Archives: June 2009

Dviračio skambutis

Dviračio skambutis
bicycle bell @ mario bellavite

Dviratis su skambučiu šiais laikais tapo gana retas dalykas. Vieni teigia, kad tai būtinybė, o kitiems tiesiog nusispjaut. Asmeniškai aš dar turiu tokį mandrą prietaisą kaip skambutį. Nors ir naudoju jį retai aš visada pritardavau tai žmonių daliai, kurie mano, jog skambutis yra būtinas dviračio atributas. Tačiau po vakarykščio pasivažinėjimo pradėjau abejoti.

Vilniaus centre dviratininkų takų galime rasti ganėtinai daug palyginus su užmiesčiu. Kadangi labiau mėgstu prasinešt po pievas, pelkes ir plentus, nei trintis mieste tarp žmonių masių, tai dviratininkų takai man yra retenybė. Gerai kai dar bent šaligatviai yra, nes kartais ir keliuku, kur mašinos “skraido”, pavažiuot tenka. Romantika :) . Tai va, išsiruošiau vakar Antavilių ežero aplankyt.

Kelias nelabai ilgas, laisvai galima per 40 minučių nulėkt, tačiau ir nelabai malonus – senas asfaltuotas šaligatvis, kur dėl didelių duobių kiekio neįmanoma normaliai įsibėgėt. Gana greit pasiekiau ir patį Antavilių miestelį (ar rajoną, gyvenvietę…). Ten kelias jau ganėtinai geras, nuo kalniuko galima virš 40 km/h išspaust. Tačiau šaligatvių ten nėra. Žmonės, dviratininkai ir automobiliai juda vienu bendru keliu.

Važiuodamas kelioliką kilometrų per duobes kalniukas su gera danga pasirodė tikru lobiu, kurio negalėjau praleist. Lekiu aš tuo keliu, žiūriu žmogus prieky eina. Pralenkiau jį dideliu greičiu. Išart į galvą šovė mintis, kad jei žmogus bent kiek būtų pakeitęs savo krypti, aš jį partrenkčiau – susižalotume kartu. O štai jau priešais mane ir apkūni moteriškė žygiuoja. Dėl visą ko iš tolo perspėjau ją dviračio skambučiu. Tačiau įvyko netikėtas dalykas. Vietoj to, kad ramiai žengt į pakelę ir praleist mane, moteriškė išsigando ir pradėjo blaškytis tai po kairę, tai po dešinę. Ne ypač linksma situacija :D . Pradėjau stabdyti, bet jau buvo per vėlu ir vairu kliudžiau jos ranką. Susimėtė vairas, vos sugebėjau išlaikyti pusiausvyrą ir nenugriūti. Tuoj pat išgirdau porą “gražių” žodžių į savo adresą. Ironiškai gavosi. Neskambinęs skambučiu ramiausiai aplenkiau žmogų, o perspėjęs iš tolo vos nesužalojau.

Dabar man skambutis yra toks prietaisas, kurį naudosiu tik gerai prieš tai pagalvojęs. Padariau išvada, kad matant žmogų geriau pristabdyt, nei gąsdint skambučiais ar pasikliauti likimu :)

Stalkeris prieš 30 metų ir dabar

stalker
The Heart – From ‘Stalker’ by Andrei Tarkovsky

Tikiuosi mano blogą kartais aplanko filmo „Stalkeris“ fanai. Norėčiau šiek tiek prisiminti jį. Šiam (nepabijosiu to žodžio) ŠEDEVRUI šiemet sukanka trisdešimt metų, tačiau geresnės (čia mano asmeninė nuomonė) psichologinės dramos už Andrejų Tarkovskį dar niekas sukūręs nebuvo. Ir bendrai galiu pasakyti, kad tai geriausias filmas kurį tik buvau matęs. O svarbiausia, kad prieš kelias dienas turėjau laimės aplankyti vietas kur vyko Stalkerio filmavimai.

