Vilniaus viešasis transportas pasmerktas pražūčiai

Troleibusai

Viename naujienų portale yra teisingai pastebėta, kai žmonės nebeturi ko pasakyti, pradeda kalbėti apie orus, sveikatą ir viešąjį transportą. Šį kartą būsiu banalu, pakalbėsiu apie tai ir aš. Tikriausia jau daugelis pastebėjote straipsniukus apie bilietų branginimą, šio reikalo „sutvarkymą“ ir Vilniaus valdžios sprendimą nekelti kainų bent jau šiais metais.  Iš esmės tai nieko nekeičia, vis vien miesto viešasis transportas dabar yra agonijos būsenoje ir net dabartinė nepakelta kelionės kaina neatitinka kokybės.

Visų pirmą reikėtų pabrėžti, kad moksleiviams ir studentams dėl važiavimo kainos skųstis tikrai nėra ko, nes jie gali tenkintis mėnesiniais bilietais su 80% nuolaidą. 22 litai už galimybė važiuoti tiek troleibusais, tiek autobusais visą mėnesį yra adekvati suma. Tačiau tie, kurie priversti mokėti visus 110 litų per mėnesį – lieka nuskriausti. Tokia kaina visiškai neatitinka kokybės.

Mano manymu aukštos važiavimo kainos yra ne vien dėl brangių autobusų/troleibusų, nuolatos kylančių kuro kainų ir žmonių nenoro dirbti vairuotojais. Esmė yra prastame valdyme. Kur dar pasaulyje galima sutikti analogiškas įmones Vilniaus viešajam transportui? Baltarusijoje? Kuboje? Šiaurės Korėjoje? Per daugiau nei dvidešimt metų įmonė taip ir nesugebėjo persiorganizuoti, prisitaikyti. Jeigu ne valstybės parama – ji akimirksniu žlugtų. Tačiau gaudama pakankamai lėšų iš biudžeto įmonė taip ir toliau gali veikti pagal sovietinį modelį ir nesiparint.

Šiltus vasaros vakarus aš dažnai praleisdavau ant garažų prie autobusų parko ir stebėdavau jo darbą. Troleibusų parko veikla gerai matosi jau nuo kitų garažų. Yra sakoma, kad nėra nieko malonesnio, nei stebėti kaip kas nors dirba. Bet šiuo atveju susidariau įspūdį, kad ten nedirba niekas.

Parke stovi dešimtys neveikiančių apleistų autobusų. Per teritoriją laksto pensinio amžiaus vyrukai su ūsais – kabutėse mechanikai – kurie daugiau sugadina nei pataiso. Vos išėję iš parko vairuotojai – tokie pat pensinio amžiaus vyrukai su languotais marškiniais – iš kart nieko nesigėdydami pradeda taškyti butelį. Baisu. Tačiau niekam tai nerūpi, iš darbo jų neatleidžia. Gali nieko neveikt ir jei nori gert darbe „kaip senais gerais laikais“.

Kai užeini į troleibusą jautiesi ne kaip transporto priemonėje, o lyg patalpoje kur veikė „laisvieji menininkai“. Nežinai ką sakyti kai pamatai laidus, įdėtus į !dušo šlangas!. Atsiprašau, kur aš esu? Troleibuse ar viešojoj pirty? Viskas remontuojama tomis priemonėmis, kurios pakliūva po ranka. Ir viskas dėl to, kad nėra atliktų darbų kontrolės. Kaip girtas senukas su ūsais padarys – taip ir gerai.

Dušo šlanga troleibuse

Autobusai remontuojami popieriumi. Beveik kiekviename senesniame autobuse klibančios dalys užkimšamos laikraščiais ir languotais sąsiuvinių lapais. Kartais plastmasinės dalys tiesiog užsukamos medvaržčiais arba užkalamos vinimis! Dalys, kurių keleiviai nemato taisomos analogiškai. Kartą stebėjau vaizdą kaip užgesus autobusui vairuotojas pakėlė dangčius grindyse, kad patikrinti ar viskas gerai. Ir ką pamačiau? – ogi paprastas žalias sodų šlangas, kuriomis įprastai laistomi agurkai ir svogūnai! Prie įrenginių jos buvo priveržtos varine viela. Tad nieko nuostabaus, kad brangiai nupirktas transportas dažnai genda, o galiausiai įvairiausiomis improvizacijomis nuniokojamas taip, kad nebetinka naudoti.

Tarpas užkimštas popieriumi autobus

Pakankamai naujų autobusų taip pat niekas netausoja. Vos atplyšęs grindų linoleumas taip pat įsukamas medvaržčiais. Tas pats liečia klibančius turėklus ir kitas dalis, jei taip pat negailestingai priveržiami tuo kas pasitaikė po ranka.

Kitur naudojama guma ir lipni juosta. Štai kaip „išradingai“ pritvirtintas pramuštuvas. Ar matėte kur nors kitur Europoje tokį vaizdą?

Pramuštuvas

Solaris troleibusuose tai padaryta ne ką geriau. Į atvirai kyšančias metalines dalis galima netyčia susibraižyti rankas. Išvis nesuprantu, kodėl pakankamai naujuose troleibusuose nauji elektroniniai pramuštuvai pakeisti į senus? Tos nuolat kaitaliojamos tvarkos prie nieko gero nepriveda. Tik švaistomi pinigai. Juk daugumos troleibusų vairuotojų kabinų perdarymas keleiviams įlipti pro priekines tikriausia kainavo nemažai. Tačiau nauja tvarka nepasiteisino, vadinasi pinigai išmesti į balą.

Pramuštuvas

Taip pat paaiškinkite man prašau kokiam tikslui reikalingi tie geltoni daiktai su besipuikuojančiais užrašais touchscreen? Asmeniškai man nei karto neteko jais pasinaudoti. Nemačiau taip pat, kad ir juos  naudotų kažkas kitas keleivių tarpe. O kiek beje toks aparatas kainuoja? 500Lt? 700Lt? 1000Lt? ar daugiau? Kiek kainavo įmontuoti po tris tokius prietaisus kiekviename troleibuse ir autobuse?.. Daug. Ir kaip būdinga Vilniaus viešajam transportui – nepasiteisino. O gal tiesiog kažkas gerai praplovė pinigus?

Touchscreen

Remonto broko pavyzdžius ir nepasiteisinusias inovacijas galima vardinti ir vardinti. Tačiau taip pat pasišlykštėjimo jausmą kelia purvas ir nešvara. Šlykštu netik atsisėst, bet ir laikytis už turėklų. Kai išeinu iš troleibuso visų pirmą ieškau kur galėčiau nusiplauti rankas. Valytojos neatlieka gerai savo pareigų. Toks jausmas, kad langų ir sunkiau prieinamų vietų niekas nevalo iš viso. Net įlipęs į troleibusą ankstų rytą, kai per naktį turėjo būt viskas išvalyta, matau purvą ant grindų langų ir sėdynių. Čia pagal viską parkas turėtų man užmokėt už tokią kelionę, o ne aš jam.

Purvas troleibuse

Purvas troleibuse

Kontrolieriai. Net kai turi papildytą e-bilietą ar pramuštą taloną jautiesi nesaugus kai užeina jie. Toks jausmas, kad tai ne bilietų patikrinimas, o Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ operacija. Kūnais užblokuojami įėjimai, pradedamas lakstymas ir tikrinimas. Jeigu tu ką tik įlipai ir nespėjai nusipirkti ar prasimušti – tau labai nepasisekė. Nes nieko tu jiems neįrodysi. Žmonėmis kontrolierius pavadinti sunku, jie greičiau budeliai, kurie esant reikalui gali ir išvilkti iš troleibuso, nors iš tiesų neturi teisės net pirštu tavęs priliest. Dauguma jų netik atrodo, lyg neseniai būtų paleisti iš įkalinimo įstaigų, bet taip iš tikrųjų ir yra. Paskutinį kartą buvau patikrintas kontrolieriaus su tatuiruotais ženklais ant pirštų ir !undinėlę! ant riešo. Nežinau ką tu, mielas skaitytojau, manai, bet man labai nemalonu, kad mano e-bilietą ir pažymėjimą lietė asmuo, atsėdėjęs už išprievartavimą.

