Archives: March 2009

Adobe After Effects DOF

Skaitmena yra puikus dalykas. Sąlyginai pigus ir kokybiškas, patogus. Bet nuotraukos darytos ant juostos žiūrisi mieliau už skaitmenines, sena gera plokštelė skamba geriau už bet kokį mp3 (tikri melomanai su manim sutiks). Su filmais lygiai tas pats – video kiša prieš kino.

Bet galima padaryti, kad skaitmeninis filmas atrodytų kaip filmuotas ant kinojuostos. Čia labai padeda 35mm adapteriai – daiktai prisukami prie kameros ryškumo gyliui reguliuoti. Gaunamas tarsi kino efektas. Geras to pavyzdys – Tado Vidmanto „When technic is better than idea“. Bet tokie adapteriai nėra pigūs, o savos gamybos ne visada garantuoja gerą rezultatą.

DOF (Depth of field, liet. Ryškumo gylis) gali būti keičiamas ir su programomis. Radau, kaip tik, labai gerą Adobe After Effects tutorialą. Nors aišku jis niekada nepakeis 35mm adapterio, kuris tuo tarpu nepakeis kinojuostos :)

Žymės: , , , , ,
Komentarų skaičius: 0;

Sūrio vagystė

Žmonės į benamius žiūri labai skirtingai. Vieniem giliai nusispjaut ant jų, kiti juos toleruoja – bet kas juk gali netekti namų. Treti jų labai nemėgsta, arba galima sakyti nekenčia. Save priskirčiau trečiai grupei, ir štai koks atsitikimas įvyko šiandien.

Vienam nedideliam darbeliui reikėjo nufilmuoti kaip varnos kapoja sūrį. Nupirkau aš gerą gabalą ir padėjau jį ant žemės kieme, gerai matomoje vietoje. O pats įsitaisiau su kamera netoliese. Paukščiai skraido aplink, bet sūrio paragaut nedrįsta. Tikriausia abejoja dėl nepažįstamo objekto – kameros ir sunkau girgždančio stovo.

Sėdžiu aš gal 20 minučių, o sūrio niekas nepuola. Tik va į prie konteinerių vienas asmuo artėja. Kvapelis jautėsi jau iš tolo. Tikrai nekoks kvapelis. Išvaizda irgi akių nedžiugina. Priėjo jis prie konteinerių ir knistis pradėjo. Mažai to, kad knisasi, bet dar ir pusę šiukšlių ant žemės iškrauna. Žiūrėt šlykštu! Pasirausė, pasirausė ir atgal eina. Apsidairė ir sūrį pamatė – eina jo link. Na tada jau paaiškinau aš, kad sūris ne jam. Šis kažką prabambėjo kaip „zombuotas stalkeris“ ir pradėjo judėti šalin.

Laukt man užkniso, todėl sugalvojau namo nueit – paštą ir RSS pasitikrint. Tuo labiau varnos manęs nematys, ir sūrį pradės kapot. Grįžau gal po 10 minučių ir toks juokas suėmė – sūrio nebėra. Paukščiai to gabalo per tiek laiko tikrai neįveiktų to gabalo. Reiškia koks didesnis padaras pasistengė :D Galėjo būt visko, bet duodu 80%, kad čia bomžas pasistengė. Nežinau iki kiek reikia apsileist, kad vogt nelemtą sūrio gabalą, tuo labiau smėlėtą, gulintį ant žemės(?)

Gaila man tik vieno, kad nenufilmavau varnų šėlsmo :)

Žymės: , , , ,
Komentarų skaičius: 7 ;

Opera RSS įkelimas į Google Reader

Rss

Naudoju šiap aš Operą ir kaip naršyklę, ir kaip pašto klientą, ir kaip RSS skaitytuvą ir vargo nematau. Tik yra problemėlė, kad kai prisėdu prie svetimo kompiuterio, neturiu ką skaityt, nes RSS sąrašas guli manajame. Google Reader, veikiantis naršyklėje, man asmeniškai nėra labai patogus, bet tai vis tiek puikus dalykas, nes jį gali pasiekti iš bet kurio kompiuterio.

Kadangi mano Google skaitytuvas prenumeravo apie 10 blogų, sumasčiau visus feed‘us perkelti ten iš Operos. Jei tai daryčiau rankiniu būdu, tai užtrukčiau gerą dieną (be to tai didelis užsiknisimas), bet aš tai padariau daug paprasčiau:

Naršyklėje Opera spaudžiame File -> Import and Export -> Export Feed List. Išsaugojam *.opml failą savo kompiuteryje ir keliaujame į Google Reader. Apačioje, kairiajame skaitytuvo šone, spaudžiame Manage subscriptions. Dabar pasirenkame Import/Export ir įkeliame *.opml kurį gavom iš Operos. Kai failas įsikels, feedai pasirodys Google skaitytuve.

Šiaip čia yra labai lengvas dalykas, apie kurio galbūt ir nereikėtų niekam aiškinti. Bet manęs (kaip didelio Operos mėgėjo :) ) dažnai paklausia panašių klausimų per Skype. Taigi, gal kam padės :)

Komentarų skaičius: 2 ;