Apie siužetą nepasakosiu, tai galima pasiskaityti čia, čia, čia ir čia. Nors geriau vieną kartą pažiūrėti, nei šimtą kartų paskaityti. Jį iki šiol galime nusipirkti, ar išsinuomoti (yra ir kitų būdų gauti Stalkerį).

Filmas buvo kuriamas Estijoje, sostinėje ir aplink ją. Pirmoji, ir pagrindinė, vietovė kurią aplankiau, buvo hidro-elektrinė, pusiau apgriauta, negalinga, tačiau neseniai modernizuota ir vis dar veikianti:

Stalker

Stalker

Vieta tiesiog nuostabi. Ūkanotas oras padarė savo darbą – pasijaučiau kaip filme. Aplinkui daug medžių. Toks jausmas, beveik niekas nepasikeitė nuo filmavimo laikų. Paėjus šiek tiek nuo pagrindinio pastato galima pamatyti stulpelius ant kurių sėdėjo herojai patekę į zoną:

Stalker

Stalker

Kanalas kuriame gulėjo Stalkeris, kai prie jo buvo pribėgęs šuo dabar yra užpildytas vandeniu:

Stalker

Stalker

Stalker

Elektrinės viduje viskas pasikeitė kur kas labiau. Naujai nutinkuotos sienos, ūžia turbinos. Pakeistos durys už kurių filme skambėjo telefonas:

Stalker

Stalker

Stalker

Stalker

Stalker

Stalker

Stalker

Filmo pradžia buvo filmuojama beveik Talino centre, neveikiančioje gamykloje:

s-1

s-23

image5

Prieš kelis mėnesius geležinkelio bėgiai, kuriais važiavo filmo herojai, buvo išardyti – labai gaila. Liko tik siauras akmenukų takelis:

s-3

s-2

s-4

Trečioji vieta kur teko pabuvot – tai laukas esantis tarp Talino ir Maardu. Čia buvo filmuojamas įžengimas į zoną. Filme taip tikroviškai atrodžiusios tankų nuolaužos iš tikrųjų buvo tik dekoracijom, todėl jų nebeliko:

s-5

s-6

image7

Įspūdis man liko didžiulis. Buvau ten kur buvo filmuotas mėgstamiausias filmas, buvau ten kur kūrė mėgstamiausias režisierius!

Ežio reklamos neleidžia išsimiegot

ezys-dejau1

Nežinau kaip kituose tinkluose, bet ežys siuntinėja savo niekam nereikalingas reklamas reguliariai. Anksčiau manęs tai neerzino. Paspaudei kelis mygtukus, išsitrynei spamą – viskas. Tačiau kai dėl šito ššš negaliu jau antrą savaitgalį išsimiegot, tai darosi pikta.

Praeitą, gražų, šeštadienio rytą mane pažadino suskambėjęs telefonas. Pirmoji mintis buvo nugalavyt nenaudelį, kuris ryte rašinėja. Pagriebiau telefoną, kad pažiūrėt ką žudysiu šiandien, o ten ežio reklama:

Nuo 05,30 pokalbiai tarp Eziu – 0ct/min, užsisakius Leda pirstui ir liezuviui. Uzsakymo kaina – 4Lt/sav, 12Lt/men.Akcijos laikas ribotas. Ezys.

Laikas 08:18

Nežinau ką veikia ežio robotai, bet aš savaitgaliais miegu gerokai ilgiau nei iki pusės devynių. Pažadintas jau užmigt nebegalėjau. Ir pikta, ir lūdna. Reikia išjunginėt nakčiai telefoną!

Kelias dienas taip ir dariau, tačiau gerai išvystytas refleksas neišjunginėti telefono nugalėjo. Šiandien (sekmadienį) ryte aš vėl buvau „maloniai“ nustebintas žinutę iš ežio. Ne 8, bet 10 valandą, bet tai manęs neguodžia. Ežio reklamos netik niekam nereikalingos, bet dar ir siunčiamos nepatogiu laiku.

Yra daugybė Symbian programa WebGate SMS Spam Manager. Tikiuosi miegosiu ramiai… Bet kas ten žino kaip bus iš tikrųjų…