Ties tuo ir baisiu savo beveik kasdienius įspūdžius. Vilniaus viešojo transporto bankrotas tai tik laiko klausimas, pagal visus dėsnius tokios įmonės ilgai negyvuoja. Vis tik manau, kad laikui bėgant kas nors pasikeis į gerą pusę, tikriausia tai atsitiks kai įmonė pateks į kitas rankas. O kol kas stebėkime kaip valdžios rankomis uždaromos privačios įmonės, kad viena, bet labai neefektyvi, galėtų gyvuot.


2012-03-24

Atsakymas į “Vilniaus viešasis transportas pasmerktas pražūčiai”: 21

  1. frankie parašė:

    „Taip pat paaiškinkite man prašau kokiam tikslui reikalingi tie geltoni daiktai su besipuikuojančiais užrašais touchscreen?“ – Naudojuosi, ir dažnai – pažymėti vienkartinius el. bilietus. Daug patogiau ir saugiau, negu su tuo skylamušiu (šalia kurio tikrai baisu stovėt sausakimšam, greit važiuojančiam ir manevrą darančiame autobuse/troleibuse). Tik gaila, kontrolieriai nesupažindinti su šia naujove 😀 Bent porą kartų buvau išlaipinta, nes atseit „važiavau be bilieto“, mat jų aparačiukai mato tik nuolatinius, o vienkartinių – ne. O vieną kartą gavau 100 lt (!) baudą (plius riksmai ir patyčios), kurią Žolyno g. 15 anuliavo ir atsiprašė. Ir ką, ir gyvuoja. Kaip visi monopolininkai.

  2. Kelpukas parašė:

    Tas geltonas aparačiukas yra elektroninis „skylamušis“, kuris leidžia pramušti vienkartinius bilietus, įkeltus į e-bilieto kortelę. Taip pat galima pasitikrinti nuolatinius bilietus. 🙂

    P.S. Esate estetikos mėgėjas. Gal kitą kartą prasinešite pro taksi automobilius arba mikroautobusus ir padarysit fotoreportažą su išdidintais elementais, kyšančiais ne vietoje.

    • Polububijus parašė:

      Savęs estetu nepavadinčiau. Tiesiog kai teiki kažkam paslaugą turi būti kokybės standartai. Pas save namie tegul kiekvienas daro ką nori: kala vinis į grindis, izoliuoja rozetes su lipnia juosta ir t.t. Manęs tai neliečia. Bet gatvėj, įstaigoj, transporte norėtųsi matyti daiktus, naudojamus pagal paskirtį.

  3. buržujus parašė:

    Na dėl kalinio, tai aš matau ir teigiamą pusę – vis dirba, o ne daro kažką vėl neteisėto. Aišku, mane kažkada irgi sunervino, kai siaučiant gripams nenorėjau duoti ebilieto, o norėjau pats priglaust prie aparato. Tai apšaukė, išgriebė iš rankų. Parašiau skundą.

    Beje, keikiu Zuoką, kad atšaukė įlipimą pro priekines. Uždelsimo didelio nebūdavo, užtat važiavimo kokybė – 100x geresnė. Stebėjau pasikeitimus. Nuo naujos tvarkos panaikinimo niekada nebesėdu troleibusuose – esu jau ne kartą atsisėdęs į myžalus ar nuo bomžų smirdančias kėdes. Kai buvo įlipimas tik pro priekines, ši bėda buvo labai sumažėjusi.

  4. Jlg parašė:

    PBB,
    man tavo straipsniai ir rašymo stilius visai patinka, bet šis straipsnis – išimtis.
    Gal gana lieti tą negatyvą? Žinome, kad viešasis transportas turi daug trūkumų, bet kodėl neakcentuoji privalumų? Žaidi į vienus vartus?
    „Tačiau tie, kurie priversti mokėti visus 110 litų per mėnesį – lieka nuskriausti. Tokia kaina visiškai neatitinka kokybės.“ – rekomenduoju pasidomėti, kiek kainuoja viešasis transportas toje pačioje Anglijoje, Olandijoje arba Vokietijoje. Kai ten kaina 5-10 kartų didesnė, nesunku užtikrinti kokybę. O kai pas mus… Ir dar didelė dalis važinėjančių – studentai, moksleiviai, neįgalūs žmonės arba pensininkai, t.y. važinėjantys su didžiule nuolaida – ko reikia tikėtis?
    Praeitą savaitę dėl mašinos gedimo persėdau į viešąjį, teko nemažai važinėti, todėl galiu papasakoti savo pastebėjimus. Viduje nesmirdėjo, kokybė tikrai pakenčiama. Bomžą mačiau tik vieną kartą, ir jis niekur neprimyžo, o tik pastovėjo prie durų. Ir kontrolė elgėsi grąžiai – mandagiai paprašė bilieto, patikrino, atidavė ir padėkojo. Naujuose troleibusuose, kurių dabar jau visai nemažai (nuo to laiko kai studentavau) visai patogu, patogesnės sėdynės, vizualinių defektų nepastebėjau (gal dėl to kad specialiai neieškojau).
    „Per teritoriją laksto pensinio amžiaus vyrukai su ūsais – kabutėse mechanikai – kurie daugiau sugadina nei pataiso. “
    Pamenu, darbe pas mane yra tokių pensijinio amžiaus vyrukų – neypatingai atrodydami jie apšauna mus, jaunuolius, beveik visose srityse (informacinių technologijų ir elektronikos srityje). Štai tau ir „daugiau sugadina, nei pataiso“. Ir tau negėda juodinti žmones, kurių tu visai nepažįsti, ir kurie savo darbo sferoje greičiausiai „apšauna“ tave?

    Vienu žodžiu – eilinis nepatenkinto tautiečio straipsnis – besiliejantis negatyvas, nekonstruktyvi kritika.

    • Polububijus parašė:

      Dėkoju už ilgą komentarą.
      Taip, ši mano rašliava turi ryškiai neigiamą kryptį. Privalumų neakcentavau, nes tikslas buvo pabrėžti tą akibrokštą, į kurį nekreipiama arba nenorimą kreipti dėmesio. Metai bėga, o pokyčių nėra. Anglijoje, Olandijoje ir Vokietijoje bilietai tikrai kur kas brangesni, bet jų kaina nustatoma taip pat atsižvelgiant į tai kiek žmonės gali mokėti, o vidutinio vakarų Europoje gyvenančio žmogaus perkamoji galia ženkliai didesnė nei lietuvio. Be to nebūtina lygintis vien į pasiturinčias šalis. Pavyzdžiui Kijeve, kur kaip ir pas mus vis gatvėmis dar važinėja seni Škoda troleibusai, kur algos daug mažesnės nei Lietuvoje, aš asmeniškai nemačiau popieriumi užkimštų skylių. Tai kodėl tai yra pas mus(?).. Man gėda žiūrėti kai net atvažiavę studentai iš Baltarusijos ar šiaip turistai juokiasi iš dušo šalngų.
      Pats pažįstu nemažai įvairių specialybių senų meistrų, profesionaliai atliekančių savo darbą. Bet jie, deja, viešąjį transportą netaiso. Prisiminiau mokyklos laikus. Per vieną pamoką „ūkvedžiai“ prie lubų kabino projektorių, pritvirtiną prie stovo, kuris buvo pagamintas iš senos !kėdės!. Prigręžė lubose daug nereikalingų skylių, sugadino 3 grąžtelius, kad pragręžti 4 reikalingas skyles. Projektoriaus laidus pritvirtino lipnia juosta prie radiatoriaus vamzdžio. Atrodo, kad Vilniaus transporte dirba lygiai tokie patys „ūkvedžiai“. Senais gerais meistrais jų niekaip nepavadinsi.
      Gal tai ir „nepatenkinto tautiečio straipsnis“, bet negi geriau vaidinti, kad viskas tvarkoj, kažkaip laukti kol savaime viskas susitvarkys nesinori. Parašiau tai, ką matau. O tai ką matau – matosi ir nuotraukose.

