Sūrio vagystė

Žmonės į benamius žiūri labai skirtingai. Vieniem giliai nusispjaut ant jų, kiti juos toleruoja – bet kas juk gali netekti namų. Treti jų labai nemėgsta, arba galima sakyti nekenčia. Save priskirčiau trečiai grupei, ir štai koks atsitikimas įvyko šiandien.

Vienam nedideliam darbeliui reikėjo nufilmuoti kaip varnos kapoja sūrį. Nupirkau aš gerą gabalą ir padėjau jį ant žemės kieme, gerai matomoje vietoje. O pats įsitaisiau su kamera netoliese. Paukščiai skraido aplink, bet sūrio paragaut nedrįsta. Tikriausia abejoja dėl nepažįstamo objekto – kameros ir sunkau girgždančio stovo.

Sėdžiu aš gal 20 minučių, o sūrio niekas nepuola. Tik va į prie konteinerių vienas asmuo artėja. Kvapelis jautėsi jau iš tolo. Tikrai nekoks kvapelis. Išvaizda irgi akių nedžiugina. Priėjo jis prie konteinerių ir knistis pradėjo. Mažai to, kad knisasi, bet dar ir pusę šiukšlių ant žemės iškrauna. Žiūrėt šlykštu! Pasirausė, pasirausė ir atgal eina. Apsidairė ir sūrį pamatė – eina jo link. Na tada jau paaiškinau aš, kad sūris ne jam. Šis kažką prabambėjo kaip „zombuotas stalkeris“ ir pradėjo judėti šalin.

Laukt man užkniso, todėl sugalvojau namo nueit – paštą ir RSS pasitikrint. Tuo labiau varnos manęs nematys, ir sūrį pradės kapot. Grįžau gal po 10 minučių ir toks juokas suėmė – sūrio nebėra. Paukščiai to gabalo per tiek laiko tikrai neįveiktų to gabalo. Reiškia koks didesnis padaras pasistengė Galėjo būt visko, bet duodu 80%, kad čia bomžas pasistengė. Nežinau iki kiek reikia apsileist, kad vogt nelemtą sūrio gabalą, tuo labiau smėlėtą, gulintį ant žemės(?)

Gaila man tik vieno, kad nenufilmavau varnų šėlsmo