur gyvena Emilija ir Rolanas), pastebėjau, kad kai kur yra įdėti plastikiniai langai 
– nelabai rišasi su sovietmečiu.
Labai nustebino filmo pabaiga, o tiksliau tai, kad jis pasibaigė labai netikėtai…
Filmą įvertinčiau 7/10, pridėčiau balą vien todėl, kad tai lietuviškas kinas, kuriam ir taip skiriama taip mažai dėmesio – salė kurioje sėdėjau buvo užpildyta tik trečdaliu.