      • Pamišta.lt parašė:

        „Metai bėga, o pokyčių nėra. “ – Prieš kelis metus, kol dar studentavau, visada važinėjau viešuoju. Šiandien, važiuodamas į darbą, eilinį kartą įsitikinau, kad pokyčių yra daug – nemaža transporto dalis atnaujinta. Ir tavo nuotraukos iš senų Škodų, kurios greičiausiai vyresnės už mane, ir kurių dabar (ačiū dievui) visai nedaug važinėja.
        „vidutinio vakarų Europoje gyvenančio žmogaus perkamoji galia ženkliai didesnė nei lietuvio“ – vien todėl, kad mūsų žmonių pajamos nėra didelės, troleibusų, elektros ir įrankių/detalių pigesnėmis nepadaro. Problema ne didelėje kainoje, kuri, beje, nėra didelė (važiuodamas su mašina išleidi gerus 3 kartus daugiau), o tame kad žmonės nedaug uždirba. Juk trūlikų gamintojas nenuleis mums kainos penkiagubai, vien todėl kad mūsų šalies vidutinis atlyginimas penkis kartus mažesnis.
        „Pavyzdžiui Kijeve, kur kaip ir pas mus vis gatvėmis dar važinėja seni Škoda troleibusai, kur algos daug mažesnės nei Lietuvoje, aš asmeniškai nemačiau popieriumi užkimštų skylių.“ – nu pardon, per savaitę nemačiau nei karto to popieriaus. Tikrai nemačiau. O tu taip absoliutini, lyg kas antrame troleibuse viskas popieriumi ir lipnia juosta tvarkoma.
        „Pats pažįstu nemažai įvairių specialybių senų meistrų, profesionaliai atliekančių savo darbą. Bet jie, deja, viešąjį transportą netaiso. “
        Prašau argumentuok. Iš kur žinai, kad geri meistrai neremontuoja troleibusų? Čia tokia prielaida? O gal tiesiog nori tuo tikėti, dėl to kad pamatei vieną trūliką, kuriame viskas padaryta per užpakalį? Straipsnyje meistrus (kurie galbūt yra labai kvalifikuoti) pateiki kaip „bezdielnikus“ ir alkoholikus. Labai gražu?
        Beje, kalbant apie darbą. Žmogui, nenusimanančiam IT iš šalies gali pasirodyti, kad ir pas mus darbe niekas nieko nedaro – sėdi sau, spaudinėja mygtukus. Tai iliustruoja, kad tam kad ką nors teigti, reikia turėti bent minimalius žinių pamatus. Jei sprendi apie įmonės valdymą (kurį anot tavęs reikia keisti), tai turi turėti bent minimalų supratimą apie įmonės struktūrą, o tu jo, matomai, neturi. Jei nori spręsti apie mechaniką ir „pensijinio amžiaus“ meistrus – turi bent kažkiek išmanyti mechaniką. Kiek ją išmanai? Ar ne per daug kategoriški yra tada tavo pareiškimai?

        • Polububijus parašė:

          Naujų troleibusų yra ~20%, likusi dalis 13 metų ir vyresni. 80% nėra nedaug.

          „vien todėl, kad mūsų žmonių pajamos nėra didelės, troleibusų, elektros ir įrankių/detalių pigesnėmis nepadaro“ – tas tiesa. Tačiau bilietų kaina, kai įmonė nuostolinga, nustatoma ne pagal tai kiek kainuoja kuras ir dalys (nes iš bilietų tai niekaip neatsiperka), o pagal tai kiek žmonės gali mokėti. Išlaidos kompensuojamos valstybės sąskaita. „Godus moka du kartus“. Nekokybiškas taisymas, paskui pertaisymas ir dar kartą pertaisymas. Taip galima iki begalybės taisyti lipnia juosta 🙂

          Važiuodamas mašina išleisi net ne 3, o gerus 5 ar 6 kartus daugiau. Išlaidos tai ne vien kuras, bet ir alyva, padangos, dalys ir t.t. Bet tai dar kartą įrodo, kad net dideli pinigai, išleidžiami automobiliui, neskatina žmonių važiuoti troleibusais ar autobusais. Dauguma kelionei į darbą vistiek renkasi automobilį, kad tik nesitrinti troleibuse. Viešuoju transportu naudojasi pagrinde moksleiviai, studentai, pensininkai ir žmonės, kuriems tikrai automobilis ne pagal kišenę.

          Gamintojai ir tikrai kainų nenuleis. Vien todėl reikia tausoti brangiai nupirktą daiktą. Dabar to nematau.

          Visos nuotraukos padarytos tą pačią dieną per vieną valandą. 2, 5, 11 troleibusuose, 26 ir 33 autobusuose. Įlipu, nufotografuoju, už kelių stotelių išlipu. Daugiau viešuoju transportu tą dieną nesinaudojau. Tai ir „gerų meistrų“ darbų nemačiau. Jeigu per savaitę važiavai vien Soliariais ir šiaip troleibusais, važiuojančiais pagrinde miesto centre – tau pasisekė.

          Kaip, kada ir kur dirba nors ir tie patys IT specialistai: ar jie nieko neveikia, spaudinėdami klavišus, ar atvirkščiai naktimis nemiega – niekam nesvarbu. Užmokestį jie gauna už atliktą darbą, už rezultatą. Jei užsakovui nepatiks sukoduota svetainė ar programa – jis tiesiog prašys perdaryti arba neužmokės. Tai skatina tobulėti ir dirbti kokybiškai. Troleibusų parke – kaip sovietinėj gamykloj – daryk kaip pavyksta, vistiek niekas nepatikrins. Kam dirbti, jei gali malti šūdą?

          Apie kokią struktūra mes kalbam? Kam tai? Aš nedirbu toje įmonėje, kokiais būdais ji tvarkosi su problemomis – tai jos reikalas. Tam, kad suprasti, jog lipnia juosta, popieriumi, medvaržčiais ir šlangom transportas neturi būti taisomas, mechanikos profesoriumi nereikia būti.

  5. Jlg parašė:

    „Naujų troleibusų yra ~20%, likusi dalis 13 metų ir vyresni. 80% nėra nedaug.“

    iš kur ištraukei šią statistiką? Argumentuok. Tavo pastebėjimai – ne argumentas.

    „Išlaidos kompensuojamos valstybės sąskaita.“
    Taip, išlaidos kompensuojamos valstybės, bet nelieka beveik jokių lėtų plėtrai. Palygink auto parką vakaruose, kuris (tarkime) turėdamas pajamas 1000$, iš kurių pelnas – 400$ o išlaidos 600$ gali gerus 300$ skirti naujai įrangai, ir lietuvišką parką, kuiame išlaidos 600$, pajamos – 400$ ir ir 200$ padengia valstybė. Iš kur pinigai pirkti naujus autobusus/troleibusus? Jau nekalbant apie tai, kad toli gražu ne visos parko išlaidos yra kompensuojamos valstybės.

    „Važiuodamas mašina išleisi net ne 3, o gerus 5 ar 6 kartus daugiau. “
    Koks skirtumas? Tai tebuvo iliustracija, nebūtina kabintis prie smulkmenų. Tai iliustravo, kad net ir lietuvio kišenei, 110Lt per mėnesį transportui yra DAUG pigiau, nei važiuojant nuosava mašina.

