Polububijus

Tęsiame giros temą. Prieš kurį laiką buvau numetęs receptuką kaip pasigaminti naminę girą. Paskui apie pasekmes… Nuo to laiko pagaminau ne vieną litrą gėrimo. Eksperimentuočiau ir toliau, jei per Skype nebūtų parašęs vienas žmogus, platinantis natūralius produktus Lietuvoje (ManSkanu.lt). Jis pasiūlė išbandyti natūralią lietuvišką girą. Pasidarė įdomu, nusipirkau mišinį Halės turguje ekologiškų produktų skyriuje už 3 Lt (perkant internetu 2Lt).

Tikėjausi maišelio viduje rasti miltelius, tačiau viduj radau smulkintą duoną ir sausas mieles (jas atpažinau pagal kvapą). Kitaip tariant matai ką paskui gersi.
Pagaminti tokią girą daug paprasčiau nei pagal mano receptą. Tereikią mišinį užpilti šiltu virtu vandeniu, įdėti cukraus ir palikti parai. Tikslesnė instrukcija rasite ant popierinio maišelio, kuriame buvo mišinys. Tiesa, svetainėje parašyta, kad reikia dėti 3 valgomus šaukštus cukraus, kas trim litram yra ženkliai per maža. O ant pakuotės parašyta 200 g. cukraus, kad mano manymu yra per daug. Todėl dėjau iš akies ir neapsirikau. Kitą dieną jau turėjau skanų gėrimą

Skoniu likau patenkintas: švelnus, neįkirus. Gira puikiai tinka atsigaivint karštą dieną. Savąją girą šiek tiek skiesdavau, nes skonis būdavo per stiprus, o išgėrus daugiau kartais “kaldavo į galvą”. Čia ingredientai yra tiksliai paskaičiuoti, todėl tokių fokusų nėra. Spalva: kaip tikros lietuviškos giros – šviesi (dauguma žmonių mano, kad gira turi būti tamsi, tačiau taip nėra). Kvapas: kaip paprastos naminės giros, nutūralus. Kiti girų mišiniai dažnai kvepia labai skaniai ir patraukliai, tačiau dažniausiai tik chemijos dėka. Čia jaučiamas tik malonus duonos ir įdėtų razinų kvapas. Man gira patiko, sakyčiau produktas vertas “Lietuviškos giros” vardo. Tik gaila, kad nelabai populiari. Kol kas mažai kur parduodamas. Tačiau pats jau žinau, kad kai būsiu arti stoties užsuksiu į Halės turgų nusipirkt giros maišelį

Žymės: gira
Komentarų skaičius: 6 ;