    „Dauguma kelionei į darbą vistiek renkasi automobilį, kad tik nesitrinti troleibuse. “

    Tą iš dalies lemia susiformavęs liaudies mastymas, kad važiuoti viešuoju yra „nekieta“, ir … nu supratai. Beje, visur žmonės stengiasi persėsti į nuosavą transportą, nes mašinos turėjimas sukuria laisvės iliuziją – „Kur noriu – ten važiuoju“. Lietuvos viešasis transportas – ne išimtis. Ir tai nieko nepasako apie transporto kokybę. Pasižiūrėk Anglijoje – kiekvienas prasigyvenęs stengiasi turėti nuosavą auto, nors ekologiniai mokesčiai/draudimas kainuoja žiauriai brangiai, ne taip kaip Lietuvoje.

    „Gamintojai ir tikrai kainų nenuleis. Vien todėl reikia tausoti brangiai nupirktą daiktą. Dabar to nematau.“
    Paskaityk nuo pradžių – į kokį tavo teiginį aš atrašiau, kad „gamintojai kainų nenuleis“? Tavo atsakymas truputėlį ne į temą.

    „Visos nuotraukos padarytos tą pačią dieną per vieną valandą. 2, 5, 11 troleibusuose, 26 ir 33 autobusuose.“
    Nepastebėjau, gal tikrai pasisekė.

    „Tai ir “gerų meistrų” darbų nemačiau. “
    Nematei, bet išvadinai tinginiais ir alkoholikais žmones, kurių nepažįsti, ir kurių darbo neturi kvalifikacijos įvertinti.

    „Troleibusų parke – kaip sovietinėj gamykloj – daryk kaip pavyksta, vistiek niekas nepatikrins. Kam dirbti, jei gali malti šūdą?“
    Eilinį kartą prašau pagrįsti. Gana šnekėjimo iš lempos (atsiprašau). ARGUMENTUOK. Pateik neginčijamą įrodymą, kad taip yra.
    Beje, matomai, neturi nei mažiausio supratimo, kaip būdavo dirbama sovietinėse gamyklose. Paklausinėk vyresnių žmonių, sužinosi daug naujo.

    „Kaip, kada ir kur dirba nors ir tie patys IT specialistai: ar jie nieko neveikia, spaudinėdami klavišus, ar atvirkščiai naktimis nemiega – niekam nesvarbu.“
    Tai tebuvo iliustracija – kad tam, kad komentuoti, reikia turėti bent minimalų supratimą apie komentuojamą dalyką. Lengva rėkti, kad kiti nemoka taisyti, nemoka valdyti, ypač kai neišmanai nei apie remontą, nei apie valdymą.

    „Aš nedirbu toje įmonėje, kokiais būdais ji tvarkosi su problemomis – tai jos reikalas. “ – tai kodėl, nedirbdamas įmonėje, nežinodamas jos problemų peiki jos vidinę struktūrą (cituoju: „Esmė yra prastame valdyme. Kur dar pasaulyje galima sutikti analogiškas įmones Vilniaus viešajam transportui?“ ). Kam komentuoji, jei nežinai? O jei kažkas ateitų pas tave, net nelaikęs rankoje fotoaparato, ir pradėtų sakyti, kad tu nemoki fotografuot? Būtų labai konstruktyvi kritika?

    Dėl šlangos – ten ne šlanga, apsauginis vamzdis laidams, atsidaryk mašinos kapotą (ypač senesnės), prisižiūrėsi ir ne tokių „šlangų“. Bendrai sutinku, kad taisyti medvaržčiais ir popieriumi nėra pateisinama, bet tam gali būti daug priežasčių – galbūt neapsimoka į senas Škodas, kurias planuojama utilizuoti artimiausiu metu kišti didelius pinigus, galbūt dalys jau seniai nebeparduodamos, o gal tiesiog banaliai trūksta pinigų normalioms dalims nupirkti. O tu, neišanalizavęs (ir spėju kad net neanalizavęs) šių pakankamai logiškų priežasčių iš karto tvirtini, kad dirba „darmajiedai“ ir alkoholikai, o įmonės struktūra – šūdina.

    • Polububijus parašė:

      iš kur ištraukei šią statistiką?

      Nuoroda

      Iš kur pinigai pirkti naujus autobusus/troleibusus?

      Privatūs parkai iš kažkur pinigus traukia. Sugeba ir autobusus nusipirkti ir dar pelno gauti. Jų transporto būklė taip pat prasta, bet atsižvelgiant į tai, kad paramos iš valstybės jie negauna, o kaip tik jų veikla slopinama (portaluose apie tai nemažai straipsnių), tai dar atleistina. Kodėl Vilniaus viešasis transportas negali dirbti taip pat(?)

      mašinos turėjimas sukuria laisvės iliuziją – “Kur noriu – ten važiuoju”

      Tai ne kiek iliuzija, kiek realybė. Pas mus mašina nuvažiuosi iš taško A į tašką B greičiau patogiau. Miestuose, su išsivysčiusia viešojo transporto infrastruktūra – atvirkščiai. Todėl į darbą dauguma žmonių važiuoja ne asmeniniais automobiliais. Kieta tai ar nekieta – niekas dėmesio nekreipia. Tiesiog patogu ir tiek. Tad nepatrauklumas tai viešo transporto problema, ne išpuikusių žmonių.

      nebūtina kabintis prie smulkmenų

      išvadinai tinginiais ir alkoholikais žmones, kurių nepažįsti, ir kurių darbo neturi kvalifikacijos įvertinti.

      Dėl kabinėjimosi prie smulkmenų – visiškai pritariu. Na kam man asmeniškai pažinoti tuos žmones? Aš matau nuo garažų kaip yra ištraukiamas buteliukas už autobuso, matau darbo rezultatą važiuodamas. Daugiau man ir nereikia. Ką daryti, jei tarkime nupirksiu sportbačius ir jie subyrės kitą dieną? Tikriausia reikia išstudijuoti batų siuvimo teoriją, kad „turėti bent minimalų supratimą apie […] dalyką“, o paskui nuvažiuoti į Turkiją ar Pakistaną ir asmeniškai susipažinti su siuvėju, kad įvertinti jo kvalifikaciją? O gal sėdėti ir tylėti, mat apie batų gaminimą „nieko neišmanau“?

      Beje, matomai, neturi nei mažiausio supratimo, kaip būdavo dirbama sovietinėse gamyklose.

      Iš esmės tą patį galiu pasakyti ir apie tave. Gerą rašinėlį parašė Rokiškis. Jeigu jau ir jis „supratimo neturi“, visada galima padiskutuoti su juo apie tai. Beje, jei darbas ten būtų kitoks, didelė tikimybė, kad dabar mes nedarytume reportažų iš tų gamyklų griuvėsių. Bet mes lygtais mes ne apie tai.

      Pateik neginčijamą įrodymą

      Čia ne teismas, ne teisėsaugos institucija, ne ginčų komisija, kad teikti neginčijamus įrodymus. Aprašiau tai ką mačiau. Deja oficialiais šaltiniais nesiremsiu, į parką paparcint darbuotojų taip pat eiti nesiruošiu. Kiekvienas turi teisę sutikt arba nesutikt. Matau mūsų nuomonės skiriasi.

      Lengva rėkti, kad kiti nemoka taisyti, nemoka valdyti, ypač kai neišmanai nei apie remontą, nei apie valdymą.

      Rėksmą priešingai įžvelgiu… kitur. Apie valdymą rašliavoje vienas sakinys, nežinau kodėl tai taip kliūva, tuo labiau, kad tai bene viena iš realiausių neefektyvaus darbo priežasčių. Tai spėjimas, to labiau, kad akcentavau beveik vien nekokybišką remontą. Jei tave tenkina transporto būklė – tuomet atsiprašau.

      tai kodėl, nedirbdamas įmonėje, nežinodamas jos problemų peiki jos vidinę struktūrą

      Matau tai iš šalies. Amžino perekuro troleibusų parke, prie kurio mišku vaikštau vos ne kas antrą dieną, nepastebėti neįmanoma. Kaip dirba administracija, kiti padaliniai – nemačiau – nežinau, bet sprendžiant iš to, kad į teritoriją, kurios net niekas dorai niekas nesaugo, patekti lengvą kaip du pirštus…, jau sako apie tai, kad ten nėra viskas tvarkoj.

      O jei kažkas ateitų pas tave, net nelaikęs rankoje fotoaparato, ir pradėtų sakyti, kad tu nemoki fotografuot?

      Jei žmogus būtų privestas mokėti man už nuotraukų peržiūrą – tuomet taip. Klientas visada teisus. Aš komentarų netrinu, kiekvienas gali išsakyti apie mano foto tai ką mano. Fotografuojančių blogerių daug, visada galima nebežiūrėti mano foto ir susirasti pagal savo skonį. Tuo tarpu tam tikrai visuomenės grupei viešasis transportas tai vos ne vienintelė priemonė kur nors nuvažiuoti. Žmonės už tai moka, vadinasi gali ir reikalauti aukštesnės kokybės.

      galbūt neapsimoka į senas Škodas, kurias planuojama utilizuoti artimiausiu metu kišti didelius pinigus

      visko gali būt. Bus naujas transportas, kita kokybė – galėsim kalbėt ir apie bilietų branginimą. Kol kas matom ką turim.

      gal tiesiog banaliai trūksta pinigų normalioms dalims nupirkti.

      Geltoniems daiktams, kabinų pertvarkymui ir t.t. pinigų užtenka.

      • Jlg parašė:

        „iš kur ištraukei šią statistiką?
        Nuoroda“

        Ok, priimu. Tiesa, kiek prisimenu, anksčiau naujų transporto priemonių visai nebuvo, taigi negalima sakyti, kad visai nėra jokių teigiamų pokyčių.

        „Privatūs parkai iš kažkur pinigus traukia. Sugeba ir autobusus nusipirkti ir dar pelno gauti. Jų transporto būklė taip pat prasta, bet atsižvelgiant į tai, kad paramos iš valstybės jie negauna, o kaip tik jų veikla slopinama (portaluose apie tai nemažai straipsnių), tai dar atleistina. Kodėl Vilniaus viešasis transportas negali dirbti taip pat(?)“

        Privatūs parkai važinėja tik pelningais maršrutais, ir tai dažniausiai tik piko valandomis. Viešasis transportas privalo apvažiuoti visas Vilniaus apylinkes, net jei važiuoja vos vienas kitas keleivis.
        Beje, kiek teko susidurti – privačių autobusų kokybė dar prastesnė nei viešojo transporto.
        Vis dar laukiu atsakymo – iš kur autobusų/troleibusų parkas turi gauti lėšas pirkti naują transportą, jei valstybė padengia tik išlaidas.

        „Tai ne kiek iliuzija, kiek realybė. Pas mus mašina nuvažiuosi iš taško A į tašką B greičiau patogiau. Miestuose, su išsivysčiusia viešojo transporto infrastruktūra – atvirkščiai. Todėl į darbą dauguma žmonių važiuoja ne asmeniniais automobiliais. Kieta tai ar nekieta – niekas dėmesio nekreipia. Tiesiog patogu ir tiek. Tad nepatrauklumas tai viešo transporto problema, ne išpuikusių žmonių.“

        Gal galėtum pateikti tokio miesto pavyzdį? Kur būtų patogiau važiuoti viešuoju, sustojant stotelėse, nei vienam, su nuosavu auto, niekur nestojant? Prašau parašyti miestą, transporto rūšį ir maršrutą. Metro nesiūlyti, tai visai kas kita.

        „Dėl kabinėjimosi prie smulkmenų – visiškai pritariu. Na kam man asmeniškai pažinoti tuos žmones? Aš matau nuo garažų kaip yra ištraukiamas buteliukas už autobuso, matau darbo rezultatą važiuodamas. “
        Matai vieno žmogaus darbo rezultatą (ir dar nežinia kokiomis aplinkybėmis), ir išvadini 2000 darbuotojų alkoholikais. Gražu? O jei aš pamatysiu vieną tinginį lietuvį ir išvadinsiu tinginiais visus lietuvius, ir tave tarp jų, ar bus sąžininga?

        „Daugiau man ir nereikia. Ką daryti, jei tarkime nupirksiu sportbačius ir jie subyrės kitą dieną? Tikriausia reikia išstudijuoti batų siuvimo teoriją, kad “turėti bent minimalų supratimą apie […] dalyką”, o paskui nuvažiuoti į Turkiją ar Pakistaną ir asmeniškai susipažinti su siuvėju, kad įvertinti jo kvalifikaciją? O gal sėdėti ir tylėti, mat apie batų gaminimą “nieko neišmanau”?“

        Jei sumokėsi už batus 5-10 kartų pigiau nei visame pasaulyje (o mūsų transportas būtent tiek pigiau ir kainuoja), tai neturi teisės skūstis. Nusipirk batus Maximoje už 20Lt, ir pasiskųsk, kad jie tau nelaiko 5 metus. Nejau taip sunku suprasti, kad gauni tokią kokybę, kiek sumoki pinigų? Gera iliustracija – Taxi. Gali važiuoti už 1,5Lt/km, su sena byrančia mašina. Gali kviesti Martoną ir važiuoti su naujesne, bet tai tau atsieis 2,5Lt/km. O gali išsikviesti VIP taxi, ir važiuoti su itin prabangia, bet mokėsi gerus 6Lt/km. Problemos kyla tada, kada žmogus nori mokėti 1,5Lt ir važiuoti su nauja mašina, nes tipo jis pinigus sumokėjo.

        „Iš esmės tą patį galiu pasakyti ir apie tave. Gerą rašinėlį parašė Rokiškis. Jeigu jau ir jis“supratimo neturi”, visada galima padiskutuoti su juo apie tai. Beje, jei darbas ten būtų kitoks, didelė tikimybė, kad dabar mes nedarytume reportažų iš tų gamyklų griuvėsių. Bet mes lygtais mes ne apie tai.“

        Nesupratau, apie ką tu kalbi. Prie ko čia „Rokiškis“ ir jo rašinėlis? Diskutuoju su tavim, o ne su juo. Straipsnio net neskaičiau.
        Gamyklos griuvo, nes tuometinė gamyklų produkcija buvo pritaikyta eksportui į kitas Sąjungos šalis. Atgavus nepriklausomybę, diplomatiniai ryšiai buvo prarasti, ir mes likome su pvz. kineskopų gamykla, kuri pagamina milijoną kineskopų, kurių niekam nebereikia. Ir jie, beje, buvo visai kokybiški, tik niekam nebereikalingi.
        Beje, sovietinėse gamyklose buvo griežta kokybės kontrolė, už kokybės pažeidimus būdavo daromos sankcijos (iki laisvės netekimo), o už kokybiškos produkcijos normų viršijimą būdavo mokamos didelės premijos (iki 200% atlyginimo).

        „Čia ne teismas, ne teisėsaugos institucija, ne ginčų komisija, kad teikti neginčijamus įrodymus. Aprašiau tai ką mačiau. Deja oficialiais šaltiniais nesiremsiu, į parką paparcint darbuotojų taip pat eiti nesiruošiu. Kiekvienas turi teisę sutikt arba nesutikt. Matau mūsų nuomonės skiriasi. “

        Aš ir neprašau įrodymų su prezidentės parašu. Pateik bent kažkokius įrodymus, ne vien savo asmeninę nuomonę. Tu kategoriškai pareiškei, kad geri meistrai autobusų/troleibusų neremontuoja. Prašau pagrįsti nuomonę, o ne šnekėti kas ateina ant liežuvio.

        „Rėksmą priešingai įžvelgiu… kitur. Apie valdymą rašliavoje vienas sakinys, nežinau kodėl tai taip kliūva, tuo labiau, kad tai bene viena iš realiausių neefektyvaus darbo priežasčių. Tai spėjimas, to labiau, kad akcentavau beveik vien nekokybišką remontą. Jei tave tenkina transporto būklė – tuomet atsiprašau.“
        Užsikabinau, nes tavo kritika nepagrįsta ir nekonstruktyvi. Tu net neįsivaizduoji, kokia yra valdymo struktūra minėtoje įmonėje, bet esi aklai įsitikinęs, kad ji neefektyvi ir turi būti keičiama.

        „Kaip dirba administracija, kiti padaliniai – nemačiau – nežinau,“
        Va būtent, nežinai kaip dirba, bet esi įsitikinęs, kad dirba prastai, ir valdymo struktūrą reikia keisti.

        „Jei žmogus būtų privestas mokėti man už nuotraukų peržiūrą – tuomet taip. Klientas visada teisus.“
        Jomajo, ar supranti, kas yra iliustracija, ar ne? Nejaugi nesupratai, kad tai tėra pavyzdys? Kai kada man atrodo, kad bendrauju su siena.

        „Žmonės už tai moka, vadinasi gali ir reikalauti aukštesnės kokybės.“
        Žmonės gauna tokią kokybę, už kurią sumokėjo. Jei nori važiuoti 5-10 kartų pigiau nei vakaruose – nori nenori, važiuosi 5-10 kartų prastesnėmis sąlygomis. Naujas troleibusas (beje, rinktas Lietuvoje, kas dar du kartus pigiau), kainuoja 800 000 litų. Paskaičiuok, kiek žmonės turi nusipirkti bilietėlių po 2Lt, kad įsigyti vieną iš jų. Vairuotojo algą/elektrą/dalis/draudimo išlaidas/mokesčius kol kas atmeskime.

        „visko gali būt. Bus naujas transportas, kita kokybė – galėsim kalbėt ir apie bilietų branginimą. Kol kas matom ką turim.“
        Visko gali būti? Tai ši prielaida gali būti potencialiai teisinga? Tai kodėl tu neišanalizavęs panašių prielaidų visam internetui skelbi, kad dirba tinginiai ir alkoholikai, ir kad įmonės struktūra pasenusi? Jokių argumentų ir vėl nėra. Tik tavo negatyvas.
        Beje, iš kur gali būti naujas transportas, jei iš žmonių neina surinkti pinigų jam nupirkti?

        „Geltoniems daiktams, kabinų pertvarkymui ir t.t. pinigų užtenka.“
        Jei pasidomėtum, pinigai „geltoniems daiktams“ ėjo ne iš mūsų, o iš Europos sąjungos lėšų. Nepavyko – gaila, bet mūsų keleiviai nuo to niekaip nenukentėjo.

        Reziume – skaitai tarp eilučių, ištraukinėji mano frazes iš konteksto, kabiniesi prie smulkmenų ir pavyzdžių. Daugiau diskutuoti nematau prasmės – vistiek nemoki/nenori suprasti. Savo poziciją išdėsčiau pakankamai aiškiai. Jei kam kyla klausimų – rašykite man į el-paštą (pamirsta@pamirsta.lt).

      • Jlg parašė:

        „iš kur ištraukei šią statistiką?
        Nuoroda“

        Ok, priimu. Tiesa, kiek prisimenu, anksčiau naujų transporto priemonių visai nebuvo, taigi negalima sakyti, kad visai nėra jokių teigiamų pokyčių.

        „Privatūs parkai iš kažkur pinigus traukia. Sugeba ir autobusus nusipirkti ir dar pelno gauti. Jų transporto būklė taip pat prasta, bet atsižvelgiant į tai, kad paramos iš valstybės jie negauna, o kaip tik jų veikla slopinama (portaluose apie tai nemažai straipsnių), tai dar atleistina. Kodėl Vilniaus viešasis transportas negali dirbti taip pat(?)“

        Privatūs parkai važinėja tik pelningais maršrutais, ir tai dažniausiai tik piko valandomis. Viešasis transportas privalo apvažiuoti visas Vilniaus apylinkes, net jei važiuoja vos vienas kitas keleivis.
        Beje, kiek teko susidurti – privačių autobusų kokybė dar prastesnė nei viešojo transporto.
        Vis dar laukiu atsakymo – iš kur autobusų/troleibusų parkas turi gauti lėšas pirkti naują transportą, jei valstybė padengia tik išlaidas.

        „Tai ne kiek iliuzija, kiek realybė. Pas mus mašina nuvažiuosi iš taško A į tašką B greičiau patogiau. Miestuose, su išsivysčiusia viešojo transporto infrastruktūra – atvirkščiai. Todėl į darbą dauguma žmonių važiuoja ne asmeniniais automobiliais. Kieta tai ar nekieta – niekas dėmesio nekreipia. Tiesiog patogu ir tiek. Tad nepatrauklumas tai viešo transporto problema, ne išpuikusių žmonių.“

        Gal galėtum pateikti tokio miesto pavyzdį? Kur būtų patogiau važiuoti viešuoju, sustojant stotelėse, nei vienam, su nuosavu auto, niekur nestojant? Prašau parašyti miestą, transporto rūšį ir maršrutą. Metro nesiūlyti, tai visai kas kita.

        „Dėl kabinėjimosi prie smulkmenų – visiškai pritariu. Na kam man asmeniškai pažinoti tuos žmones? Aš matau nuo garažų kaip yra ištraukiamas buteliukas už autobuso, matau darbo rezultatą važiuodamas. “
        Matai vieno žmogaus darbo rezultatą (ir dar nežinia kokiomis aplinkybėmis), ir išvadini 2000 darbuotojų alkoholikais. Gražu? O jei aš pamatysiu vieną tinginį lietuvį ir išvadinsiu tinginiais visus lietuvius, ir tave tarp jų, ar bus sąžininga?

        „Daugiau man ir nereikia. Ką daryti, jei tarkime nupirksiu sportbačius ir jie subyrės kitą dieną? Tikriausia reikia išstudijuoti batų siuvimo teoriją, kad “turėti bent minimalų supratimą apie […] dalyką”, o paskui nuvažiuoti į Turkiją ar Pakistaną ir asmeniškai susipažinti su siuvėju, kad įvertinti jo kvalifikaciją? O gal sėdėti ir tylėti, mat apie batų gaminimą “nieko neišmanau”?“

        Jei sumokėsi už batus 5-10 kartų pigiau nei visame pasaulyje (o mūsų transportas būtent tiek pigiau ir kainuoja), tai neturi teisės skūstis. Nusipirk batus Maximoje už 20Lt, ir pasiskųsk, kad jie tau nelaiko 5 metus. Nejau taip sunku suprasti, kad gauni tokią kokybę, kiek sumoki pinigų? Gera iliustracija – Taxi. Gali važiuoti už 1,5Lt/km, su sena byrančia mašina. Gali kviesti Martoną ir važiuoti su naujesne, bet tai tau atsieis 2,5Lt/km. O gali išsikviesti VIP taxi, ir važiuoti su itin prabangia, bet mokėsi gerus 6Lt/km. Problemos kyla tada, kada žmogus nori mokėti 1,5Lt ir važiuoti su nauja mašina, nes tipo jis pinigus sumokėjo.

        „Iš esmės tą patį galiu pasakyti ir apie tave. Gerą rašinėlį parašė Rokiškis. Jeigu jau ir jis“supratimo neturi”, visada galima padiskutuoti su juo apie tai. Beje, jei darbas ten būtų kitoks, didelė tikimybė, kad dabar mes nedarytume reportažų iš tų gamyklų griuvėsių. Bet mes lygtais mes ne apie tai.“

        Nesupratau, apie ką tu kalbi. Prie ko čia „Rokiškis“ ir jo rašinėlis? Diskutuoju su tavim, o ne su juo. Straipsnio net neskaičiau.
        Gamyklos griuvo, nes tuometinė gamyklų produkcija buvo pritaikyta eksportui į kitas Sąjungos šalis. Atgavus nepriklausomybę, diplomatiniai ryšiai buvo prarasti, ir mes likome su pvz. kineskopų gamykla, kuri pagamina milijoną kineskopų, kurių niekam nebereikia. Ir jie, beje, buvo visai kokybiški, tik niekam nebereikalingi.
        Beje, sovietinėse gamyklose buvo griežta kokybės kontrolė, už kokybės pažeidimus būdavo daromos sankcijos (iki laisvės netekimo), o už kokybiškos produkcijos normų viršijimą būdavo mokamos didelės premijos (iki 200% atlyginimo).

        „Čia ne teismas, ne teisėsaugos institucija, ne ginčų komisija, kad teikti neginčijamus įrodymus. Aprašiau tai ką mačiau. Deja oficialiais šaltiniais nesiremsiu, į parką paparcint darbuotojų taip pat eiti nesiruošiu. Kiekvienas turi teisę sutikt arba nesutikt. Matau mūsų nuomonės skiriasi. “

        Aš ir neprašau įrodymų su prezidentės parašu. Pateik bent kažkokius įrodymus, ne vien savo asmeninę nuomonę. Tu kategoriškai pareiškei, kad geri meistrai autobusų/troleibusų neremontuoja. Prašau pagrįsti nuomonę, o ne šnekėti kas ateina ant liežuvio.

        „Rėksmą priešingai įžvelgiu… kitur. Apie valdymą rašliavoje vienas sakinys, nežinau kodėl tai taip kliūva, tuo labiau, kad tai bene viena iš realiausių neefektyvaus darbo priežasčių. Tai spėjimas, to labiau, kad akcentavau beveik vien nekokybišką remontą. Jei tave tenkina transporto būklė – tuomet atsiprašau.“
        Užsikabinau, nes tavo kritika nepagrįsta ir nekonstruktyvi. Tu net neįsivaizduoji, kokia yra valdymo struktūra minėtoje įmonėje, bet esi aklai įsitikinęs, kad ji neefektyvi ir turi būti keičiama.

        „Kaip dirba administracija, kiti padaliniai – nemačiau – nežinau,“
        Va būtent, nežinai kaip dirba, bet esi įsitikinęs, kad dirba prastai, ir valdymo struktūrą reikia keisti.

        „Jei žmogus būtų privestas mokėti man už nuotraukų peržiūrą – tuomet taip. Klientas visada teisus.“
        Jomajo, ar supranti, kas yra iliustracija, ar ne? Nejaugi nesupratai, kad tai tėra pavyzdys? Kai kada man atrodo, kad bendrauju su siena.

        „Žmonės už tai moka, vadinasi gali ir reikalauti aukštesnės kokybės.“
        Žmonės gauna tokią kokybę, už kurią sumokėjo. Jei nori važiuoti 5-10 kartų pigiau nei vakaruose – nori nenori, važiuosi 5-10 kartų prastesnėmis sąlygomis. Naujas troleibusas (beje, rinktas Lietuvoje, kas dar du kartus pigiau), kainuoja 800 000 litų. Paskaičiuok, kiek žmonės turi nusipirkti bilietėlių po 2Lt, kad įsigyti vieną iš jų. Vairuotojo algą/elektrą/dalis/draudimo išlaidas/mokesčius kol kas atmeskime.

        „visko gali būt. Bus naujas transportas, kita kokybė – galėsim kalbėt ir apie bilietų branginimą. Kol kas matom ką turim.“
        Visko gali būti? Tai ši prielaida gali būti potencialiai teisinga? Tai kodėl tu neišanalizavęs panašių prielaidų visam internetui skelbi, kad dirba tinginiai ir alkoholikai, ir kad įmonės struktūra pasenusi? Jokių argumentų ir vėl nėra. Tik tavo negatyvas.
        Beje, iš kur gali būti naujas transportas, jei iš žmonių neina surinkti pinigų jam nupirkti?

        „Geltoniems daiktams, kabinų pertvarkymui ir t.t. pinigų užtenka.“
        Jei pasidomėtum, pinigai „geltoniems daiktams“ ėjo ne iš mūsų, o iš Europos sąjungos lėšų. Nepavyko – gaila, bet mūsų keleiviai nuo to niekaip nenukentėjo.

        Reziume – skaitai tarp eilučių, ištraukinėji mano frazes iš konteksto, kabiniesi prie smulkmenų ir pavyzdžių. Daugiau diskutuoti nematau prasmės – vistiek nemoki/nenori suprasti. Savo poziciją išdėsčiau pakankamai aiškiai. Jei kam kyla klausimų – rašykite man į el-paštą (pamirsta (et) pamirsta.lt).

  6. kevalas parašė:

    straipsnio komentatoriau- pamirsta.lt autoriau, spaudžiu Jums ranką. Žaviuosi logiškais teiginiais (nenustebčiau, jei gilinotės į šį mokslą) ir kritišku, aštriu mąstymu. Ne kiekvienas gali vietoj pamazgų pylimo blaiviai pamąstyti.

  7. Jlg parašė:

    „iš kur ištraukei šią statistiką?
    Nuoroda“

    Ok, priimu. Tiesa, kiek prisimenu, anksčiau naujų transporto priemonių visai nebuvo, taigi negalima sakyti, kad visai nėra jokių teigiamų pokyčių.

    „Privatūs parkai iš kažkur pinigus traukia. Sugeba ir autobusus nusipirkti ir dar pelno gauti. Jų transporto būklė taip pat prasta, bet atsižvelgiant į tai, kad paramos iš valstybės jie negauna, o kaip tik jų veikla slopinama (portaluose apie tai nemažai straipsnių), tai dar atleistina. Kodėl Vilniaus viešasis transportas negali dirbti taip pat(?)“

    Privatūs parkai važinėja tik pelningais maršrutais, ir tai dažniausiai tik piko valandomis. Viešasis transportas privalo apvažiuoti visas Vilniaus apylinkes, net jei važiuoja vos vienas kitas keleivis.
    Beje, kiek teko susidurti – privačių autobusų kokybė dar prastesnė nei viešojo transporto.
    Vis dar laukiu atsakymo – iš kur autobusų/troleibusų parkas turi gauti lėšas pirkti naują transportą, jei valstybė padengia tik išlaidas.

    „Tai ne kiek iliuzija, kiek realybė. Pas mus mašina nuvažiuosi iš taško A į tašką B greičiau patogiau. Miestuose, su išsivysčiusia viešojo transporto infrastruktūra – atvirkščiai. Todėl į darbą dauguma žmonių važiuoja ne asmeniniais automobiliais. Kieta tai ar nekieta – niekas dėmesio nekreipia. Tiesiog patogu ir tiek. Tad nepatrauklumas tai viešo transporto problema, ne išpuikusių žmonių.“

    Gal galėtum pateikti tokio miesto pavyzdį? Kur būtų patogiau važiuoti viešuoju, sustojant stotelėse, nei vienam, su nuosavu auto, niekur nestojant? Prašau parašyti miestą, transporto rūšį ir maršrutą. Metro nesiūlyti, tai visai kas kita.

    „Dėl kabinėjimosi prie smulkmenų – visiškai pritariu. Na kam man asmeniškai pažinoti tuos žmones? Aš matau nuo garažų kaip yra ištraukiamas buteliukas už autobuso, matau darbo rezultatą važiuodamas. “
    Matai vieno žmogaus darbo rezultatą (ir dar nežinia kokiomis aplinkybėmis), ir išvadini 2000 darbuotojų alkoholikais. Gražu? O jei aš pamatysiu vieną tinginį lietuvį ir išvadinsiu tinginiais visus lietuvius, ir tave tarp jų, ar bus sąžininga?

    „Daugiau man ir nereikia. Ką daryti, jei tarkime nupirksiu sportbačius ir jie subyrės kitą dieną? Tikriausia reikia išstudijuoti batų siuvimo teoriją, kad “turėti bent minimalų supratimą apie […] dalyką”, o paskui nuvažiuoti į Turkiją ar Pakistaną ir asmeniškai susipažinti su siuvėju, kad įvertinti jo kvalifikaciją? O gal sėdėti ir tylėti, mat apie batų gaminimą “nieko neišmanau”?“

    Jei sumokėsi už batus 5-10 kartų pigiau nei visame pasaulyje (o mūsų transportas būtent tiek pigiau ir kainuoja), tai neturi teisės skūstis. Nusipirk batus Maximoje už 20Lt, ir pasiskųsk, kad jie tau nelaiko 5 metus. Nejau taip sunku suprasti, kad gauni tokią kokybę, kiek sumoki pinigų? Gera iliustracija – Taxi. Gali važiuoti už 1,5Lt/km, su sena byrančia mašina. Gali kviesti Martoną ir važiuoti su naujesne, bet tai tau atsieis 2,5Lt/km. O gali išsikviesti VIP taxi, ir važiuoti su itin prabangia, bet mokėsi gerus 6Lt/km. Problemos kyla tada, kada žmogus nori mokėti 1,5Lt ir važiuoti su nauja mašina, nes tipo jis pinigus sumokėjo.

    „Iš esmės tą patį galiu pasakyti ir apie tave. Gerą rašinėlį parašė Rokiškis. Jeigu jau ir jis“supratimo neturi”, visada galima padiskutuoti su juo apie tai. Beje, jei darbas ten būtų kitoks, didelė tikimybė, kad dabar mes nedarytume reportažų iš tų gamyklų griuvėsių. Bet mes lygtais mes ne apie tai.“

    Nesupratau, apie ką tu kalbi. Prie ko čia „Rokiškis“ ir jo rašinėlis? Diskutuoju su tavim, o ne su juo. Straipsnio net neskaičiau.
    Gamyklos griuvo, nes tuometinė gamyklų produkcija buvo pritaikyta eksportui į kitas Sąjungos šalis. Atgavus nepriklausomybę, diplomatiniai ryšiai buvo prarasti, ir mes likome su pvz. kineskopų gamykla, kuri pagamina milijoną kineskopų, kurių niekam nebereikia. Ir jie, beje, buvo visai kokybiški, tik niekam nebereikalingi.
    Beje, sovietinėse gamyklose buvo griežta kokybės kontrolė, už kokybės pažeidimus būdavo daromos sankcijos (iki laisvės netekimo), o už kokybiškos produkcijos normų viršijimą būdavo mokamos didelės premijos (iki 200% atlyginimo).

    „Čia ne teismas, ne teisėsaugos institucija, ne ginčų komisija, kad teikti neginčijamus įrodymus. Aprašiau tai ką mačiau. Deja oficialiais šaltiniais nesiremsiu, į parką paparcint darbuotojų taip pat eiti nesiruošiu. Kiekvienas turi teisę sutikt arba nesutikt. Matau mūsų nuomonės skiriasi. “

    Aš ir neprašau įrodymų su prezidentės parašu. Pateik bent kažkokius įrodymus, ne vien savo asmeninę nuomonę. Tu kategoriškai pareiškei, kad geri meistrai autobusų/troleibusų neremontuoja. Prašau pagrįsti nuomonę, o ne šnekėti kas ateina ant liežuvio.

    „Rėksmą priešingai įžvelgiu… kitur. Apie valdymą rašliavoje vienas sakinys, nežinau kodėl tai taip kliūva, tuo labiau, kad tai bene viena iš realiausių neefektyvaus darbo priežasčių. Tai spėjimas, to labiau, kad akcentavau beveik vien nekokybišką remontą. Jei tave tenkina transporto būklė – tuomet atsiprašau.“
    Užsikabinau, nes tavo kritika nepagrįsta ir nekonstruktyvi. Tu net neįsivaizduoji, kokia yra valdymo struktūra minėtoje įmonėje, bet esi aklai įsitikinęs, kad ji neefektyvi ir turi būti keičiama.

    „Kaip dirba administracija, kiti padaliniai – nemačiau – nežinau,“
    Va būtent, nežinai kaip dirba, bet esi įsitikinęs, kad dirba prastai, ir valdymo struktūrą reikia keisti.

    „Jei žmogus būtų privestas mokėti man už nuotraukų peržiūrą – tuomet taip. Klientas visada teisus.“
    Jomajo, ar supranti, kas yra iliustracija, ar ne? Nejaugi nesupratai, kad tai tėra pavyzdys? Kai kada man atrodo, kad bendrauju su siena.

    „Žmonės už tai moka, vadinasi gali ir reikalauti aukštesnės kokybės.“
    Žmonės gauna tokią kokybę, už kurią sumokėjo. Jei nori važiuoti 5-10 kartų pigiau nei vakaruose – nori nenori, važiuosi 5-10 kartų prastesnėmis sąlygomis. Naujas troleibusas (beje, rinktas Lietuvoje, kas dar du kartus pigiau), kainuoja 800 000 litų. Paskaičiuok, kiek žmonės turi nusipirkti bilietėlių po 2Lt, kad įsigyti vieną iš jų. Vairuotojo algą/elektrą/dalis/draudimo išlaidas/mokesčius kol kas atmeskime.

    „visko gali būt. Bus naujas transportas, kita kokybė – galėsim kalbėt ir apie bilietų branginimą. Kol kas matom ką turim.“
    Visko gali būti? Tai ši prielaida gali būti potencialiai teisinga? Tai kodėl tu neišanalizavęs panašių prielaidų visam internetui skelbi, kad dirba tinginiai ir alkoholikai, ir kad įmonės struktūra pasenusi? Jokių argumentų ir vėl nėra. Tik tavo negatyvas.
    Beje, iš kur gali būti naujas transportas, jei iš žmonių neina surinkti pinigų jam nupirkti?

    „Geltoniems daiktams, kabinų pertvarkymui ir t.t. pinigų užtenka.“
    Jei pasidomėtum, pinigai „geltoniems daiktams“ ėjo ne iš mūsų, o iš Europos sąjungos lėšų. Nepavyko – gaila, bet mūsų keleiviai nuo to niekaip nenukentėjo.

    Reziume – skaitai tarp eilučių, ištraukinėji mano frazes iš konteksto, kabiniesi prie smulkmenų ir pavyzdžių. Daugiau diskutuoti nematau prasmės – vistiek nemoki/nenori suprasti. Savo poziciją išdėsčiau pakankamai aiškiai. Jei kam kyla klausimų – rašykite man į el-paštą.

  8. Giedrius parašė:

    Tik norėjau atkreipti dėmesį į tą detalę, kur minite, kad laidai sukišti į „dušo šlangas“. Švelniai tariant esate visiškai neteisus. Tai ne dušo šlanga, o normalus lankstus vamzdis laidams izoliuoti.
    http://www.newegg.com/Product/Product.aspx?Item=N82E16803000067&Tpk=Southwire%2055082103 (čia toks pavyzdys surastas ant smūgio)

  9. Almantas parašė:

    Straipsnelis mane sužavėjo dėl pakankamai malonaus rašymo stiliaus ir žavių nuotraukų, bet norėčiau brūkštelėti, jog man labai trūko argumentacijos ir pagarbesnio tono – ta prasme straipsnyje yra ne tokia jau maža dalis diskriminacijos prieš tariamai panašius į kalėjime sėdėjusius asmenis ar “ūkvedžio” tipo vyrsnius vyrus. 🙂 Peržvelgus komentarus, galiu tik pagirti tuom, jog sulaukiate tiek komentuotuojų, kurie rašo netrumpus ir pagarbius pranešimus. Gal užklysiu ir daugiau paskaityti 🙂

  10. Milda parašė:

    Šaunuolis- nieko sumeluot, gryna teisybė.
    Kas dar kart iš naujo tuo įsitikinu…

Komentuoti: Anonimas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *