Į kapines atėjau gerokai anksčiau nei eisenos dalyviai, tad turėjau pakankamai laiko pasivaikščiot, pažiūrėt į žvakutes prie žuvusiųjų kapų.

Ateidavo pavieniai žmonės, kartais su vaikais, ir uždegdavo savo atneštas žvakutes. Ramybė… Tiesa lyg iš niekur atsiradusios giedančios vienuolės privertė mane užsidėti ausines ir įsijungti muziką. Ko gero vienintelis nepatogumas šiandien.

18:45 tolumoje pradėjo matytis greitai artėjanti fakelų jūra, kurią nešė eitynių dalyviai. Šįkart suskaičiavau virš 100 žmonių, dvigubai daugiau nei užpraeitais metais.

Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjungos vadovas Julius Panka pasakė neilgą kalbą, įvardijo visų žuvusiųjų vardus. Po kiekvieno paminėto vardo eitynių dalyviai sušaukdavo “Pagarba!”. Netrukus prie Vilniaus televizijos bokšto gynėjų paminklo buvo padėtas vainikas ir sugiedotas himnas. Viskas trumpai ir paprastai.

Dėl vieno nedraugiško tinklapio, kurio kūrėjai vagia tam tikrų žmonių nuotraukas (pvz. Kovo 11-osios eitynių), o paskui rašo jiems “biografijas”, veidus padariau neryškius.

Po kelių minučių visi dalyviai paliko kapines.

Aukų atminimą stebėjo tik du pareigūnai.

Tęsiu keturis metus trunkančią tradiciją. Prabėgus lygiai metams ir vienai dienai pamesti Ford raktai vis dar kabo ant nedidelio ąžuolo šakos Antakalnio miškuose. Šį kart eiti ten buvo neįprasta. Anksčiau tokiu metu vos nužengus nuo takelio klimpdavai iki kelių į sniego pusnį, dabar ėjau vis dar žaliuojančia žole.

2011 01 04

2010 01 03

2009 01 02

Pusę pastatė, pusę paliko likimo valiai. Šis pastatas, stovintis prie pat Europos, savo neužbaigtumu kažkodėl tai bendro Konstitucijos prospekto vaizdo visai negadina. Sakyčiau net neišsiskiria. Tikriausia labai jau įprastas dalykas niekad nesibaigiančios dangoraižių statybos tame rajone. Tačiau jokios statybos ten jau seniai nevyksta, todėl namą gali drąsiai įrašyti į apleistas vietas. Tuo labiau, kad vietai tai tikrai įspūdinga.

Į teritorija patekti vieni juokai, tuo labiau, kad jokios apsaugos ten nėra.

Požeminis pastato aukštas kur turėjo būti garažas yra užpiltas lietaus vandeniu. Gylis yra tikrai neblogas, atsiradus norui galima ir panardyt.

Vos patekęs į teritoriją išgirdau garsiais sirenas – prie pastato atlėkė gaisrininkai. Policiją man šiandien kvietė, tikriausia ir gaisrininkai irgi man. Iki pilnos laimės trūksta tik greitosios pagalbos.

Bet pasirodo visgi ne man. Vyras, gyvenantis “Šanchajuje” pastebėjo pačiame namo viršuje dūmus paskambino 112. Gaisrininkai paieškoję visą pastatą skersai ir išilgai nieko degančio nerado, tad greitu laiku įsėdo į savo radoną mašiną ir išvažiavo. O aš pratęsiau fotografavimą.

Požemė automobilių stovėjimo aikštelė.

Laiptai pastatyti iki 15 aukšto. Norėtųsi užlipti dar aukščiau, bet ir iš čia atsiveria įspūdingas vaizdas į miestą.

Fotografuota per nedidelį langiuką sienoje.

Prieiti prie krašto ir pažiūrėti žemyn yra tikrai baisu, pradedi jausti kaip plaka širdis. Pamatavau širdies dūžius Originalo pasiūlytu pulso matuokliu. 113 bmp, kai ramybės būsenoje dažniausiai būna 65.

Viduje jau spėjo pasistengti pradedantieji gatvių “menininkai”.

Kažkieno padėta lenta buvo labai slidi ir lanksti. Lipti ja su žieminiais batais ne pats geriausias sumanymas.

Vaizdas į “Šanchajų”

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 10/10
Atmosfera: 8/10
Artefaktai: 0/10 (daiktų išvis nėra)
Ar verta eiti: tikrai verta

Iš karto norėčiau paskelbti nuorodą į išsamų trijų dalių reportažą iš Nemuno sanatorijos, paskelbtą Apleisti.lt. 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis.

Daugelis žino apie šį didžiulį dešimties aukštų apleistą viešbutį, stovintį kurortinio Lietuvos miesto Druskininkai centre, kuris jau nuo 2007 metų yra nebenaudojamas ir uždarytas. Tačiau nuvažiuoja iki ten pasižvalgyti ne kiekvienas. Tad ir aš kalbas apie šį objektą girdžiu jau kelis metus, o nusigauti iki ten su šauniąja gangsterių komanda sugalvojome tik dabar. Bet kuriuo atveju gailiuosi, kad nepadariau to anksčiau.

Surasti pastatą mieste nesunku, bet kad patekti į vidų reikia šiek tiek pavargti. Visi pirmo aukšto langai yra gerai užkalti nuo visokiausių nenaudėlių, bet pasivaikščiojus aplink skylę tikrai galima rasti.

Visų pirmą nustebino tai, kad net pirmame pastato aukšte viskas liko beveik nepaliesta. Neapgriautos sienos, neišdaužti langai, (beveik) nesugadinti daiktai.

Ultragarsinės terapijos aparatas su tiksinčiu kaip bomba laikmačiu.

Senovinis seifas. Deja tuščias.

Terapijų kabinetas su pertvaromis tarp gulinčių pacientų.

Apžiūrėję pirmą aukštą labai užsinorėjome ant stogo, tad iš karto patraukėme prie laiptų.
Kol kas išorinės blykstės savo fotoaparatui nesu nusipirkęs, tad iki šiol fotografuodamas tamsesnėse vietose tiesiog statydavau ilgesnį išlaikymą ir pašviesdavau vaizdą su pačios paprasčiausios juostinės muilinės Skina integruota blykste. Būdas ne pats patogiausias, bet blykstelėjus du tris kartus galima išgauti visai patenkinamus rezultatus. Beveik užkopus iki 10 aukšto mano puikioji muilinė išslydo iš kišenės ir nuriedėjo į tarpą tarp laiptų ir lango. Buvo graudu žiūrėt kaip jį ilgai krenta žemyn karts nuo karto padarydama salto ore. Maždaug 5 aukšto lygyje fotoaparatas atsitrenkė į laiptus ir sudužo į šimtus gabalų, kurie lydimi lūžtančios plastmasės garso ir aido nusileido iki pat sanatorijos apačios kur ir liks amžiams. Taip praradau netik pagrindinį šviesos šaltinį, bet ir šeimos relikviją, kuri per savo objektyvą matė pajūrio kopas, Aukštaitijos lygumas, Ukrainos stepes, Čekijos kalnus, Kroatijos salas ir daug kitų neryškių ir neypatingai kokybiškų vaizdų….
Na gerai, nereikia čia dramatizuot, juk puikiai suprantama, kad baterijos įdėtos į fotoaparatą turbūt buvo vertingesnės už jį patį. Tuo labiau, kad namie guli dar viena noname’ine muilinė Premier!

Tik ant stogo supratau ką gi man visas šis pastatas ir jo vaizdai primena. Pripetę. Nežinau ar viešbutį “Polisją” (ukr. Полісся), ar “Jubilejnyj” (rus. Дом быта Юбилейный), bet kažką iš tos serijos. Pilkas dangus, tylus užgesęs miestas, apleisto pastato stogas.

Elektriniai lifto varikliai. Kažkas juos jau spėjo paardyti.

Viena iš įspūdingiausiu sanatorijos vietų tai pagrindiniai laiptai.

Kambariai gana monotoniški, visur galima sakyti tas pats. Kartais net užmiršti kokiame aukšte randiesi.

Kitose apleistose vietoje elektros instaliacijos yra išlupamos pirmosiomis dienomis. Čia viskas vietoje.

Medicininiai įrenginiai sukrauti į krūvą.

Senovinė stomatologo kėdė.

Sporto salė.

Rūsyje daug šiukšlių, bet tarp jų pasitaiko ir įdomesnių daiktų.

Tradiciškai erotinio pobūdžio nuotraukos. Jų randų vos ne kiekviename apleistame pastate, kur gyveno žmonės. Pavyzdžiui Vilniaus Žalgirio bazėje arba profilaktoriume Sigma.

Paardytas magnetofonas.

Roots Bloody Roots!!!

Psichiatrinėje ligoninėje:
- Kokia veikla užsiimate laisvalaikiu?
- Šokinėjam į baseiną nuo tramplino. Gydytojas sakė, jei būsime geri, greitu laiku pripils ir vandens.

Stiprintuvas (?)

Vienareikšmiškai vienos dienos yra per mažai, kad apžiūrėti viską šiame milžiniškame pastate. Bet įspūdį jis man paliko didelį, labai didelį. Norėčiau čia grįžt kada nors vėl.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 10/10
Atmosfera: 10/10
Artefaktai: 9/10
Ar verta eiti: Tikrai verta

Vilniaus duonos pastatas (stovintis Savanorių prospekte) visada traukė mane savo tvora. Tiksliau ne pačia tvora, o ant jos nupaišytais Vilniaus duonos logotipais ir kitomis spalvotomis geometrinėmis abstrakcijomis. Nuspalvinti savo pastatus patiems – tai puikus įmonės sprendimas norint apsisaugoti nuo graffiti mėgėjų. Taip pat traukė ir ką tik iškeptos duonos ir bandelių kvapas. Bet laikui bėgant neliko nei tvoros (ją išardė, o plytas pardavė), nei malonaus kvapo. Oficialiai neliko ir pastato, adresas Savanorių pr. 6 jau yra išbrauktas iš Registrų centro duomenų bazės, bet kaipmat vis dar stovi. Girdėjau gandų, kad greitu laiku ten prasidės naujos statybos, tad kol dar nenugriovė nuėjau “pracheckinti” objektą.

Mūrinės tvoros vietoje dabar yra pastatyta tvorelė su grėsminga spygliuota viela, saugančią pastatą nuo visokių nenaudėlių. Tačiau dideli vartai visada stovi praviri, todėl patekti į vidų galima banaliai apėjus namą iš kitos pusės.

Keturi bokštai

Pirmame aukšte suirutė – išmėtytos plytos ir šiukšlės.

Drėgna, visur laša vanduo.

Prieiti prie krašto truputį baugoka, visgi aukštis nemažas.

Cigarečių langas. Tušti pakeliai užkišti už stiklo. Nuo pigiausių Saint George iki brangiausių Parliament.

Per “minų lauką” galima išeiti ant nedidelio priestato stogo.

Durelės ant pagrindinio pastato stogo.

Forum Cinemas Vingis

Įspūdingiausia vieta – paskutinis aukštas, priminė Vilijos fabriką.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 9/10
Atmosfera: 9/10
Artefaktai: 2/10
Ar verta eiti: verta

Kaip atrasti apleistą pastatą? – Sunku pasakyti. Specialiai jų niekur ieškoti netenka. Kartais vietelėmis pasidalina kolegos blogeriai, kartais apie įdomius objektus praneša personaliniai įgalioti informatoriai (draugai), kartais netikėtai atrandi pats. Užsidedi dideles uždaro tipo ausines, užsileidi muziką arba knygą ir eini pasibastyt po Vilnių. Būtent taip bevaikščiodamas Žvėryne pamačiau seną, bet geros būklės, dviaukštį namą su užkaltais langais. Reikia “imt” vietą!

Tą vakarą buvo jau visai tamsu, žibintuvėlio su savimi neturėjau, todėl lindimą į vidų atidėjau rytojui. Tuo labiau nebuvau tikras, kad namas yra tuščias, mat jo teritorijoje esančiame supuvusiame sandėliuke degė žvakutė ir aršiai vartėsi kosėjantis bomžas.

Kitą dieną atėjau jau su fotoaparatu. Po Povilo a.k.a Vilkalokio emigracijos į apleistas vietas dažniausiai tenka eiti vienam. Gal tai ir kiek labiau pavojinga, bet ir pojūčiai visai kitokie – stipresni…

Už medžių ir tvoros matosi kitoje upės pusėje esantis Seimas.

Į vidų patekau, kaip ir planavau aną dieną: apėjau namą, įlipau į balkoną/pavėsinę ir pro duris. Paprasta.

Nustebino švara ir nepaliestumas. Baldų jau neliko, tačiau beveik visos durys ir langai sveiki, spynose įkišti raktai, laidai neišplėšti iš sienų, daug kur liko net radiatoriai.

Visus langus viduje dengia plėvelė, tad net nešildomame pastate yra kur kas šilčiau nei lauke. Pasigailėjau, kad atėjau su šilta striuke ir šaliku.

Palikti keli blokai šilumos izoliacijos.

2004 metų “Respublika”

Laiptai į andrą aukštą.

“Traukti atsargiai švelniai”

“Vandenį reikia užsukti”

Televizoriaus likučiai.

Šiukšlių dėžė kaip vaikų poliklinikoje – nostalgija.

Ir aišku palėpė – įspūdingiausia pastato vieta.

Vos įlipus į viršų pradėjo erzint keisti garsai – lyg kažkas vaikščiotų. Paliepėj tamsu, nieko nesimato, o sutikti ką nors visai nesinorėjo. Žibintuvėliu apšviečiau visą patalpą. Nieko nėra. Pastačiau fotografuoti, išlaikymas ilgas, laukiu. Vėl garsai… Praėjo nemažai laiko kol supratau, kad tai paukščiai, nutupiantys ant stogo

“Barclays” pro purviną langelį.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 8/10
Atmosfera: 9/10
Artefaktai: 6/10
Ar verta eiti: verta

Apleistas sodas Antakalnio mikrorajono miškuose stovi paliktas likimo valiai jau nuo 2006 metų. Per šiuos penkis metus jis spėjo kiek apaugti, apgriūti ir apdegti. Laikas ir žmonės negailestingi jam, kai čia lankiausi prieš kelis mėnesius viskas atrodė kur kas padoriau. Tad reikia įamžinti objektą, kol jam neatėjo visiškas galas.

Tradiciškai pasakysiu, kad vietą rasti visai nesunku. Nuo Antakalnio poliklinikos kylam Žolyno gatve, laikydamiesi visąlaik dešinės pusės, ir skaityk jau vietoj. Šalia objekto buvo toks pats sodo namas, kuris dabar nugriautas, o jo vietoj jau beveik pastatytas naujas namas.

Apaugęs žolėmis sandėlys.

Šiukšlių čia daug ir įvairių: nuo automobilio žibinto iki narvelio.

O va šitas daiktas įdomus. Tai rankinis mikseris-plaktuvas. Į šoną įsistato rankenėlė, kurios pagalba sukami sraigtai. Kad suplakt ką nors teks ilgai pasistengt, bet užtat nereikia elektros. Kažkur turiu tokį mikseriuką savo rūsy.

Kad dabar viską čia išvalyt joks Misteris Properis nebepadės.

Clonazepam – stiprūs raminamieji. Vaistai “dvasios” ligoniams ir mėgėjams pigiai apsinešt.

Šalia yra pertvarkomas ūkis, kur dygsta naujas namas.

Pagrindinis namas.

Senovinis 16 amperų saugiklis, kažkodėl sumontuotas lauke.

Pagrindinis kambarys. Gana erdvus. Nuo drėgmes tapetai atsiklijavo ir guli ant grindų. Taip pat aplink nemažai netai žmogaus, netai gyvūnų “dovanėlių”.

Sudaužytas kineskopas.

Kai kur lubos laikosi tik spintos dėka.

Negyvas šuo… Negyvas, nes žaislinis, praėjo nemažai laiko kol suvokiau tai

Manau, kad greitai šito sodo jau nebus. Ir ne todėl, kad jis greitai griūna. Tiesiog vieta čia labai tyli ir graži – miškas. Kartais prabėga kiškučiai ir stirnos. O iki miesto centro – tik 10 minučių su automobiliu. Kitaip sakant – pasaka. Pakilus dar šimtą metrų Žolyno gatve pamatysime tris prabangius kotedžus, stovinčius kelių mažų sodelių vietoje, pastatytus davus didžiulius kyšius. Juos bestatant buvo apdergtas miškas, bet Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija prieš pinigus ir gerus advokatus nieko padaryti negali. Vietoj tokių pat apleistų sodų yra pastatytas kotedžas ir dar vienas namas statomas netoliese esančioje Šilo gatvėje. Tad kada buldozeriai atsiras Žolyno 57 – tai tik laiko klausimas.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 4/10 (su gamyklų loftais aišku nepalyginsi)
Atmosfera: 6/10
Artefaktai: 6/10 (daiktų yra, bet pagrinde tai šiukšlės)
Ar verta eiti: visai galima

Helios 44-2 – turbūt populiariausias fiksuoto židinio nuotolio, rankinio fokusavimo objektyvas. Heliosus naudojo beveik visi senosios kartos foto mėgėjai (buvo komplektuojamas kartu su fotoaparatais Zenit), tačiau jis ir dabar išlaiko savo populiarumą tarp pradedančiųjų fotografuotojų dėl savo labai žemos kainos – 20Lt – 30Lt, nors jau daugiau kaip 20 metų nebegaminamas.

Objektyvas turi m42 srėginį tvirtinimą, tačiau per adapterį jį galima naudoti ir su skaitmeniniais veidrodiniais ir EVIL klasės fotoaparatais. Canon ir Pentax naudotojai jokių problemų neturi – nusipirkai adapterį, prisitvirtinai ir fotografuoji. Su Nikon fotoaparatais viskas sudėtingiau, nes atstumas nuo juostos/matricos iki objektyvo yra didesnis nei fotoaparatuose su m42 srėgiu. Todėl prisukę Heliosą prie Nikono galėsime fotografuoti tik objektus, esančius vos už kelių metrų. Kitaip tariant nebus fokuso į begalybę. Tad objektyvas tampa tinkamas tik portretams ir arti esantiems daiktams fotografuoti, kas labai susiaurina jo panaudojimą.

Yra du būdai gauti fokusą į begalybę. Paprasčiausia būtų nusipirkti m42 į Nikon F adapterį su korekciniu lęšiu, bet tokie adapteriai su kokybiškais lęšiais kainuoja vos ne 10 kartų brangiau už patį Heliosą, o su pigesniais labai nukenčia nuotraukų kokybė, prie atvirų diafragmos reikšmių objektyvas tampa beveik nepanaudojamas. Nors reikėtų pripažinti, kad ir brangūs adapteriai kokybę irgi numuš.

Kitas būdas – objektyvo perdarymas. Perdarymo tikslas – padaryti taip, kad optika būtų arčiau juostos/matricos, tai leis fokusuoti į begalybę. Ir tuo pačiu nuotraukų kokybė nesuprastės.

1. Išardome objektyvą. Tai padaryti labai paprasta. Imame už diafragmos žiedo ir sukame prieš laikrodžio rodyklę. Jei objektyvas gerai prisuktas ir niekad nebuvo ardytas tikriausia teks panaudoti šiek tiek jėgos. Sukame kol pagrindinė dalis visiškai neišsitrauks.

2. Pakeičiame per vidurį esantį metalinį žiedą į plonesnę vielutę. Tai šiek tiek sumažins atstumą ir priartins konstrukciją prie juostos/matricos Svarbu, kad viela nebūtų ir per plona, nes vėliau surinkus objektyvą diafragmos žiedas gali nesisukiot.

3. Atsukinėjame galinį objektyvo lęšį. Sukame 3 – 4 ratus. Vėliau surenkame objektyvą, uždedame ant fotoaparato ir tikriname ar yra fokusas į begalybę. Sukiojame galinį lęšį kol tiksliai suderinsim. Užtvirtinam su lipnia juosta, kad lęšis vėliau netyčia nepasisuktų.

4. Fokusas į begalybę yra, tačiau taip sumažinus atstumą labai tikėtina, kad fotoaparato veidrodis kabins objektyvą, o tai yra labai negerai. Tad imame į rankas dildę ir nudildom galinio lęšio metalinį tvirtinimą beveik iki galo. Svarbu nenudildyti per daug ir nepažeisti stiklo. Atlikę darbus kruopščiai nuvalome dulkes, nes kitaip jas teks valyti jau iš fotoaparato vidurių.

5. Surenkame Heliosą ir jei viską padarėme gerai – einam fotografuoti!

Na ir aišku reikia paminėti, dėl visą ko, kad jei sugadinsit objektyvą, fotoaparato veidrodį, susižalosit dildydami ar klijuodami lipnią juostą – aš neatsakau

Deja, bet Neris nėra gyli upė, todėl laivų ir kitų vandens pramogų Vilniuje nėra. Na beveik nėra, jei skaitysim vos plaukiantį senuką “Ryga” ir retai matomus sportininkus su baidarėmis. Nėra laivų – užmirštama ir jų taisykla/bazė. Tad šiandien trumpai apie ją.

Objektą rast nesunku, jis prie pat ryškiai išsiskiriančio upės “apendicito”, Žirmūnuose, netoli Šilo tilto. Čia žiemą ilsisi jau anksčiau minėtas laivas “Ryga” ir žvejoja alko-žvejai. Tik nebandykit jų fotografuot, jie žmogeliai aršūs.

Į vidų patekti galima per skylę tvoroj, perlipus per tvorą, apėjus tvorą. Trumpiau tariant – variantų daug ir kiekvienam pagal skonį.

Į akis iškart krenta didelis metalinis angaras.

Jo viduje ir buvo taisomi laivai, dabar viskas tuščia.

Neseniai čia buvo bandytą kažką statyti, tačiau gaisras padarė savo darbą.

Įdomių daiktų beveik nėra, tačiau kuprinė – bidonas nustebino, nemačiau anksčiau tokių.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 6/10 (didingai atrodo tik angaras)
Atmosfera: 6/10
Artefaktai: 2/10
Ar verta eiti: neverta

Sekmadienio vakare Povilas a.k.a Vilkalokis netikėtai pasiūlė pralėkt per apylinkes prieš miegą. Aš neilgai galvojęs sutikau. Lauke jau po truputį pradėjo temt, bet argi tai problema. Išsitraukiau iš rūsio savo dviratį senuką ir pirmyn.

Dideliu greičiu pralėkėme palei Nerį ir už kelių minučių buvom jau Senamiestyje. Praskrieję per siauras gatveles atsidūrėme prie Rotušės aikštės, kur prirakinę dviračius prie stulpo nusileidome į Rimi kažko pavalgyt ir atsigert. Nuotaikos geros, viskas puiku.

Apsipirkę patraukėme atgal prie dviračių, pradėjau pasakot, kad tokios spynelės kaip Povilo yra gana nepatikimos ir dažnai raktai tiesiog nulūžta bebandant atrakint. Ironiškiausia, kad nutiko lygiai tai ką pasakiau, pusė rakto liko širdelėje, o rankoje kita nuolaužos pusė. Ir juokinga ir nejuokinga, ką dar pasakyt.

Šiek tiek pažvengę pradėjom krapštyti spynele visokiomis vielomis ir visais kitais daiktais, kurie pakliūdavo po ranka. Rezultato jokio. Prasikankinę pusvalandį visgi suvokėm, kad nieko čia taip paprastai nebus. Vienintelis variantas – pjauti.

Na tai ką, greitu žingsniu patraukėm į namus, kur mano rūsy radom siaurapjūklį, žirkles metalui, reples ir dildę. Susikrovėme ir vėl prie Rotušės. Lauke jau tamsu, darosi šalta. Vos atėję ėmėm darbuotis. Iš šono tai turėtų atrodyti smagiai, tikrai smagiai. Tik įsivaizduokit – stovi du žmonės miesto centre ir barbariškais būdais bando sunaikinti spynele. Garsas taip pat buvo gan stipus, metalo pjovimas turėtų girdėtis net kitose gatvėse. Taip veikėm gerą pusvalandį. Aplink vaikšto žmonės, turistai, o mes vis stovim ir pjaunam! Spynelė vis priešinosi reikšdama savo griežtą “nepasiduosiu, nepasiduosiu!”, bet galiausiai išbandžius visus įmanomus instrumentus ji visgi pasidavė. Dviračiai buvo išlaisvinti.

Įdomiausia tai, kad apart šalia praėjusių įkalusių merginų niekam daugiau nebuvo įdomu ką mes čia veikėm visą šį laiką. Buvau įsitikinęs, kad kažkas tikrai iškvies policiją, bet matyt dviračio spynelės pjovimas vidury miesto nieką nestebino. Tad išvadas galiu padaryti tokias: jei kada sugalvosit pavogt dviratį – galite tai daryti drąsiai, jūsų vistiek niekas nesustabdys. Ir dar, nepirkite tokių spynelių kaip nuotraukoje.

Kur vasarą važiuoja gaivintis Vilniaus bachūrai ir mergos? – teisingai prie Balžio ežero, tačiau laimei mažai kas iš jų atklysta prie visai čia pat esančios apleistos sanatorijos – stovyklos “Sigma”. 1981 metais pastatytas kompleksas, kuriame poilsiavo pionieriai po trisdešimties metų stovi apleistas ir užmirštas.

1981 metais užbaigta pionierių stovyklos-profilaktoriumo “Sigma” pirmosios eilės statyba. Prie jos šauniai padirbėjo remonto-statybos cecho kolektyvas. Profilaktoriume neatsitraukiant nuo gamybos dvidešimt keturias dienas galima prie puikaus Balžio ežero žalių pušų prieglobstyje. Kambariai šviesūs, erdvūs, po 2-3 vietas, visi patogumai. Medikai, patikrinę atvykusio ilsėtis ir gydytis sveikatos būklę, reikalui esant, paskiria įvairias procedūras, pvz., vonias, masažą, medikamentinę terapiją. Profilaktoriume veikia stomatologinis kabinetas, kuriame ne tik gydomi, bet ir protezuojami dantys. Pravedama gamybinė mankšta. Veikia vandens procedūrų kabinetas su plaukymo baseinu. Be to, kad pacientai galėtų atsikvėpti po dienos darbų įtampos, profilaktoriume organizuojamos įvairios pramogos, žaidimai, demonstruojami kino filmai.

@ “Sigma” gamyklos istorija 1957 – 1982 m.

Kompleksą sudaro 8 visaverčiai pastatai, 5 iš jų buvo skirti poilsiautojams. Namai užima nemažą gražioje vietoje esančią teritoriją, todėl spėju, kad greitu laiku visą tai bus nugriauta ir apleistos sanatorijos vietoje išdygs kotedžai, tuo labiau, kad už keliasdešimties metrų nuo čia jau puikuojasi nauji namukai.

Pastatų būklė pakankamai gera, yra dar likę sveikų langų, viduje aišku bardakas.

Kai kur dar liko sveikų baldų…

… ir rozečių. Benamiai kažkodėl dar neišplėšė laidų iš sienų ir nepridavė metalui.

Pagrindinė vieno iš gyvenamųjų pastatų sporto salė su švediška sienele.

Klozetai ir kriauklės išrautos iš savo vietų, mėtosi bet kur.

“Einam Lenino keliu” – pionierių plokštelės dėklas, deja, tuščias.

Šiek tiek dešimties metų senumo skaitalų.

Rūsy daug roplių, tik ir žiūrėk po kojom, kad neužmint.

Lauke yra sudaužytų televizorių, kito namo rūsys yra tikras elektronikos sąvartynas.

Ant sienų, kaip ir Vilniaus Žalgirio bazėje, šiek tiek “erotinių” plakatų.

“Ir tikrai turėtum nustot…”

Paliktos likimo valiai gėlės.

Viename iš didžiųjų pastatų mitybos laikas.

Erdvi pagrindinė salė.

Pagalvių kambarys.

Visas 35mm filmas, apie kaubojus (įžiūrėjau jojančius žmones ant juostos). Turėčiau projektorių, tikrai pasiimčiau.

Balkonas ir vaizdas į vidinį kiemą.

Sudaužytų televizorių kambarys.

Kambarys, kuriame kažkas gyvena iki šiol. Nors žmogus ir matomai neturi namų, bet gyvena tvarkingai: užuolaidos, patalynė, švarūs drabužiai ant kėdės. Jei kas eisit į kompleksą, netrukdykit čia gyvenantiems.

Yra netik pagalvių ir televizorių, bet ir dujokaukių kambarys!

Lauke įkurta čia gyvenančių laužavietė.

Aplinkybės šįkart susiklostė taip, kad fotografuot važiavau be trikojo, tad nuotraukos pavyko nevisai tokios kaip norėjau.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 8/10
Atmosfera: 8/10 (greičiau miško ir gamtos atmosfera, nei apleistų pastatų)
Artefaktai: 7/10 (įdomūs daiktai yra)
Ar verta eiti: verta

Bilietą nusipirkau maždaug prieš savaitę iki festivalio tiketoj. Teko paklot 103 lietuviškus pinigus kas gavosi brangiau nei buvo skelbta internete ir kas juokingiausia – brangiau nei pirkti prie įėjimo į Velnio akmenį. Be abejo, tai nėra tokie pinigai, dėl kurių reikėtų parintis ar panašiai, tiesiog pastebėjau, kad su tiketa man labai nesiseka: arba nusiperku brangiau, arba bilieto barkodas nesuveikia, taip man buvo per Rammstein koncertą.

Ketvirtadienis

Į festivalius važiuoti autobusu nesmagu, todėl tradiciškai tranzavom. Šįkart labai ilgai plente stovėti neteko. Iki Ukmergės nuvežė pati mėgstanti tranzuoti mergina, o paskui metalai, važiuojantys į akmenį. Kadangi važiavome dieną anksčiau prieš festivalį teritorijoje atsidūrėme vienį iš pirmųjų. Aplink vis lakstė tik savanoriai, tvarkantys aplinką.

Vakare Muzikos laboratorijos atidarymas, kelios grupės, o paskui linksma naktis.

Penktadienis

Oficialus festivalio atidarymas. Būtų įdomu sužinoti kur organizatoriai atkasė vedėjus? Manau, tokiems festivaliams jie išvis nereikalingi, tuo labiau tokie, kurių replikos kaip iš pigių radijo stočių. Koncertą atidarė grupė Mandragora. Neslėpsiu, tai mėgstamiausias mano lietuviškas kolektyvas. Malonu paklausyti ir įrašus, ir gyvus pasirodymus, kurių stengiuosi nepraleist. Deja, bet pagrojo jie labai neilgai, bet kaip visada užvežančiai. Paralytic – grojo techniškai ir labai sudėtingai, ne kiekvienas taip gali. Tačiau jausmų kažkokių nesukėlė, kaip ir paskui groję Hellish Outcast. Obtest tuo tarpu patiko net labai. Per koncertą pradėjo žiauriai lyti, drabužiai pasidarė šlapi lyg išsimaudžius su jais upėje, bet publikos tai neatbaidė. Taip pat neblogai pasirodė Gama Bomb ir Susperia. Paskutiniai grojo Pergalė. Va čia tai smagi grupė! Taip kaip Excrementory Grindfuckers šaiposi iš grindcoro, taip Pergalė išjuokina death ir black metalą. Ypač patiko jų klavišininkas su mėsininko prijuoste ir gopniko kepuraitе.

Po koncerto su Raimonda ėjom į rokoteka – 60′-89′ – roko diskoteka. Jėgų nebuvo visiškai – autopilotas. Palapinėj miegoti buvo žiauriausia. Po lietaus jos viduje susidarė nemažos balos, kurios susimaišė su smėliu, maistu ir kitais neaiškiais dalykais. Duobkasys atsisakęs miegoti tokiame bomžyne persikraustė į vienvietę Nessės palapinę. O aš grįžęs 3 nakties tiesiog atsiguliau į šlapią purviną balą, nes mano miegmaišyje knarkė Povilas a.k.a Vilkalokis. Tada buvo nesmagu, bet dabar tai prisimenu su šypsena.

Šeštadienis

Iš visų 12 grupių pamačiau gal tik pusę, todėl deja nepamačiau to, dėl ko taip dabar šėlsta žiniasklaida – Ondskapt – ir jų nuogo, kraujuoto vokalisto.

Nuotrauka iš DELFI

Savanoriai teigė, kad kraujas visgi buvo tikras, paimtas iš vietinės Anykščių skerdyklos, plauti paskui jį nuo scenos buvo sunku ir nemalonu. Taip pat girdėjau, kad vos nuogaliui išbėgus į sceną dauguma tėvų užsikėlė savo vaikus ant pečių, kad tie pamatytų visą tą grožį.

Didžiausia įspūdį aišku paliko Benediction ir Inquisition. Paskui naktinis kinas, šėlsmo naktis ir dar siaubingesnė nei vakar palapinė paryčiais, nors kokie ten paryčiai – saulė jau švietė kai reikiant.

Per festivalį gimė daug naujų juokelių, tiek savos kompanijos, tiek viso Velnio akmens.

Nuotrauka iš Facebook

Gerai prajuokino girtas miegantis bičas, kuriam nepažįstamieji spėjo pastatyti kryžių ir ant smėlio užrašyti “Liūdi šeima ir sugerovai”.

Buvom susiveikę ir kuponų, už kuriuos savanoriai gaudavo alaus už scenos. Tačiau pastebėjęs “nesavus” vienas iš organizatorių pradėjo rėkt “baras neveikia!”. Keista iš tiesų. Spėju, kad festivalio biudžetas ne vienas šimtas tūkstančių litų, o kažkokiam bičiui gaila šūdino Tauro alaus, kuris parduotuvėj ir dviejų litų nekainuoja. Bet ką jau padarysi, užtat iš to pažvengėm.

Sekmadienis

Namo grįžau kaip ir pirmyn – autostopu. Vežusi moteris tikino, kad Anykščiuose šis festivalis vietiniams labai patinka, nes pritraukia daug žmonių į miestelį ir garsina jį ne tik Lietuvoje, net ir visame pasaulyje. Tuo labiau, kad per visus tris metus “žiaurūs ir pikti metalistai” dar nieko nenusiaubė, nesugriovė ir neužmušė. Kai tuo tarpu per miesto šventes Anykščiai kenčia nuo vandalų, o žmonės atsiduria reanimacijoje. Visas tas srutas žiniasklaidoje ant festivalio pila tik vienas žmogus – kunigas, kuriam beveik niekas nepritaria.

Ačiū grupėms, organizatoriams ir aišku draugams už gerai praleistą laiką!

Rasti juos nesunku, jei yra žinomos koordinates, kitu atveju teks nemažai pasivaikščiot po miškus, palaipiot kalvomis. Tačiau šiuose miškuose nepasislėpsi nuo “civilizacijos”, net pro medžius girdisi keliu pravažiuojančių ortodoksinių marozų bumčikas, sklindantis iš golfukų ir bulkų. Na, bet nieko nepakeisi, čia Naujoji Vilnia.

Girdėjau, kad į vidų patekti yra sunkoka, bet tokios mažos skylės (kitaip nepavadinsi) kažkaip nesitikėjau. Lietūs per ilgą laiką prinešė nemažai smėlio, todėl įėjimai užkrauti juo kaip reikiant.

Viduje kiek erdviau, bet vis vien nepalenkus galvos nepraeisi. Kažkas čia jau spėjo atvilkt kelmus, turbūt naktiniams pasisėdėjimams.

Iš taip vadinamo prieškambario patekome į pagrindinį kambarį. Tamsu kaip… na, patys žinote kur. Fotografuot tokiom sąlygom neturint išorinės blykstės yra šiek tiek sudėtinga, švelniai tariant. Tad šįkart man labai pagelbėjo sena juostinė muilinė, kokias šiais laikais jau niekas nebenaudoja. Pastatęs fotoaparatą ant stovo, nustačiau jame bulb režimą, o tada su muilinėje įmontuota blykste vieną paskui kitą šviečiau kambario kampus. Pigi išeitis

Iki šiol išliko metaliniai tvirtinimai, tačiau gerai parūdiję.

Tą patį galima pasakyti ir apie lubas.

Kitas kambarys ir laiptai žemyn. Į galva šovė mintis “nejaugi galima dar žemiau?”.

O žemiau tunelis, tikriausia vedantis į ant kalno stovintį dzotą stebėjimo bokštelį. Labai daug smėlio. Vienintelis būdas čia praeiti – šliaužti ant pilvo. Tačiau galo taip ir nepasiekėme, per daug mažai vietos.

Atrodo, kad kadras blogai sufokusuotas ar mažai kontrastingas? – deja taip nėra, tai tiesiog tokia milžiniška smėlio ir dulkių koncentracija ore, prisikvėpavau metams į priekį.

Dzotas Stebėjimo bokštelis iš išorės. Langai išeina į rytus, iš kur galėjo užpulti sovietai.

Paskui patraukėme prie kito bunkerio, įėjimas čia geresnis, bet viduj tas pats – smėlis.

Nuo grindų iki lubų apie 40 centimetrų.

Radome laiptus į kitą dzotą stebėjimo bokštelį, et kaip gala, kad kulkosvaidžio nebuvo.

Pro angas kulkosvaidžiui nieko nematyti dėl tankiai užžėlusių miškų.

Dar vienas bunkeris, patekome ten pro langą.

“Стаська и Тадзик, 16.03.86″. Nemėgstu graffiti, tačiau šis užrašas padarytas dar net nesprogus Černobylio atominei tikrai pradžiugino.

Dar viename bunkeryje radome prikabintą pseudoelektorninį savadarbį prietaisą, kurio paskirties taip ir nesupratau. Tegul kaba toliau sau.

“Misiją” į aplestus bunkerius baigiau epiniu kritimu nuo dviračio. Ech mano nugara…

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 9/10
Atmosfera: 10/10 (ypač jaučiasi šliaužiant smėliu)
Artefaktai: 1/10 (be to keisto savadarbio daikto nieko nėra)
Ar verta eiti: tikrai verta

Bet visiems geriems daiktams, anksčiau ar vėliau, ateina galas. Dėl ilgo naudojimo pradėjo po truputį byrėti klaviatūros mygtukai. Iš pradžių DEL (nebėda, juk dar yra DELETE), paskui SHIFT (irgi nebėda, kitas shift iš kitos pusės). Aišku juos galima įstatyti vėl į vietą, bet dėl nusidėvėjusio mechanizmo jie po dienos kitos vistiek iškrenta. Artėja klaviatūros paskutinioji diena.

Kol ieškau ir svarstau apie kitą klaviatūra, kilo mintis iš vakar iškritusio SHIFT mygtuko padaryti kokį nors beprasmišką, neypatingai reikalingą, bet įdomų daiktą. Taigi, mano idėja – mygtukas-segtukas.

Man prireikė tik trijų dalykų, tai yra:

1. Super klijai
2. Pats iškritęs mygtukas
3. Grafkė (arba žiogelis, jei kalbėti lietuviškai)

Nesunkiai iškrapščiau mygtuko vidurius – plastmasines dalis ir metalinį laikiklį.

Į metalinio laikiklio vietą įstačiau žiogelį, jis laikosi ten neypatingai tvirtai, todėl pritvirtinau ji super klijais.

Palaukiau šiek tiek tiek kol klijai pilnai išdžius ir viskas – baigta. Tokį mygtuką galima prisegti prie kuprinės (taip aš ir padariau), marškinėlių, kitų drabužių ir maištaut, galvojant, jog esi labai išradingas ir originalus O šiaip gal kas patarsit kokią gerą klaviatūrą?

Apleistas viešbutis @ Polububijus

Siekiant apsaugoti šį pastatą, kuris kol kas dar yra palygintinai neblogos būklės, nuo “stalkerių” @ Сталкеры šįkart nenurodysiu nei adreso, nei viešbučio pavadinimo. Kam reikia tas žinos kaip rasti.

Šis viešbutis visai nesenas ir stovi nuošalioje vietoje prie miško nedaugiau 20 su trupučiu metų. Kaip mat neseniai čia buvo atliktas remontas, sudėti plastikiniai langai ir padaryta apdaila, bet dėl neaiškių priežasčių dabar tai niekam nereikalingas namas-vaiduoklis. Pirmo ir antro aukšto langai užkalti fanera, durys taip pat. Todėl patekti į vidų kiek sunkiau nei kitose apleistose vietose. Tačiau čiabuviai visgi vieną praėjimą padarė.

Viduje erdvu. Dar yra išlikusi kiliminė danga, baldai ir šviestuvai. Visose nešildomuose žiema pastatuose pradeda luptis sienų dažai ir pelyti kiti paviršiai. Šis viešbutis nėra išimtis. Už paliktų sofų ten net auga keistos formos grybai. Antrasis aukštas kažkada buvo gana prabangus: kolonos, raudonas kilimas, dideli veidrodžiai, fortepijonas – visiškai sudaužytas, suniokotas.

Šis brangus muzikinis instrumentas tikriausia buvo numestas pro antro ir trečio aukšto tarpą, kitaip nesuprantu kaip galima buvo taip jį sugadinti. Šalia guli stora virvė, galbūt už jos instrumentas buvo tampomas. Niekad nesuprasiu ateinančių į apleistus pastatus daužyti baldus, duris ir langus, tačiau kam reikėjo gadinti fortepijoną negaliu suprasti dar labiau. Be to už jį galima būtų gauti neblogus pinigus.

Stygos pradėjo rūdyti, bet vis dar skamba, jei per jas prabraukti kokiu nors daiktu. Klavišai užstrigę.

Virtuvė. Ant stalų iki šiol stovi kečupai, visos viryklės vietose.

Dėl didelės drėgmės ir šalčio (nors lauke +20, viduje vistiek gana šalta, per užkaltus langus Saulės šviesa visai nepatenka į vidų) ant lubų pradėjo formuotis pseudo stalaktitai stalagmitai.

Laiptai į viršų. Šiek tiek apkrauti buitine technika. Juos tikriausia naudojo viešbučio personalas. Mediniai turėklai iki šiol vietoje, kaip ir kiliminė danga, dengianti pačius laiptus.

Marmuriniai laiptai svečiams ir nusvilusios guminės lubos – išties keistokas dalykas.

Tarpas tarp antro ir trečio aukšto. Turėklai matyt nupjauti ir priduoti metalui.

Šoklusis Povilas a.k.a Vilkalokis

Patalpoje ant stalo guli virtuvinis peilis, deja, nudėvėtas.

Pastebėjau įdomų dalyką – kuo naujesnis pastatas, tuo “išradingesni” statybininkai. Vamzdis apdėtas lentomis, kurios pritvirtintos lipnia juosta, viskas uždengta skarta ir nudažyta. Nejaugi niekam nerūpi kokybė?

Pepsi automatas. Beje, jei kam įdomu – apleistas Pepsi fabrikas

Baras. Stiklinės lentynos, nors ir keista, bet sveikos. Aplink mėtosi brangių gėrimų dėžės.

Liftas maistui.

Judame į gyvenamuosius kambarius. Ten dar išliko ir baldai, ir tapetai, ir rozetės – tikrai keista, kitose apleistose pastatuose to jau neberasi.

Beveik kiekviename kambaryje galima rasti Bibliją, tai irgi nustebino. Įdomu, ar tuo pasirūpino religinga viešbučio valdžia, ar svečių grupė, taip bandydama į doros kelią atvyksiančius svečius?

Vaizdas pro langą į mišką – išties gražu.

Kai kurie langai, aišku, yra išdaužti.

Vonios kambarys, pačią vonią kažkas pasisavino.

Mielas puodukas.

Lituoklio gabalas.

Iš tiesų viešbutis susideda iš dviejų korpusų, viskas kas buvo parodyta anksčiau – tai pirmasis. Visi praėjimai iš pirmo į antrą yra užmūryti visuose viešbučio aukštose, o kaip kitaip patekti anapus sienos neradome. Sumūryta viskas gana prastai, išlaužti daug darbo nereikia, bet atėjome čia apžiūrėti, fotografuoti, o ne sienas griauti, tad reikia ir palikti viską taip kaip yra. O prisiminus šitą filmuką destruktyvios mintys dingo dar greičiau Nors tikėtina, kad už sienos slypi nepaliesti kambariai ir kiti įdomūs dalykai.

Ant stogo.

Vėliau nusileidome į pirmą aukštą, čia tamsu ir drėgna. Recepšno stalas baigia supūti.

Rūsyje radome kasos aparatą, būtų sveiktas galėtų patarnauti kokiai nors bobutei turguje.

Viešbutis paliko gana didelį įspūdį. Kai kurios vietos yra drėgnos ir prastai atrodančios, aplanko panašus jausmas kaip Žalgirio bazėje, kai kur atvirkščiai – užmiršti, kad esi apleistoje vietoje. Trumpiau tariant, įdomių dalykų apleistame viešbutyje tikrai nemažai.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 9/10
Atmosfera: 8/10
Artefaktai: 8/10 (visi jie aišku jau “iš mūsų amžiaus”, todėl didelio susižavėjimo nekelia )
Ar verta eiti: tikrai verta

]]> http://www.pbb.lt/2011/05/28/apleistas-viesbutis-vilniuje/feed/ 20 http://www.pbb.lt/2011/04/25/vilniaus-zalgirio-baseinas-apleistas-plaukimo-kompleksas/ http://www.pbb.lt/2011/04/25/vilniaus-zalgirio-baseinas-apleistas-plaukimo-kompleksas/#comments Sun, 24 Apr 2011 22:52:25 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=924

Apleistas baseinas @ Polububijus

Apleistoje Vilniaus Žalgirio bazėje lankiausi žiemą, atėjo laikas ir beveik miesto centre esančiam baseinui. Susidaro toks jausmas, kad viskas kas yra kažkaip susiję su Vilniaus Žalgiriu tragiškai apsileidžia ir bankrutuoja. Šis faktas mane tikrai liūdina. Tikiuosi aprašinėti Žalgirio stadioną kaip eilinį objektą šiame bloge man neteks.

Taigi, grįžkime prie apleisto atviro baseino. Kaip jau minėjau, jis randasi beveik Vilniaus centre, sportiškoje, bet apleistoje vietoje. Iš vienos pusės baseiną apsupa Sporto rūmai, iš kitos Žalgirio stadionas, dar iš kitos Ūkio banko arena. Rasti visai nesunku, tačiau jei neišsikišęs iš už sienos šuolių bokštelis niekad nepagalvočiau, kad čia yra baseinas.

Į vidų patekti taip pat didelių sunkumų nėra, geriausia tai galima padaryti perlipant per vartus. Dar žiemą čia jokių spynų nebuvo, dabar kabo, bet vis vien tai nėra jokia kliūtis.

Vos patekus į teritoriją į akis krenta augalų gausa. Čia spėjo užaugti jau nemaži berželiai ir įvairiausios žolės. Apleisto baseino teritorija puiki vieta paukščiams, čia jiems niekas netrukdo, leidžia ramiai kurti lizdus, todėl aplinkui girdysi garsūs ir gražūs čiulbėjimai, o virš galvos vis kažkas praskrenda.

Kompleksas yra pastatytas architektūros stiliuje, kuris būdingas aštuntajam praėjusio amžiaus dešimtmečiui. Tuo laiku išdygo ir Pripetė, todėl man asmeniškai baseino teritorijoje labai jaučiasi černobylinė nuotaika.

Nuotraukoje iš kairės esantis pastatas buvo visai neseniai suremontuotas. Pakeisti langai į plastikinius, padaryta vidaus ir išorės apdaila. Tačiau jis vis vien dėl neaiškių priežasčių stovi apleistas ir niekam nereikalingas. Dabar tai bomžų buveinė. Kol dariau šias nuotraukas šio pastato viduje kažkas aršiai aiškinosi santykius, prie langų kartais pasirodydavo žmonių siluetai, kas kėlė šiokį tokį nerimą. Todėl stengiausi veikti labai tyliai ir nepastebimai. Tas nedidelio pavojaus jausmas truputį susuka smegenis, bet ir kaip tik verčia mąstyti blaiviai ir apgalvotai.

Ant vandens paviršiaus baseine laksto vandens vabzdžiai čiuožikai (nežinau kaip jie tiksliai vadinami), girdėjau, kad čia galima sutikti ir mažų žuvyčių (įdomu kokiu būdų jos ten gali atsirasti), bet šįkart nemačiau nei vienos.

Skalbimo mašina įmesta į vandenį

“Didžiajam spaliui 70″. Atliekam nesudėtingus aritmetinius veiksmus ir gaunam, kad užrašas yra 1987 metų.

Šuolių baseinas. Gylis čia toks, kad įkritus kaulų nesusirinksi, tuo labiau išlipt iš ten taip paprastai tikrai nesigaus. Dugne mėtosi daug įvairiausių daiktų, yra net automobilio sėdynės. Už bokštelio matosi Gedimino pilis, gražus vaizdas: užlipai, atsigręžei pažiūrėti į garsiausią Vilniaus pastatą ir pirmyn į vandenį – daugiau to nebus.

Mini sporto salė mankštai. Pastatas matomai degė. aplinkui guli sudaužyta elektronika.

Koridorius ir persirengimo kambarėliai, nieko ypatingai įdomaus juose nėra.

Na ir aišku pats bokštelis. Gana prastos būkles, nepatvarus, stovėti šalia jo nejauku.

Neaiškios paskirties baseinas, labiau atrodo kaip dekoratyvinis nei plaukimo. Šalia jo senos statybos pastatas. Tuo metu dangus labai gražiai atsispindėjo vandenyje, šį vaizdą norėjosi žiūrėti ir žiūrėti.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 8/10
Atmosfera: 9/10
Artefaktai: 4/10 (įdomių daiktų beveik nėra)
Ar verta eiti: verta

]]> http://www.pbb.lt/2011/04/25/vilniaus-zalgirio-baseinas-apleistas-plaukimo-kompleksas/feed/ 9 http://www.pbb.lt/2011/04/22/vilija-apleistas-tekstiles-fabrikas/ http://www.pbb.lt/2011/04/22/vilija-apleistas-tekstiles-fabrikas/#comments Fri, 22 Apr 2011 11:53:56 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=902 Tekstilės fabrikas “Vilija” – tikriausia labiausiai lankomas, visų nufotografuotas, apleistas pastatų masyvas Vilniuje. Įvedus gamyklos pavadinimą į Google paieška galima rasti mažiausiai penkių kolegų-blogerių foto reportažus. Bet visgi noriu įkelti ir aš savo kuklias nuotraukas.

Į komplekso vidų patekti šiuo metu yra labai nesunku. Tvorose daug skylių, o prie tilto per Vilnelę (su draugais jį praminėm Stalkerių tiltu, dėl per jį einančių šiluminių trasų ir postapokaliptinės aplinkos) yra ir praviri vartai.

Lauke prie gamyklos yra seni sandėliai, viduje nieko įdomaus, šiukšlės. Tirpstant sniegui lašantis vanduo sukuria gana keistus ir kiek bauginančius garsus juose, ypač kai esi ten vakare. Bet šiuo metu sniego jau nebėra, o keistus garsus, sklindančius iš sandėlių, pakeitė ne itin malonūs kvapai.

Tunelis į vidinį kiemą.

Aplinkui mėtosi dėžės ir sudaužyti mediniai baldai. Juose visuomenės atstumtieji kartais slepia savo daiktus. Praeito apsilankymo gamykloje metu pro langą stebėjau įdomų dalyką: asocialus vaikinas priėjo prie dėžių krūvos, pakėlė vieną iš dėžių, kuri atrodė lyg būtų tiesiog išmesta, ir ištraukė iš jos miegmaišį ir didelį maximos maišą su įvairiausiomis gėrybėmis. Tai, kad aš jį stebiu žmogelis aišku nepamatė.

Pro grotas matosi Polocko gatvė. Iš gatvės pusės pastatas atrodo kur kas gražiau nei iš vidinio kiemo.

Viduje nelabai gražu. Kaip minėjau anksčiau, gamykla yra labai lankoma, kartais užsuka asocialūs, todėl sveikų, nesudaužytų daiktų ten galima sakyti nėra. Neseniai šiame pastate buvo apsilankęs WD40. Jo nuotraukose dar galima pamatyti senu skaidrių, plakatų ir t.t. Praėjus vos keliems mėnesiams šių daiktų jau praktiškai nebeliko, asocialūs išneša viską ką galima…

Dabar pradedu suprati kodėl gamykla bankrutavo. Megztuko megztinis sukištas į treningus ir lakierkos, su tokiom madom konkurencijos neatlaikysi niekaip!

Gėlės paliktos likimo valiai taip ir nudžiuvo vazonuose.

Algos mokėjimo langelis. Tokių grotų taip paprastai neišlauši.

Vaizdas nuo stogo. Kaip matyti, visi apačioj esantys šuliniai yra be dangčių, užsižiopsojus gali baigtis blogai.

Ši sovietinių laikų nuotrauka privertė gerai pasijuokti. Gedimino pilis, o iškart už juos puikuojasi chuščiovkės. Socialistinis realizmas, ką daugiau pasakysi

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 8/10 (Gamykla didelė, yra įdomesnių vietų ir požemiai (juose nebuvau))
Atmosfera: 8/10 (atmosfera gera)
Artefaktai: 5/10 (beveik visi įdomus daiktai sugadinti, bet pasistengus galima ką nors rasti)
Ar verta eiti: verta

]]> http://www.pbb.lt/2011/04/22/vilija-apleistas-tekstiles-fabrikas/feed/ 5 http://www.pbb.lt/2011/04/01/neuzbaigtas-apleistas-daugiabutis-zirmunuose/ http://www.pbb.lt/2011/04/01/neuzbaigtas-apleistas-daugiabutis-zirmunuose/#comments Fri, 01 Apr 2011 18:06:46 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=886

Dar nepastatytas, o jau apleistas. Deja būna ir taip. Šis dešimties aukštų daugiabutis turėjo savo erą išvysti dar 2008-jų metų pabaigoje, tačiau iki šiol pastatyti tik betoniniai griaučiai ir kaip mat darbai toliau nevyksta.

Apsauginio būdelę (keista, kad iki šiol kažkas dar saugo šį visų užmirštą namą) galima nesunkiai apeiti ir patekti į teritoriją perlipus per tvorą, kaip senais gerais laikais

Gana erdvus požeminis garažas pasižymi gera akustika.

Vietomis jau spėjo patekt vandens, tad susiformavo balutės. Tamsoj galima paslyst kaip reikiant.

Lifto šachta…

… ir tarpai laiptams. Iš pradžių nusivyliau tai pamatęs, be laiptų tik spaidermėnas ten užlipt galėtų, o mes tuo tarpu su Povilu a.k.a Vilkalokiu tokiomis savybėmis nepasižymim. Tačiau juk grafitininkai 5(?) aukštą apterliot kažkaip sugebėjo, reiškia ir mes sugebėsim ten patekt.

Sukaltų lentų pagalba užsiropšt visgi pavyko gana nesunkiai (nulipt buvo sudėtingiau), 100kg+ žmogui tai padaryti jau būtų problematiška – sulūžtų.

Viduj nieko įdomaus. Plikos sienos, tačiau jų kokybė tai jau atskira tema. Tas plytas, iš kurių sudėtos sienos, galima pragriaut porą kartų gerai dėjus iš kojos. Plyšiai tarp betono panelių daugelyje vietų tiesiog užpildyti makrofleksu arba užkimšti eglių lentomis. Kokybiškos statybos kainuoja daug, o sutaupyti nori visi.

Ilgai neieškoję radome laikinus medinius laiptus iki pat stogo.

Nuo stogo atsiveria panorama. Ne pati įspūdingiausia, bet visgi palydėti Saulę kurį nors vakarą būtų gražu (šįkart buvo šalta).

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 7/10 (nuo stogo neblogas vaizdas, įspūdinga lifto šachta)
Atmosfera: 6/10 (ypatingos apleisto pastato atmosferos nesijaučia)
Artefaktai: 0/10 (įdomių, tiksliau jokių, daiktų nėra)
Ar verta eiti: visai galima

]]> http://www.pbb.lt/2011/04/01/neuzbaigtas-apleistas-daugiabutis-zirmunuose/feed/ 10 http://www.pbb.lt/2011/03/27/naujos-vilnios-traukiniu-tiltas-vieta-ekstremaliu-pojuciu-megejams/ http://www.pbb.lt/2011/03/27/naujos-vilnios-traukiniu-tiltas-vieta-ekstremaliu-pojuciu-megejams/#comments Sun, 27 Mar 2011 08:44:32 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=857

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šis traukinių tiltas yra eilinis, niekuo neišsiskiriantis, statinys, kurio pagalba traukiniai kasdien kerta Vilnelės upę. Tačiau taip nėra, jis įdomus tiek savo vidine konstrukcija, tiek tuo, kad jį galima panaudoti kaip netradicinę pramogą.

Pradėkime nuo to, kad šis dviejų geležinkelio juostų tiltas po bėgiais neturi jokios dangos. Taigi pažiūrėjus tarp bėgių pamatysime apačioje tekančią upę. Sprendžiant iš akies aukštis yra maždaug 20 metrų.

Na, o po pačiais bėgiais dar kaba 3 pastolių (nežinau kaip tuos takelius tiksliau pavadinti) juostos – dvi po pačiais bėgiais ir viena tarp jų. Patekti ten nėra sunku, jokių durelių ar spynų nėra, tereikia kiek labiau pasilenkti.

Viduje išties gražu: iš viršaus matosi traukinio bėgiai, o apačioje pro groteles žiba Saulės apšviesta Vilnelė. Deja, pradedantys grafitininkai kiek apterliojo sienas.

Grožis grožiu, na o visas smagumas prasideda tada, kai viršuje, tiesiai virš galvos pralekia traukinys. Jausmas tai nepakartojamas kai matai kaip virš tavęs mirga metaliniai ratai, o garsas toks galingas, kad baisu darosi. Naujoviški elektriniai keleiviniai traukiniai pakrutina širdį, tačiau kad pajust tikrą šio vaizdo ir garso derinio jėga verta nepatingėti ir palaukti seno rusiško dyzelinio anglimis ar nafta pakrauto traukinio! Adrenalinas kala kaip reikiant.

Kalbant apie saugumą galiu pasakyt, kad tai saugu. Nėra dėl ko nerimauti, nebent esate silpnų nervų žmogus (iš ties nuvalkiota frazė) Šiuo tiltu kasdien upę kerta dešimtys traukinių, todėl nerimauti, kad kažkas įlūš neverta. Jeigu baisu lipt ant metalinių pastolių galima pasilikti ir pačioje tilto pradžioje ir stovėti ant tvirto betoninio grindinio, kur tikrai nieko blogo atsitikt negali.

Kaip visi turbūt žino, miesto zonoje tualetu naudotis draudžiama. Būtų labai nemalonu jei kažkas sulaužytų šią taisyklę važiuodamas tiltu. Na, suprantat apie ką aš… Dėl šito gal ir vertėtų nerimaut, bet kol kas viskas vyko laimingai.

Kaip suprantu tiltą galima kažkaip reguliuoti, suprojektuotas jis tikrai įdomiai.

Vidurinis pastolis yra be kryžminių pertvarų, juo galima pereiti į kitą upės pusę.

Tačiau tarpai iš šonų gana dideli, rizikuoti ar ne sprendžia kiekvienas pats (nors čia iš esmės jau reikia “ypatingų sugebėjimų”, kad ten įkrist).

Kampe guli duonos rėkė, tikriausia kažkas ją išmetė pro traukinio langą.

Kažkada čia buvo aršūs Tomeko priešai!

Traukiniai mane traukia nuo vaikystės, geležinių ratų garsas dundėjimas kaip muzika, o ir garvežių mazuto kvapas kažkoks savas. Stovėdamas po traukinių tiltu dar geriau supranti viso to jėgą. Šį tiltą apleista vietą vadinti būtų klaidinga, juk jis sėkmingai funkcionuoja kasdien ir yra geros būklės. Tačiau jis visgi yra nutolęs (perkeltine prasme) nuo ramaus miestietiško gyvenimo, todėl jautiesi ten kaip apleistoj gamykloj.

]]> http://www.pbb.lt/2011/03/27/naujos-vilnios-traukiniu-tiltas-vieta-ekstremaliu-pojuciu-megejams/feed/ 9 http://www.pbb.lt/2011/03/12/kovo-11-eitynes/ http://www.pbb.lt/2011/03/12/kovo-11-eitynes/#comments Fri, 11 Mar 2011 22:46:54 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=835

Likus valandai patriotinių eitynių pradžios, prie Katedros jau po truputį pradėjo rinktis žmonės.

Katedros aikštėje grojo karinis vyrų orkestras, o aplinkui galima buvo pastebėti gana daug policijos pareigūnų.

Trumpai užsiminant apie muziką, galiu pasakyti, kad tai didelis pasišaipymas ir iš taip skurdžios Lietuvos kariuomenės. Visų pirmą, kariai grojo kažkokį neaiškų džiazą, kuris visiškai netinka nei šiai šventei, nei tokio pobūdžio muzikiniam kolektyvui. Na, o solistas vaipėsi kaip estrados žvaigždė: bandė užvest publiką plojimais ir vos ne užpakalio kraipymu. Žiūrėti į tai buvo šlykštu ir gėda.

Atėjusiems į eitynes žmonėms merginos dalindavo trispalves apyrankes.
“Užsidėk ant kairės rankos ir žiūrėk, kad nebūtų raudona į viršų”

Sutikau ir pažįstamus veidus.

Dauguma žmonių klaidingai mano, kad šis renginys tai vien skustagalvių paradas, tačiau galima pastebėti labai skirtingo amžiaus ir pakraipų žmonių

Ši frazė pakėlė man nuotaiką visai dienai:
“Kokios uniformos, turbūt muitininkai”

16-tą valandą žmonės pajudėjo Gedimino prospekto link. Iš karto pasigirdo “Lietuva lietuviams!”.

Sprendžiant iš veido išraiškos senutė nebuvo pernelyg patenkinta.

Gedimino prospekte eitynėms pasitaikė pirmoji kliūtis – antifa. Policija juos greitai patraukė, o iš minios pasigirdo dar garsiau “Lietuva lietuviams!”.

Ši pagyvenusi moteris išreiškė savo griežtą nepasitenkinimą antifa. Deja, tiksliau atkartoti jos žodžiu negaliu.

Kai tik nufotografavau, galvojau, kad grįžęs namo uždengsiu jo veidą su photoshop (dėl viso pikto). Bet kadangi analogiškos nuotraukos puikuojasi alfoj ir delfyje, tai manau veido slėpimas jokios prasmės neturi.

Prieš eitynes taip pat bandė protestuot pedikai, mergina su treningais ir šortukais ir prieš valstybę nusiteikę anarchistai. Visus juos taip pat nuvijo policija.

Eitynėse dalyvavo ir galingas vyras, praeitais metais aktyviai pasireiškęs prieš gėjų paradą.

Eitynės baigėsi prie Lukiškių aikštės – perekūras.

Dalyvis iš Vokietijos rėžė kalbą, išskyrus “der kommunistischen Diktatur” nesupratau praktiškai nieko.

Pabaigai – Lietuvos himno giedojimas.

]]> http://www.pbb.lt/2011/03/12/kovo-11-eitynes/feed/ 11 http://www.pbb.lt/2011/03/07/lietuvos-kino-studija-nera-studijos/ http://www.pbb.lt/2011/03/07/lietuvos-kino-studija-nera-studijos/#comments Mon, 07 Mar 2011 06:00:31 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=821

Štai taip ji atrodo dabar. Žodžių čia daug nereikia, nėra studijos – nėra kino. Labai nesitiki, kad viskas yra kaip yra, juk dar prieš porą metų lankiausi ten: neremontuotoj, neprižiūrėtoj, niekam nereikalingoj, bet vis dar veikiančioj.

Griovimo darbai dabar vyksta sparčiai, didžioji dalis studijos pastatų jau nugriauta. Visa teritorija aptverta tvora, tačiau į vidų patekt vis vien galima be didelių sunkumų. Teritorijoje budi apsauginis savo budelėje, tačiau šįkart jam matyt labiau rūpėjo televizorius nei mano persona.

Nuotraukoje matosi pagrindinis pastatas, kuriame buvo administracija ir kelios filmavimo studijos.

Griovio vietoje buvo filmavimo rekvizito pastatas. Ten dar visai neseniai buvo galima rasti įvairių daiktų ir kostiumų, pradedant Romos legionierių šarvais ir baigiant SS uniformom.

Šio griovio vietoj buvo didžiulis filmavimo paviljonas su daugybe šviestuvų, fonų ir t.t. Paskutiniais kino studijos gyvavimo metais ten filmuodavo TV reklamas.

Ekskavatoriaus vietoje prie sandėlio stovėjo realaus namo dydžio butaforinė pilis, o už pilies didžiulis green-screen’as.

Vagonėliuose dega šviesa, tikriausia ten nakvoja darbininkai.

Žiūrėti į visą tai ypatingai nemalonu. Greitu laiku ten turėtų išdygti netradicinės orientacijos namukai iš kartono, priklausantys bankams. Lietuvos kino studiją žadama perkelti kažkur už Vilniaus, kur žemė pigesnė, tačiau aš labai abejoju, kad tai bus padaryta. Dabar tik galima konstatuoti studijos galą ir kino pramonės Lietuvoje galą taip pat.

]]> http://www.pbb.lt/2011/03/07/lietuvos-kino-studija-nera-studijos/feed/ 9 http://www.pbb.lt/2011/03/03/apleista-parduotuve-zirmunuose/ http://www.pbb.lt/2011/03/03/apleista-parduotuve-zirmunuose/#comments Thu, 03 Mar 2011 19:15:11 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=812

Šią apleistą parduotuvę kasdien mato šimtai Žirmūnų stotelėje troleibusų laukiančių žmonių. Nedirba ji jau gana ilgą laiką (daugiau nei 5 metus), kiek tiksliai pasakyti negaliu. Atsimenu kaip pats kadaise ten apsipirkinėjau, Bardakas taip pat minėjo, jog kažkada ten pirko televizorių. Dabar šis pastatas yra apmiręs.

Patekti į visų tikrai nėra sunku. Nori – lipk pro išdaužtą langą, nori – pro iškaltas duris. Pasirinkimas didelis. Mes, su ponaičiu Povilu a.k.a Vilkalokiu (turėtumėt jį prisimint iš ankstesnių įrašų), kaip kultūringi žmonės įžengėme pro duris.

Pirmame aukšte galima pamatyti didelį šaldytuvą, likusį dar nuo IKI(?) visgi Norfos laikų. Ant grindų aplinkui guli visuomenės atstumtųjų bomžų organiniai palikimai. Kadangi oras pasitaikė šaltokas nemalonaus kvapo nebuvo, tačiau visgi stengiausi žiūrėti sau po kojom, kad nesusprogt užminus ant minos.

Pirmas aukštas buvo apledėjęs, neskaitant minų stengiausi ir nepaslyst.

Viskas tuščia, ką buvo galima pavogt, tas jau seniai pavogta: pradedant grindų plytelėm, baigiant išluptais iš sienų laidais.

Antrame aukšte situacija analogiška – beveik tuščia.

Lifto šachta į pirmą aukšta. Paties lifto taip pat jau nebeliko, turbūt priduotas metalui.

Gražiausia pastato vieta – laiptai į antrą aukštą, kur anksčiau buvo elektronikos prekių parduotuvė.

Motorola brošiūra ir kelios senos nuotraukos – vieninteliai įdomesni čia dalykai.

Benamių drabužiai.

Lauke užsišnekėjau su pagyvenusiu vyrišku, kuris jaučia didžiulę nuoskaudą, kad šis pastatas stovi apleistas. Pasak jo čia ir apsipirkti buvo patogu, ir restorane pavalgyt galima. “Galėtų čia bent polikliniką įrengt, nes taip iki Antakalnio važinėt tenka”. Kodėl ši parduotuvė subankrutavo nesuprantu ir aš pats. Gal neatlaikė konkurencijos su šalia esančia RIMI Hypermarket, Norfa ir Maxima?

Apibendrinant pasakysiu, kad nieko įdomus, kadaise neblogoje parduotuvėje, neliko. Ar verta ten eiti? – neverta, nėra ko žiūrėti, be to naktį garantuotai ten užsirausite ant bomžų ar narkomanų, tačiau jei esat užkietėjęs apleistų vietų mėgėjas, tai dėl bendro išprusimo manau ir taip nueisite

]]> http://www.pbb.lt/2011/03/03/apleista-parduotuve-zirmunuose/feed/ 5 http://www.pbb.lt/2011/02/05/sovietine-uogiene/ http://www.pbb.lt/2011/02/05/sovietine-uogiene/#comments Sat, 05 Feb 2011 20:30:17 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=799 Pasivaikščioti po apleistas vietas man visada yra smagu. Bet kartais įdomių dalykų šia tema galima rasti ir labai arti savęs. Daugiabutis, kuriame gyvenu, yra statytas praeito amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Tuo laiku buvo didelė karo grėsmė, todėl rūsys suprojektuotas kaip bunkeris, kuriame galima rasti daug artefaktų. Taigi, pristatau! Tiesiai iš rūsio – Варение из лeпeстков роз – TSRS laikų rožių žiedlapių uogienė!

Uogienė buvo įpakuota, uždaryta metaliniu dangčiu ir pagaminta gamykloje. Gal kažkam tai pasirodys ekstremalu, bet susigundžiau paragauti Skonis iš tikrųjų geras, seniai nevalgiau tokios uogienės (su maximinėm nepalyginsi). Tais laikais niekas pagaminimo ir galiojimo laiko nežymėjo, tad tiksliai pasakyt kiek uogienei metų negaliu. ГОСТ 7061-70 standartą 1989 pakeitė ГОСТ 7061-88 (Rusijoj galioja iki šiol ), taigi tikrai galima teigti, jog uogienė pagaminta iki 1989. Per netrumpą laiką gaminys išliko toks koks buvo, išlaikė savo skonį ir kvapą. Ir kaip suprantu tai be jokių konservantų ar chemikalų. Labai norėčiau paragauti kur nors kalnuose, kur niekad neištirpsta sniegas, užkastus konservus

]]> http://www.pbb.lt/2011/02/05/sovietine-uogiene/feed/ 10 http://www.pbb.lt/2011/01/31/vilniaus-zalgirio-baze-apleistas-pastatas/ http://www.pbb.lt/2011/01/31/vilniaus-zalgirio-baze-apleistas-pastatas/#comments Mon, 31 Jan 2011 10:21:33 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=762

Slidininkų bazė – vėliau Vilniaus Žalgirio bazė – vienas įsimintiniausių mano vaikystės pastatų. Atsimenu, kaip viliojo jis mane į laivą panašia forma. Tad nučiuožęs nuo Velnio kalno su rogutėm dažnai sustodavau į jį pažiūrėti pro pintą tvorą. Vaikystės norą patekt į vidų įvykdžiau tik vakar, tačiau ne kaip slidžių nuomininkais ar FK Žalgirio fanas, o kaip apleistų vietų mėgėjas.

Iš tiesų net nežinojau, kad Žalgirio bazė yra apleista, pastebėjom tai kai su Povilu a.k.a Vilkalokiu (kartu buvom ir Kuro aparatūroj) eidami pro mišką. Pamatėm pradaužtą sieną į komplekso baseiną ir jau kitą dieną, po nedidelės žvalgybos, grįžom ten su fotoaparatu. Prie mūsų prisijungė ir Raimonda.

Į vidų patekome, kaip ir aną kartą, pro baseiną, kuriame lakstė pelytė. Įdomu kuo jinai ten minta (?)..

Baseino kampe sukrauti gana modernaus dizaino foteliai.

Išėję iš baseino patekome į pirčių koridoriuką. Čia ir pradeda matytis visa tragiška pastato būklė – pelėsiais padengtos sienos, nuplėšti radiatoriai ir t.t.

Kiek supratau, visas pirmas aukštas buvo paskirtas medicinai ir sveikatingumui. Ten yra ir gydytojo, ir masažisto kabinetai.

Radome kambarį su prikabintomis pirties vantomis ant sienų.

Lauke stovi likimo valiai paliktas Vilniaus Žalgirio autobusas. Šiek tiek apdaužytas ir apipaišytas, bet visgi iki šiol užrakintas ir su sveikais langais. Į vidų patekt nepavyko.

Grindys pastate kažkuo priminė Svirną – sudaužyta apdaila atrodo kaip suskilinėjusi žemė dykumoje.

Laiptai į kitus auštus jau liko be turėklų.

Antrame aukšte radome pagrindinę ir mini sporto sales.

Ant grindų iki šiol voliojasi svarmenys ant kojų tvirtinti.

Lošimo automatų salėje daug išardytų aparatų, tačiau elektronikos mėgėjai manau dar rastų sau naudingų detalių.

Spintos pritrėkštas

Vėliau pasukome į parodų salę.

Ten galima rasti dar sovietinių laikų nuotraukų-skaidžių iš rungtynių. Kaip mat tada į futbolo tribūnas susirinkdavo kur kas daugiau sirgalių nei dabar.

“PASILOME ŽALGIRIO!” – nesvarbu, kas su klaida, svarbiausia – ištikimybė komandai.

Trečiame aukšte yra pagrinde tik žaidėjų kambariai. Beveik kiekviename iš jų galime rasti erotinio pobūdžio plakatų.

Rimanto Mažuikos kambaryje (iš tikrųjų nežinau ar tai jo kambarys, spėju tik iš ten rasto pažymėjimo, leidimų ir senų akinių, kurių jaunesni bazės nariai turbūt nenešiotų) erotinių nuotraukų buvo daugiausia.

Šio žmogaus foto užklijuotos net ant degtukų dėžutės.

Kitame kambaryje priešingai – merginų nėra, jų vietą ant sienos užėmė Marlboro kaubojus.

Čia gyveno futbolininkai – menininkai.

Viename iš kambarių dabar sau vietą rado mūsų visuomenės atstumtieji, gerai, kad jų nesutikome.

Užlipus ant stogo atsiveria geras vaizdas į Antakalnio miškus (nuotraukoje Velnio kalnas (daug didvyrių susižalojo bandydami nuo jo nučiuožt)) ir brangiausiai kainuojančias Lietuvoje žemes.

Pastebėjome privažiavusią policijos mašiną. Šis faktas sukėlė šiokį tokį nerimą. Gal kas iš šalia esančių namų pristukačino, kad Žalgirio bazėj kažkas vaikštinėja? Tad dėl viso pikto atsikratėme rastų artefaktų. Tačiau po kiek laiko policijos mašina išvažiavo miesto link – visgi ne dėl mūsų atvažiavę buvo.

Skylės, pro kurias galima pamatyti baseiną.

Žalgirio bazėje jau po truputį pradeda šėlt grafitininkai.

Pabaigai užsukome į rūsį, kažko įdomaus ten neradome.

Apibendrinant galiu pasakyti, kad pasivaikščiojimas po Vilniaus Žalgirio bazės pastatą man patiko: įdomesnių dalykėlių rasti galima, be to su juo mane sieja vaikystės prisiminimai. Tačiau iš kitos pusės ten jau per daug viskas nuniokota ir sudaužyta, prieš kokius metus apsilankyt būtų įdomiau.

Diktatūra – Pietų IV (Vilniaus Žalgiris)

]]> http://www.pbb.lt/2011/01/31/vilniaus-zalgirio-baze-apleistas-pastatas/feed/ 7 http://www.pbb.lt/2011/01/04/ford-raktai-2011/ http://www.pbb.lt/2011/01/04/ford-raktai-2011/#comments Tue, 04 Jan 2011 15:10:18 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=755 Gal dar kas atsimenate mano įrašą apie Ford raktus, dar 2010 sausį. Na ką, praėjus dar vieneriems metams ir vienai dienai rakteliai iki šiol sėkmingai kaba sau ant tos pačios šakos. Smulkmena, bet malonu

]]> http://www.pbb.lt/2011/01/04/ford-raktai-2011/feed/ 2 http://www.pbb.lt/2010/12/07/kodel-ilipimas-pro-priekines-duris-man-netrukdo/ http://www.pbb.lt/2010/12/07/kodel-ilipimas-pro-priekines-duris-man-netrukdo/#comments Tue, 07 Dec 2010 10:45:49 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=741

Kol kas nesutikau nei vieno žmogaus, kuris būtų patenkintas dar liepos viduryje įvesta “naujove” lipti į viešąjį transportą pro priekines duris. Naujoji tvarka, kaip mat, nepatinka visiems. Praėjus laikui atrodo, kad žmonės visgi po truputį nutyla, tačiau aš vis vien reguliariai, nors kartą į savaitę, išgirstu kaip kas nors iš pažįstamų ar šiaip lipančių į troleibusus keleivių piktinasi. Bet gal nėra viskas taip blogai? Pabandysiu trumpai apibrėžt ką naudingo !sau! įžvelgiau aš.

Esu ne aš vienas pastebėjęs, kad pas mus Lietuvoje žmonės taisyklių ir nurodymų laikosi tik pirmosiomis dienomis nuo jų įsigaliojimo. Praėjus kažkokiam laikui viskas grįžta į savo vėžes ir rieda toliau, beveik taip pat kaip anksčiau. Todėl dabar, praėjus beveik pusei metų nuo priekinių durų taisyklės įvedimo, ir pasibaigus naujos taisyklės bumui, galima ramiai apžvelgti šį dalyką iš gerosios pusės.

Visų pirmą tai mažiau kontrolierių. Mažiau tai dar švelniai pasakyta, per keturis važinėjimo į universitetą mėnesius manęs nepatikrino nei vieną kartą! Nežinau šiaip kam aš išvis tą e-bilietą pildau. Akivaizdi nauda, juk 22 litus galima kur kas naudingiau panaudoti, nei pirkti mėnesinį. Su nepapildytais e-bilietais dabar važinėja moksleiviai, važinėja studentai, važinėja ir bomžai bei kiti alkašai, kuriems kelią į transportą turėjo užtvert ta priekinių durų taisyklė. Bet praktiški žmonės susigaudė, nepirko vieną dieną Upokšnio, įsigijo e-bilietą ir dabar važinėja sau ramiai. Kaip tik šiandien toks vyriškis į autobusą įsiskverbė. Nešė nuo jo dešra ir kitais rūkytais gaminiais baisiai, po kelių minučių visas autobusas jau dvokė kaip rūkykla, bet niekas nieko negali pasakyti, vyriškis juk mėnesinį turi. Tiems kas už kelionę mokėjo turėtų būti “abydna”, tačiau kai kuriems tikrai buvo tas pats. Ko čia skustis, jei vistiek nemokamai važiuoji?

Yra ir kitų gerų priekinių durų pusių. Pavyzdžiui tai, kad žmonės į transportą lipa ilgiau. Atrodytų, kad jokios naudos tame nėra, tačiau man – žmogui, kuris paskutiniu metu pastoviai skuba ir neretai vėluoja, tai tikrai naudinga. Dabar dar iš tolo pamatęs savo troleibusą/autobusą gali tikėtis, kad spėsi pribėgt. Ne tik pribėgt, bet dar ir eilėj pastovėti prie įėjimo, juk pagalvokit kiek laiko praeina kol pusantro centnerio sverianti bobutę skverbiasi pro siaurą tarpą ir kiša vairuotojui savo e-bilietą. Vairuotojai šiuo metu vos ne demonstratyviai nusisuka ir žiūri pro langą, matyt jiems “bendravimo su klientais” jau per daug. Kažkada jie turėjo savo nemažą erdvę atskirtą nuo salono, kur galėjo bent magnetofoną įsijungt, dabar deja jie tokios prabangos neturi. Trumpai tariant – galima suspėti net į tolumoje stovintį autobusą, gaila tik, kad stotelėse tenka ilgiau stovėt.

Vairuotojai vistiek dažnai nesilaiko šių naujų taisyklių. Be to, kad į bilietus jie dažnai net ir nežiūri (nors atsiranda ir aršių fanatikų), kai kurie tiesiog atidarinėja visas duris, net kai ir nėra grūsties. Prie miesto centro tokių atvejų labai mažai, tačiau kokiam užkampyje tai vos ne taisyklė, tiksliau tradicija. Aišku ypatingai kažko naudingo šiame dalyke nėra, tačiau tai labai patogu jei nori pavažiuoti tik vieną stotelę. Juk lipti pro priekines duris, grūstis pro visus iki vidurio nėra labai patogu. O jei skubi labai tai įlipai pro vidurines, pavažiavai stotelę vieną-kitą, išlipai ir bėgi kur reikia. Patogu-naujoviška-novatoriška!

Įlipus pro priekines duris, reikia sutelkt jėgas ir pabandyt prasiskverbt iki galo, nes gale visada būna laisvų vietų atsisėst. Bobutės nemėgsta važiuoti gale, todėl paeina iki troleibuso/autobuso vidurio ir toliau nejuda, taip sudarydamos kamštį. Tai ir gaunasi, kad priekis ir vidurys prikimštas, o gale atsiranda nemažai erdvės. Svarbu tik neišsigąsti darbininkų, kurie kaip senais gerais laikais gurkšnoja sau alų. Bet čia greičiau tik vasarą, žiemą net ir šie kieti vyrai šalto alaus vengia. Kartais net nežinau ką pasirinkti: bobutes priekyje ar mužikus gale(?)

Žmonės dažniau paeina pėsčiom. Centre, kur vairuotojai visgi vidurines duris atidarinėja retai, pavažiuot vieną stotelę problematiška. Kaip jau minėjau, vien pagalvojus apie tai, kad reikės dėl vienos stotelės grūstis per visą saloną, kyla mintis geriau paeit pėstute. Man tai ne problema, aš vaikščiot mėgstu. Tokio nusistatymo laikausi ne vienas aš, todėl transporte teoriškai turėtų šiek tiek sumažėti keleivių. Praktiškai to nesimato, bet bent jau žinai, kad tikimybė, jog tave pastums keleivis, bijantis nespėti išlipt, mažėja.

Iš tikrųjų tai tik menkniekiai, galėčiau pateikt dvigubai ir daugiau argumentų, kodėl šį priekinių durų taisyklė yra nesąmonė. Šią akcija galėčiau pavadint tik kaip bankrutuojančio Vilniaus transporto agoniją. Tačiau daugumos nuomonė niekam nerūpi. Svarbu tik, kad atvažiavę anglai (kurių pas mus kaip grybų po lietaus) pasijaustų jaukiai kaip Londone

]]> http://www.pbb.lt/2010/12/07/kodel-ilipimas-pro-priekines-duris-man-netrukdo/feed/ 6 http://www.pbb.lt/2010/08/25/kuro-aparaturos-gamykla-didziausias-apleistas-fabrikas-vilniuje/ http://www.pbb.lt/2010/08/25/kuro-aparaturos-gamykla-didziausias-apleistas-fabrikas-vilniuje/#comments Wed, 25 Aug 2010 13:14:15 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=700 Kuro aparatūroje kadaise dirbo 10000 žmonių, tačiau dabar šis nemažas pastatų kompleksas netoli Siemens Arenos stovi beveik apleistas ir paliktas likimo valiai. Komplekso teritoriją dar iki šiol saugo sargai, bet tai vistiek beveik netrukdo nesunkiai patekt į pastatus ir linksmai paslampinėti. Kuro aparatūra – viena iš įdomesnių apleistų vietų Vilniuje kur man teko pabuvot.

Į šį nedidelį žygi aš patraukiau kartu su Povilu a.k.a Vilkalokiu vos sutemus. Prigriebiau ir fotoaparatą su stovu, kad galėčiau padaryti šiek tiek nuotraukų.

Pastatas gerai apaugo žolėmis per nenaudojimo metus. Kaip nekeista, didžioji dalis langu yra sveika, tačiau yra ir jau sudaužytų per kuriuos nesunku patekti į vidų.

Viduje viskas tuščia. Tai didžiuliai plotai. Sunku net įsivaizduoti kiek čia buvo visokiausių įrenginių ir aparatų.

Nedideliais laiptukais galima užsilipti į antrą aukštą, o iš ten ir į taip vadinamą paliepę.

Paliepėje radome keistus elektros įtaisus, atrodė jie visai naujai, nors taip nėra iš tikrųjų.

Ant ventiliacijos vamzdžio kabėjo perspėjimas dėl aukštos įtampos. Ir tai nėra tik kažkieno paliktas kartoninis lapukas, nes gerai girdėjosi kaip visai šalia ūžia transformatoriai.

Radome ir tuščią tarybinės degtinės butelį, Kosmosą ir Primą. Šiais laikais tokių dalykų negausi!

Kažkas nepatingėjo pastatyti ir tiltelį.

Toliau ėjome per kambarius rasdami vis kitokių dalykų. Tai buvo ir plakatai, ir baldai, ir nesutinkami šiais laikais daikčiukai.

O lauke tuo metu jau smarkiai pradėjo lyti. Per kiaurą stogą lašai pradėjo kristi ant grindų skleisdami tokį garsą lyg kažkas dar būtų vaikščiojęs šiame žmonių pamirštame pastate. Tas garsas buvo šiek tiek bauginantis.

Palikti kalėdiniai žaisliukai privertė nusišypsoti…

… o plakatas TRAKTOROEXPORT net pasijuokti.

Суровый бой ведет ледовая дружина
Мы верим мужеству отчаянных парней
В хоккей играют настоящие мужчины
Трус не играет в хоккей
Трус не играет в хоккей

Taip ir judėjome siauru antru aukštu, tikrindami kiekvieną kambariuką.

Patalpa “Pašaliniams eiti draudžiama” buvo gana linksma.

Čia ant sienos buvo priklijuotas Leonidas Iličius ir Jurijus Vladimirovičius …

… o visai šalia jų ir Landsbergis! Tikriausia čia dirbo tikras politikos mėgėjas.

Nusileidome į pirmą aukštą.

Ten mus vėl sutiko jau matyta kartoninė lentelė ir 10 kV transformatorinė, kuri ūžė kaip reikiant. Tai bene vienintelis veikiantis daiktas šiame pastate.

Darbininkai gamykloje netik dirbo, bet gilino savo literatūros žinias. Tai ne Google, tai – Gogolis!

Trumpai užsukome ir į administracijos zoną. Deja plytelėmis išklotas sienas mėgo netik tarybiniai valdininkai, bet ir šių dienų benamiai, liaudyje praminti bomžais. Kvapas ten buvo nekoks.

Padariau ir vieną panoraminę nuotrauką iš trijų kadrų.

Norėjome išeiti į vidinį gamyklos kiemą, kur yra dar keli nemaži gamykliniai pastatai. Bet vos iškišęs galvą į lauką pamačiau, kad į mūsų pusę juda piktasis dėdė sargas su dideliu žibintu. Nežinau ar jis kažkaip pamatė mus anksčiau (nors tai teoriškai neįmanoma, mes buvom pakankamai atsargūs), ar jis tiesiog profilaktiškai apeina teritoriją, aišku buvo tik tiek, kad mūsų misija eina į galą ir reikia dėti į kojas (ką mes ir padarėme).

Jei ne dėdė sargas būtume pamatę daug daugiau, nors iš kitos pusės man ir šio kuro aparatūros gamyklos pastato pilnai užteko. Nufotografavau ir aprašiau palygintinai nedaug, reikėtų trijų ar keturių tokių įrašų, kad apžvelgt visą šį korpusą, ką jau sakyt apie visą gamyklą. Landžiot po apleistus pastatus visada smagu, bet kuro aparatūros man nuoširdžiai gaila. Kaip būtų gerą, jei ji iki šiol veiktų…

]]> http://www.pbb.lt/2010/08/25/kuro-aparaturos-gamykla-didziausias-apleistas-fabrikas-vilniuje/feed/ 11 http://www.pbb.lt/2010/08/13/rugpjucio-zvaigzdes/ http://www.pbb.lt/2010/08/13/rugpjucio-zvaigzdes/#comments Fri, 13 Aug 2010 19:08:45 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=686 Tikriausia visi girdėjote apie meteorų lietų, kuris turėtų būti matomas rugpjūčio 13 ir 14 dienomis. Susigundžiau aš užfiksuoti šį reiškinį, tuo labiau, kad paskutinį kartą naktine fotografija užsiiminėjau dar pavasarį. Tad su draugais patraukėme į mišką žvaigždes stebėt/fotografuot.

Deja žadėtą meteorų lietų tiksliau būtų pavadinti keliais lašais dykumoje – per 2-3 valandas praleistas miške danguje pamatėme ne daugiau tuzino “krentančių žvaigždžių”, bet ir be jų buvo ką pašaudyt:

Fotografavau užsilipęs ant metalinės transformatorinės ant vieno slidininkų kalno viršūnės Rokantiškėse. Iš ten atsivėrė neblogas vaizdas į naktinį Vilnių, kurį visu pirmą ir pabandžiau užfiksuoti.

Kitą kadrą padariau nutaikydamas fotoaparatą tiesiai į dangų. Kadras buvo eksponuojamas daugiau nei 20 minučių. Per tą laiką žemė spėjo pasisukt ir žvaigždės virto dryžiais. Deja transformatorinė iš tikro nėra toks stabilus pagrindas kaip iš pradžių atrodė. Vaikštant ant stogo fotoaparatas buvo truputi drebinamas, todėl dryžiai gavosi ne lygūs, o šiek tiek laužti.

Vėliau atslinko debesys, nufotografavau juos judėjime.

Naktinė fotografija mane traukia vis labiau, gaila tik, kad neturiu gero plačiakampio objektyvo

]]> http://www.pbb.lt/2010/08/13/rugpjucio-zvaigzdes/feed/ 6 http://www.pbb.lt/2010/08/07/diy-mini-mikrofonas/ http://www.pbb.lt/2010/08/07/diy-mini-mikrofonas/#comments Sat, 07 Aug 2010 10:42:46 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=674 Pažiūrėti kas darosi už mano kompiuterio stalo baisu. Ten susipynė tiek laidų, kad bet koks voras turėtų pavydėti dėl tokio gudraus ir neišpainiojamojo voratinklio. Tačiau jis manęs visai nedžiugina. Metrai audio laidų, keli UTP kabeliai, maitinimo, telefono, ausinių, mikrofono, pelės, klaviatūros ir visokiausių USB device’ų laidai labai erzina. Net viską sutvarkius ir išpainiojus, po kurio laiko viskas susigadina vėl dėl dažno įvairių įrenginių pajunginėjimo/atjunginėjimo. Todėl nusprendžiau atsikratyti laidų – pirmas žingsnis – mikrofonas.

Plonas savadarbio mikrofono laidas mane tiesiog siutino, jis pastoviai už kažko užkibdavo, o kartais ir nutrūkdavo pačiu nepalankiausiu metu. Tad nusprendžiau pagaminti mini mikrofoną, kuris telpa į 3.5mm kištuką. Padaryti pačiam tai visai nesunku. Tereikia 3.5 mm mono kištuko, jį galima rasti bet kokioje elektronikos parduotuvėje, aš pirkau Dipolinoj, ir pačio mikrofono, kurį iškrapščiau iš senų sugedusių ausinių.

Skalpeliu ar peiliu popieriui nupjauname lanksčiąją kištuko plastmasinę dalį ir išplatiname skylutę, kad joje tilptų ir laikytųsi mikrofonas.

Atliekame nesudėtingus veiksmus su lituokliu – sujungiam kištuką su mikrofonu panaudojant trumpą laidelį. Beje, ši nesudėtinga, begalybę kartų daryta, operacija man gavosi visai nelengvai. Mano mylimas lituoklis dėl neaiškių priežasčių atsisakė veikti, todėl teko išsitraukt seną sovietinį monstrą su medine rankena, kuris karštas, kad nors butą šildyk žiemą, velniškai nepatogus. Bet vis dėl to įveikiau užduotį.

Belieka tik užsukt plastmasinį korpusą ant kištuko ir baigta!

Štai ir turim belaidį mini mikrofoną, kuris tikrai neužsipainios. Jungiant tokį mikrofoną prie stacionaraus kompiuterio būtina įjungti mic boost, nes kitaip jūsų balsas tiesiog nesigirdės. Todėl geriausia mikrofoną naudoti su nešiojamuoju kompiuteriu.

Aišku tokį mikrofoną galimą ir nusipirkti, bet naudoti savo rankom padarytą yra daug maloniau

]]> http://www.pbb.lt/2010/08/07/diy-mini-mikrofonas/feed/ 0 http://www.pbb.lt/2010/07/19/velnio-akmuo-2010/ http://www.pbb.lt/2010/07/19/velnio-akmuo-2010/#comments Mon, 19 Jul 2010 07:21:03 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=641
Nuotrauka iš Diena.lt

Pašėlti vasaros viduryje kokiame nors festivalyje yra visada gera. Ypač gera kai turi daug laisvo laiko, kai geri draugai su tavimi ir kai atvažiuoja tokios epinės grupės kaip Mayhem. Būtent todėl bilietą į Velnio akmenį nusipirkau dar prieš kelis mėnesius.

Dar prieš geras dvi savaites iki Velnio akmens nusprendėm, kad į Anykščius, kur vyks festivalis, važiuosim autostopu. Taip galima ir neblogai sutaupyt, ir nuvažiuot linksmiau nei tirpti nuo karščio autobuse. Todėl susiskirstėme po du ir išėjome į plentą tranzuoti. Po kelių valandų stovėjimo su iškeltu į viršų pirštu aš supratau, kad Lietuvoje važiuoti autostopu yra kur kas sudėtingiau, nei pavyzdžiui Kretoje. Galiausiai mus su Robertu paėmė geras žmogus, kuris nepabijojo sustoti prie ištisinės juostos ir pavežti savo prabangioje mašinoje du nepažįstamus. Paskui važiavome su kitais žmonėmis, kurie vos mus pamatę linksmai sušuko “Į Akmenį?!”. Galiausiai pasiekėme Anykščius, šis miestelis paliko man gerą įspūdį: gražus, švarus, tvarkingas. Nors važiavome dieną prieš festivalį, aplinkui jau buvo nemažai ilgaplaukio jaunimo su sunkiais kerziniais batais. Kiek pavargome, bet nuotaika vis vien buvo puiki. Autostopu važiuot kur kas maloniau nei autobusu.

Festivalio vieta man taip pat pasirodė gana graži, tačiau per daug izoliuota ir saugoma. Iš vienos tai gerai, nes galima mažiau jaudintis dėl paliktos palapinės turinio, iš kitos pusės jautiesi per daug “įrėmintas”. Reikia uždėti didelį pliusą organizatoriams už bet kokios stiklinės taros draudimą. Lipant į upę visada žinodavai, kad išlipsi su sveikom kojom. Koncertų scena iš pirmo žvilgsnio man atrodė maža, bet to pakako, kadangi šiemet į festivalį atvažiavo nelabai daug žmonių. Tikriausia Deicide neatvykimas atbaidė daug jų gerbėjų. Bet apsauginių nuo to nepamažėjo, jie buvo beveik visur ir saugojo beveik viską, net tualetus, kurių aš stengiausi vengti. Išeiti “kur karaliai vaikšto be palydos” už festivalio ribų į mišką, manau, yra kur kas geriau nei eti į iš už tolo smirdinčius bio-WC. Tuo labiau, kad girdėjau mitų, jog praeitais metais kažkas tokiame tualete nupaišė pentagramą panaudodamas š.. kaip dažus. Didelė nesąmonė buvo palapinės mokestis. Festivalio metu buvo pardavinėjamas karštas maistas, kuris manęs ypatingai nesužavėjo, ir brangus alus. Savo alkoholio įsinešt nebuvo galima, kas siutino didžiąją dalį žmonių. Gudresni pirkdavo gėrimus iš Anykščių parduotuvių ir permesdavo per tvorą. Kai kuriuos pagaudavo apsauginis, bet mačiau kaip keliems jaunuoliams pavyko sėkmingai su juo susitart. Taip pat galima buvo nusipirkt neblogos atributikos. Pradedant antsiuvais, baigiant diržais, marškinėliais ir džemperiais. Bendrai tariant – beveik apie viską buvo pagalvotą, tačiau ne visi buvo tuo patenkinti.

Iš tikrųjų smagu, kad turėjau nemažą ir gerą kompaniją. Laisvo laiko metu daug maudėmės, nes ištverti didelį karštį buvo sunku. Sugalvojom net žaidimą – “Praslysk nepaliesdamas”. Esmė paprasta: vienas vandenyje praskečia kojas, kitas turi nerti ir praplaukti tarp jų nei kiek nekliudęs. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti iškrypeliškai, tačiau tai buvo labai smagus užsiėmimas. Galima praslyst ir pro daugiau žmonių. Mano rekordas buvo 4 vienas už kito sustoję žmonės. Taip pat rodėm “aukštąjį pilotažą”: Vienas atsistoja ant rankų, kiti du laiko jį už kojų, kad nenugriūtų, o trečias neria tarp rankų. Užsiėmimas tikrais smagus, be to ir krante sėdintys žmonės turėjo progą pažvengt iš mūsų

Didžioji dalis grojusių grupių man buvo nežinomos ir nepaliko kažkokio įspūdžio. Todėl nemanau, kad vertą tai plačiau aprašinėti. Tačiau Mayhem pasirodymas tiesiog nušlavė visus kitus. Rūtos dėka aš užėmiau gerą vietą pirmoj eilėj prie pat scenos. Grupė ilgai ruošėsi pasirodymui, o publika nekantravo. Susirinko turbūt visi į festivalį atvažiavę žmonės. Teko tvirtai laikytis ir kovot už savo gerą vietą. Kai pasigirdo pirmieji Hellhammer’io dūžiai per būgnus ir pradėjo šėlti gitaros, per kūną perėjo džiaugsmo srovė. Netrukus pasirodė ir pats Atilla su apverstu kryžiumi ant kaklo ir kraujuota kaukę. Per visą koncertą jis mojavo virvę vaidindamas, kad save smaugia, dėdavo mažytę kaukolę prie veido ir rodė publikai kiaulės galvą. Labai įsiminė tradiciniai Attilos gestai, jis padarė tikrai gerą šou. Kelis kart solistas krito bebandant užsilipti ant šlapios kolonėlės, bet apsauginiai jį prilaikė. Necrobutcheris į publiką žiūrėjo su keista jam būdinga maniakiška šypsenėle. Kai pasigirdo Freezing Moon ir Deathcrush dainos pasidarė tikrai labai gera, niekada anksčiau negalvojau, kad galėsiu pamatyti šią grupę gyvai. Paskui Attila išmetė į publiką kiaulės galvą, kuri buvo sėkmingai gražinta į sceną kažkokio neblaivaus vaikino Kai viskas pasibaigė Hellhammeris metė į publiką būgnų lazdeles. Viena iš jų atsitrenkė į mano pirštų galus ir nulėkė kažkur toli į publiką, iš tiesų gaila, kad nepagavau. Tačiau po koncerto gavau Morfeuso parašą ir paspaudžiau ranką Silmaethui. Robertas gavo iš jo ir gitaros mediatorių. Mayhem pasirodymas paliko didžiulį įspūdį, Duobkasys taip pat liko laibai patenkintas.

Kitą dieną vakare grojo grupė Tankard . Nors ir esu Thrash metal mėgėjas, ši grupė man nepatiko. Stebėjau juos sėdėdamas su Aru ant suoliuko, vėliau pastebėjom, kad jų muziką labai traukia į miegą. Grave kiek pataisė padėtį, bet Mayhem jau niekas negalėjo nugalėt.

Atgal važiavom taip pat autostopu. Iš Pašilaičių į Antakalnį su Povilu ėjom pėsčiom, nes smulkių pinigų troleibuso talonėliui jau buvo nebelikę Bet kokiu atveju mes gerai praleidom laiką. Kalbėdamas su žmonėmis pastebėjau, kad Velnio akmeniu yra nemažai nepatenkintų, kažkiek tam pritarčiau, minusų tikrai buvo, bet bendrai festivalis man labai patiko

]]> http://www.pbb.lt/2010/07/19/velnio-akmuo-2010/feed/ 3 http://www.pbb.lt/2010/02/25/blykste-saulute/ http://www.pbb.lt/2010/02/25/blykste-saulute/#comments Thu, 25 Feb 2010 10:58:36 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=596 Vakar gavau visiškai naują, net neišpakuotą, bet 20 metų gulėjusią fotoblykstę.

Tais laikais kainavo net 16 rublių

O pagaminta buvo “Pabradės skaičiavimo prietaisų gamkloje”. Tikras Madė in Pabradė!

Deja dėl drėgmės ant dėžutės neišliko antspaudo su pagaminimo tada, tačiau viduje esančiame garantiniame talone pažymėta 1990 11 20 (nors jau po kovo 11, bet vistiek visur užrašyta LTSR )

Kartoninės dėžutės viduje radau plastmasinį dėklą, kuriame ir buvo pati blykstė “Saulutė”.

Įjungiau aš fotoblykstę į rozetę, paspaudžiau test mygtuką ir pyst visame bute dingsta elektra! Žinoma aš juokauju “Saulutė” ir po 20 metų suveikė kaip reikia. Norėčiau ją išbandyti su skaitmeninę technika, tik reikia sugalvoti kaip saugiai pajungt, kad nesudegint fotoaparato

]]> http://www.pbb.lt/2010/02/25/blykste-saulute/feed/ 9 http://www.pbb.lt/2010/01/23/kaip-dirba-lietuvos-televizija/ http://www.pbb.lt/2010/01/23/kaip-dirba-lietuvos-televizija/#comments Sat, 23 Jan 2010 12:16:27 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=562 Apsilankiau Lietuvos Televizijoje – dalinuosi įspūdžiais

Lietuvos televizijos pastatas yra gana nemažas ir painus, todėl jame galima nesunku pasiklysti. Pirmame aukšte randasi nedidelis televizijos muziejus. Ten galima apžiūrėti sovietų laikais naudotą techniką: telekameras, apšvietimo lempas (ant kurių galima kepti kiaušinienę), spintos dydžio video magnetofoną, senus mikrofonus, televizorius ir kitą nenaudojamą įrangą. Pažiūrėti visai įdomu, tačiau kažko labai ypatingo ten nebuvo. Patiko kabanti nuotrauka, kur nupaveiksluotas sėdintis prie stalo diktorius su kostiumu ir laiko savo kojas inde su šaltu vandeniu. Senovinis kaitinimo apšvietimas iš studijos padarydavo tikrą pirtį

Anksčiau nežinojau, kad tais laikais Lietuvoje kažkas naudojo Sony produkciją

Po muziejaus pamačiau gana nemažą studiją, kurioje darbuotojai statė dekoracijas ir pajunginėjo techniką.

Jei anksčiau apšvietimas iš televizijos padarydavo pirtį, tai dabar čia galima sušalti, ant lubų kabančio naujoviškos lempos jokios šilumos neskleidžia.

Paskui apsilankiau pagrindinėje Lietuvos Televizijos studijoje, ji paliko man didžiausią įspūdį. Vien pažiūrėjus į lubas baisu darosi:

Visas šis apšvietimas yra valdomas per specialų pultą apačioje, kur keičiamas jus intensyvumas ir švietimo kryptis. Vien paspaudus mygtuką bet kuri iš lempu gali nusileisti iki pat grindų, kur ją gali pakeisi ar uždėti filtrus.

Tuo metu jokių filmavimų nevyko, todėl galima buvo ramiai pavaikščioti ir apžiūrėti viską. Turėjau galimybę prisėsti prie krano, kamera kaba kažkur prie lubų, o visas valdymas atliekamas apačioje prie pulto. Jis labai priminė FPS žaidimą. Valdymas yra labai jautrus, todėl perprasti jo per kelias minutes nepavyko. Prie šio krano pritvirtinta kamera gali judėti tik dviem dimensijom, tačiau šioje studijoje to visiškai pakanka.

Be krano šioje studijoje naudojamos dar keturios profesionalios Ikegami televizinės kameros su Canon optika. Jos užstatytos ant hidraulinių stovų su ratukais, todėl panoramuoti yra ypatingai smagu

Vėliau, labai trumpam, užsukau į patalpą, kur įrašinėjamas garsas, bei į žinių filmavimo studiją.

Na gerai, o dabar atspėkit kas be Keno loto yra filmuojama šioje studijoje ? :

Neatspėjot – A.Čekuolio laida!

Vėliau pamačiau labai svarbią patalpą – vietą kur gimsta tiesioginis eteris. Čia dirba labai aukštos klasės specialistai. Lietuvos televizija šiuo metu naudoja geriausią garso pultą Lietuvoje:

Kitoj kambario pusėje stovi pultas, kuris yra naudojamas tiesioginio eterio metu. Čia sėdintis žmogus yra atsakingas už viską, ką mes matome savo dėžėse. Iš čia vyksta kamerų perjungimas, bei duodamos komandos operatoriams. Vaizdas iš visų kemerų stebimas per per monitorius:

Dar liko neaplankyti dešimtys (o gal net šimtai) kambarių, kur dirba montuotojai, režisieriai ir kiti svarbūs darbuotojai. Apsilankymas čia man paliko didelį įspūdį, tačiau pagalvojus, kad turint tokius specialistus, tokias galimybes ir tokią techniką, dažniausiai savo ekranuose matome laidas pensininkams ar grojančius folk. muziką kaimiečius, darosi šiek tiek liūdna. Dabar labai norėčiau pamatyti kaip dirba pavyzdžiui LNK

]]> http://www.pbb.lt/2010/01/23/kaip-dirba-lietuvos-televizija/feed/ 11 http://www.pbb.lt/2010/01/11/555/ http://www.pbb.lt/2010/01/11/555/#comments Mon, 11 Jan 2010 17:10:12 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=555

Jau daugiau nei savaitę mano blogo viršuje puikuojasi IMMORTAL baneriukas. Keletas žmonių jau teiravosi manęs kas tai per renginys, todėl noriu viską aprašyti plačiau.

Sausio 15 klube ROLLER (Vilnius) 21 valandą įvyks renginys IMMORTAL. Ten yra laukiami visi elektroninės drum and bass ir egzotiškos – Jamaikietiškos muzikos gerbėjai. Tokią muziką Lietuvoje klauso tikrai nemažai žmonių, tačiau renginių šia tema yra labai nedaug. Todėl siūlau visiems nepraleisti progos ir ateiti į IMMORTAL, ypač kai vakaro tema yra karas

Vakaro tema – KARAS. Pasinerkite į fantastikos pasaulį, trumpam pamirškite kasdieninę realybę ir įsivaizduokite, kad prasidėjo nauja d&b era, kuri nori užvaldyti kiekvieną iš mūsų susidorojant iki sąmonės netekimo.

Drum and Bass scena:
ALIENSTEPPA (Cybernaught)
DRUMM (Rollin‘ Sound)
ASTRALAS (Metro Promo)
ZOND
ST (Vault)
NERVAS (Vault)
DARK

Reggae/Dub scena:
SHINEYMAN
GREENMAN (stepBYstep)
RAS TEODOR

Rengėjai žada sukurti tikrą karo erdvę, todėl atėję su karinę apranga jausitės kaip namie, o įėjimas kainuos perpus pigiau.

Jūs turite tėčio, brolio, senelio, kaimyno nebenaudojamus karinius reikmenis? Tai gali būti bet kas: apranga; veido, akių apsauga; maskuotės reikmenys; įvairūs pavojaus nekeliantys prietaisai, aksesuarai, antikvariniai daiktai ir panašiai. O galbūt gebi išrasti kažką unikalaus savaip – realizuok idėją!

Bilieto kaina: Su skrajute arba KARINE ATRIBUTIKA 10 Lt, kitiems 20lt.

Plačiau apie renginį

]]> http://www.pbb.lt/2010/01/11/555/feed/ 2 http://www.pbb.lt/2010/01/03/ford-raktai/ http://www.pbb.lt/2010/01/03/ford-raktai/#comments Sun, 03 Jan 2010 19:22:51 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=544 Kartais atrodo, kad vieneri metai yra visai nemažas laiko tarpas. Per metus galima daug ką nuveikt, sukurt, sugriaut ir pakeist. Tačiau kai kurie nedideli ir iš išvaizdos trapūs dalykai gali išlikti vienoje vietoj gana ilgai nepaliesti ir nepakitę. Pavyzdžiui Ford automobilio raktai su pakabuku.

Šią nuotrauką padariau 2009 sausio 2 dieną Antakalnio miškuose. Tikriausia slidinėjančiam žmogui raktai iškrito iš kišenės, o vėliau juos kažkas užkabino ant šakos. Sprendžiant iš metalo korozijos, raktai ten kabo jau ilgai. Prisimenu kaip dar mintyse save pastačiau į pametusio žmogaus vietą. Turbūt nesmagu lakstyt po visą mišką raktų beieškant, o vėliau kviesti avarinę, kad grąžint automobilį į miestą . Pamesti kažką visada nesmagu, tačiau aš gavau vieną (ne ypač reikšmingą ir ne ypač gražią) nuotrauką į savo didįjį archyvą!

Tuo ir būtų viskas pasibaigę, bet šiandien – lygiai po vienerių metų ir vienos dienos – 2010 sausio 03 aš grįžau ir į tą pačią vietą ir radau tuos pačius raktus, kabančius ant tos pačios šakos

Per metus su jais galėjo daug kas nutikt, juk jie kaba taip arti takelio, tačiau raktai išliko iki šiol. Ir, prisipažinsiu, man buvo tikrai malonu vėl juos ten atrast. Dalykas, galima sakyt, nereikšmingas, bet jis pakėlė man nuotaiką visai dienai. Dabar bandysiu stebėt ar kitais metais raktai dar kabės ant šakos

]]> http://www.pbb.lt/2010/01/03/ford-raktai/feed/ 9 http://www.pbb.lt/2009/12/09/sony-prezentacija/ http://www.pbb.lt/2009/12/09/sony-prezentacija/#comments Wed, 09 Dec 2009 19:32:29 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=536 Nepraėjus ir savaitei po Nikon bandymų dienos perskaičiau kinomanuose apie Sony ir Unolita prezentaciją, vyksiančią taip pat Reval Hotel Lietuva. Nikon parodoje išbandžiau nemažai foto technikos, tai kodėl to nepadaryti su Sony vaizdo kameromis ?

Draugai, užsiėmę savais reikalais, mane “išdavė”, todėl į parodą teko eiti vienam. Na, tiksliau kompaniją man palaikė mano ištikimas fotoaparatas Paroda vyko gana didelėje salėje. Aplinka pasirodė gana oficiali lyginant su Nikon prezentacija. Lietuvių kalbos ten nesigirdėjo, dauguma žmonių kalbėjo angliškai arba rusų kalba. Prie pat įėjimo stovėjo stendas skirtas audio įrašymui. Galima buvo apžiūrėti kokybiškus mikrofonus, bei aparatus skirtus garso lygiui matuoti. Palaikyti rankose, įjungti/išbandyti nebuvo įmanoma, todėl šis stendas buvo žmonių neviliojo. Toliau stovėjo staliukas su profesionaliais monitoriais. Nesu specialistas šioje srityje, tačiau spalvas jie atvaizduoja puikiai. Net mažiausias egzempliorius rodė beveik Full HD raiška.

Vėliau buvo galima išbandyti semi-pro kameras. Didelį įspūdį paliko Sony Z5, na o Sony EX1R net buvo skirta speciali vieta, ši kamerytė tiesiog “lipo prie rankos” dėl savo patogaus valdymo. Taip pat jos vaizdas prastame apšvietime man pasirodė geriausias tarp šios klasės kamerų.

Anksčiau galvojau, kad miniDV kasetės jau greitai bus išstumtos, tačiau pastebėjau, kad net naujausiuose kamerose jos sutinkamos dažniau nei kokios kitokios laikmenos.

Taip pat buvo ir profesionalių ir beprotiškai brangių kamerų. Čia eiliniam mėgėjui apie tokias reikia tik svajot

Dar parodoje buvo pristatytos AVID montažinės. Iškart užsinorėjau spalvotos klaviatūros

Vėliau vyko seminaras. Jame buvo aptarti dabartiniai HD formatai, bei jų ateitis. Net anksčiau negalvojau, kad jų tokia įvairovė, o vieno standarto nėra.

Prezentacija man pasirodė tikrai įdomi ir naudinga. Jei panašūs dalykai taip ir toliau vyks kas savaitę, tai aš tikrai už

]]> http://www.pbb.lt/2009/12/09/sony-prezentacija/feed/ 5 http://www.pbb.lt/2009/12/05/nikon-bandymu-diena/ http://www.pbb.lt/2009/12/05/nikon-bandymu-diena/#comments Sat, 05 Dec 2009 18:31:16 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=529 Parodų era, kai piktos, ant kėdučių sėdinčios, bobutės žviegia “eksponatų rankomis neliesti” (laimei) baigiasi. Smagu apsilankyt parodoj, kur gali viską pats apžiūrėt, palaikyt ir išbandyt. Būtent tokiam renginyje aš šiandien praleidau kelias valandėles. Tai buvo Nikon bandymų diena, kuri vyko Reval Hotel Lietuva. Visų pirmą susigundžiau nueiti, kai perskaičiau, kad įėjimas nemokamas. Tai pat buvo smalsu, nes Nikon svetainėje renginys nebuvo plačiai aprašytas – tiesiog bandymų diena.

Kartu su draugu Robertu atėjome į salę apie 12 valandą. Salė ganėtinai nedidelę, kurioje buvo nemažai žmonių. Prie lango stovėjo ilgas stalas ant kurio buvo sudėti įvairūs gaminiai. Tai buvo pora kietų muilinių, telekonverteriai (1,4x ir 2x) ir daugybė įvairių objektyvų. Pradedant nuo plačiakampių ir baigiant 400mm tele-monstrais. Taip pat ant stalo gulėjo Nikon D300s (nuostabus daiktas), o kampe ant stovo stovėjo jo didenybė D3s su 400mm f2,8!!!

Šis daiktas šaudė kaip kulkosvaidis. Iš tiesų profesionaliausias fotoaparatas kurį tik laikiau rankose. Tokio greito automatinio fokusavimo dar nemačiau. Tačiau D300s valdymas man pasirodė kur kas draugiškesnis, sakyčiau jis labai daug patobulėjęs nuo D200 laikų. Toliau mane gana maloniai nustebino COOLPIX S1000pj muilinė, turinti integruotą projektorių. Smagu labai – nufotkinai ir žiūrėk tiesiai ant sienos S70 man pasirodė kur kas mažiau patrauklus aparačiukas. Kalbant apie fotoaparatus, mygtukai man yra kur kas labiau patogūs nei jutiklinis ekranas ant kurio pirštų antspaudai matosi kaip nežinau ant ko. Tačiau merginoms jis turėtų patikt Daugiau fotoaparatų nebuvo, kas man pasirodė ganėtinai keista, galėtų ir daugiau naujesnių modelių parodyt.

Tačiau optikos buvo tikrai nemažai. Ir galiu pasakyti, kad visiškai nesijaučiau nuskriaustas su savo D40, kuris neturi fokusavimo varikliuko kūnelyje. Beveik visi ten esntys objektyvai turėjo AF-S, todėl su fokusavimu problemų nebuvo. Neskaitant visų ultra sunkių, ultra didelių ir ultra brangių stiklų, didelį įspūdį man paliko 10-24mm f/3.5-4.5G plačiakampis ir 16-85mm f/3.5-5.6G. Tamsūs, tačiau tvirti ir kokybiški. Tie, apie kuriuos dar leidi sau pasvajot Na o visokie 200-400mm, 400mm ir t.t. atrodė išvis kaip kažkas nerealaus. Po jų koks nors 70-200mm f/2.8G buvo kaip pūkelis Šviesa patalpoj buvo neideali, net su pilnai atidaryta diafragma reikėjo kelt ISO.

Tikrai nesigailiu, kad apsilankiau, lauksiu kitų Nikon bandymų dienų

]]> http://www.pbb.lt/2009/12/05/nikon-bandymu-diena/feed/ 14 http://www.pbb.lt/2009/10/23/o-tu-jau-turi-bilieta/ http://www.pbb.lt/2009/10/23/o-tu-jau-turi-bilieta/#comments Fri, 23 Oct 2009 17:24:03 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=523

Jau turiu bilietuką į Rammstein Tour 2010 nepraėjus ir dienai nuo pardavimo paskelbimo. Tačiau buvo ir greitesnių už mane, bilietų už 120 Lt nebeliko (o juk tai tik pirma pardavimo diena), teko pirkti už 140. Čia tikriausia spekuliantai taip bandys sukt savo nešvarius reikalus. Bet dabar aš jau esu ramus, nes bilietas guli stalčiuje ir beliko tik sulaukti kovo 5-tosios.

Tokį renginį aš tiesiog negaliu sau leist pražiopsoti, juk klausausi šios grupės nuo 12 ar 13 metų! Todėl kas ruošiasi išgirst Rammstein – siūlau paskubėt!

]]> http://www.pbb.lt/2009/10/23/o-tu-jau-turi-bilieta/feed/ 8 http://www.pbb.lt/2009/10/10/svirnas-apleistas-pastatas-antakalnyje/ http://www.pbb.lt/2009/10/10/svirnas-apleistas-pastatas-antakalnyje/#comments Sat, 10 Oct 2009 17:42:39 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=515

Važiuodami per Antakalnio rajoną Vilniuje tikriausia net nepastebėsite prie Neries stotelės esantį apgriautą pastatą. Jis gerai pridengtas reklaminiais skydais ir medžiais. Anksčiau ten buvo kažkokia gamykla, vėliau restoranas “Svirnas”. Būtent tokiu pavadinimu šis pastatas ir pažįstamas daugumai žmonių. Esu mėgėjas palandžioti, todėl nusprendžiau ten apsilankyti. Duobkasys ir mc_bosas draugiškai sutiko ten nuvykti kartu.

Priėjome prie Svirno iš kiemo pusės. Ten yra patogesnis įėjimas, tačiau aplinkui daug šiukšlių. Kartais prie šio įėjimo miega bomžai, kvapelis nekoks, bet šį kartą jų nebuvo.

Pirmasis pastato aukštas yra tikra šiukšlių karalystė. Aplinkui beveik nepraeinami griuvėsiai. Ant grindų guli daug apdegusių rūbų.

Neužsilaikę ten per daug pradėjome lipti laiptais į antrą aukštą. Grindys čia apgriautos kaip po bombardavimo. Vaizdas man pasirodė tikrai įsimintinas. Girdi kaip Antakalnio gatve lekia automobiliai, o pats esi tokioje “Stalkerinėje” aplinkoje.

Trečiasis aukštas. Kiek jaukesnė patalpa, palyginus su praeitom. Yra net nedidelė laužavietė, kur tikriausia naktimis šildosi benamiai.

Pragriauti laiptai į antrą aukštą

Grindys man čia priminė Afrikos dykumas su suskilinėjusia dirva.

Pro skylę sienoje matyti kaip ant šalia esančio priestato stogo “laisvieji menininkai” sukūrė įdomią kompoziciją. Laukiu tos dienos kai Google palydovas vėl fotografuos Vilnių

Visur grindyse yra skylės, jei nežiūrėt sau po kojom – galima įkrist.

Lifto šachta

Laiptai vedantys ant stogo yra nugriauti. Vietoj jų yra padėtos senos durys ir keista metalinė konstrukcija. Sakyčiau buvo truputį baisu ten lipt.

Po to patekom į labai nemalonų kambarį, iš kurio tiesiai ant stogo.

Ten jau žolės auga. Mačiau net nedidelį berželį.

Sena muilinė

Tačiau Svirno mums buvo maža,  todėl patraukėme į šį daugiabutį. Durys ant stogo nėra rakinamos, galima pasigrožėt Vilniaus panorama.

Tik laidai kabantys iškart virš galvos ne ypač džiugino!

Galiu teigt, kad turiningai praleidome laiką. Reikia ieškoti kitų apleistų vietų!

]]> http://www.pbb.lt/2009/10/10/svirnas-apleistas-pastatas-antakalnyje/feed/ 13 http://www.pbb.lt/2009/09/19/alternatyvus-juostos-skenavimo-budas/ http://www.pbb.lt/2009/09/19/alternatyvus-juostos-skenavimo-budas/#comments Sat, 19 Sep 2009 20:15:58 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=500 Foto juosta yra be galo nuostabus dalykas. Nežinau ar koks skaitmeninis šautuvėlis gali suteikt tiek fotografavimo malonumų kiek juostinis(?) Tačiau šiais laikais nuotraukų redagavimui ir saugojimui dauguma žmonių renkasi kompiuterį, nei spausdinimą ant popieriaus. Taip su draugais lengviau vaizdais dalintis, bei mažesnė rizika, kad nukiši nuotrauką į tolimą stalčių ir niekada jos neberasi . Bet deja prie juostinuko USB laidelio neprijungsi – juostas reikia skenuot. Foto-atelje tai kainuos nepigiai, todėl dauguma žmonių tai daro namie naudodami buitinius skenerius. Bet aš asmeniškai tokio prietaiso jau seniai nebeturiu (gal nereikėjo jo į sieną mest(?)), todėl dariau viską šitaip:

Visu pirmą jums tikriausia yra įdomu kokiu fotoaparatu aš šaudžiau? Nieko ypatingo, tai senas ZENIT 122 su kitiniu objektyvu Helios-44-2. Naudojau nebrangią FujiFilm ISO200 juostą. Technika pati paprasčiausia.

Visu pirmą aš labai džiaugiuosi, kad rūsyje radau tarybinį mokyklinį skaidrių projektorių “Спутник 2″. Be šio prietaiso nieko nesigautų. Daiktas senas, bet beveik nenaudotas. Tai ir atrodo kaip naujas. Net yra likusi originali dėžutė su daug priedų ir atsarginėmis dalimis. Labai man patinka tokie daiktai.

Ant sienos pakabinau A4 formato lapą (dabar galvoju, kad reikėjo didesnio) ir įjungiau projektorių. Negatyvinis vaizdas nėra labai gražus, tačiau kol kas tai nėra svarbu. Sekantis etapas yra pastatyti skaitmeninį fotoaparatą ant stovo ir nufotografuot rodomą vaizdą. Pageidautina, kad kambaryje būtų tamsu. Kad nesudrebinti stovo geriausia yra įjungi laikmatį arba naudoti distancinį pultelį.

Gautą nuotrauka atidariau su Photoshopu ir paspaudžiau Ctrl + I, kad negatyvą paversti į pozityvą. Paskui dar šiek tiek reikia paredaguoti spalvas, kontrastą. Gavau tokius vaizdelius:

Vaizdai puikia kokybe neišsiskiria, tačiau rezultato aš tikėjausi prastesnio. Todėl esu patenkintas. Ir dar kartą pasakysiu – juosta yra jėga!

]]> http://www.pbb.lt/2009/09/19/alternatyvus-juostos-skenavimo-budas/feed/ 6 http://www.pbb.lt/2009/09/05/naujos-ausines-sennheiser-hd-202/ http://www.pbb.lt/2009/09/05/naujos-ausines-sennheiser-hd-202/#comments Sat, 05 Sep 2009 10:14:47 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=489 Kol klausiausi muzikos per seną gerą Creative MuVo V200 geru garu išsiskiriančių ausinių neturėjau. Tačiau jau kurį laiką vaikštau su penktos generacijos iPod Classic grotuvu ir su pigiomis Philips maximinėmis ausinėmis tiesiog negaliu išnaudot visų grotuvo atkūrimo galimybių. Naujų ausinių paiešką pradėjau jau seniai. Reikėjo ne ypač brangių, bet kokybiškų uždaro tipo ausinių, kurias galėčiau naudoti bet kur ir kasdien. Skaičiau internete apžvalgas, vaikščiojau po parduotuves, bet tinkamo sau varianto taip ir negalėjau rast. Tai kaina labai kandžiodavosi, tai garso kokybė visiškai netenkino. Ilgos paieškos tikrai užknisa.

Jau galvojau kad visą likusį gyvenimą teks vaikščioti su Philips SHP2000 ir jų steikuojančiu kištuku, tačiau laimei prisiminiau draugą Robertą, kuris savo ausines tampo jau pusantrus metus, o jos vistiek groja gerai, bei sugesti nesiruošia. Paklausiau neilgą laiką kaip jos skamba ir supratau, kad šis variantas man tinka. Ne už ilgo nuėjome kartu į parduotuvę ir aš nusipirkau tokias pat. Tai SENNHEISER HD 202. Ausinės surastos!

SENNHEISER HD 202

Jungtis: 3,5/6,3 mm stereo
Varža: 32 omai
Laido ilgis: 3m.
Dažnių juosta: 18Hz -18000 Hz
Garso slėgis: (SPL) 115 dB(SPL)
Harmoniniai iškraipymai: (THD) <0,5 %

Konstrukcija. Tai vidutinio dydžio lanko tipo uždaros ausinės. Jos gerai prisiaudžia prie galvos (nesukeliant diskomforto) ir suteikia gerą izoliacija nuo aplinkos. Garsiakalbiai prie lanko yra pritvirtinti gana neįprastu būdų. Tai mechanizmas, kuris jiems leidžia garsiakalbiams judėt į visas keturias puses ir prisitaikyti prie ausų ir galvos formos. Tas mechanizmas iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai patikimas, tačiau iš tikrųjų jis yra kokybiškas ir įprastai naudojant ausines jis tikrai neturėtų sulūžt (bent jau taip sako Robertas). Patys garsiakalbiai yra gana maži, todėl didelių ausų turėtojams šios ausines turėtų būti ne ypač patogios. Ausinių laidas yra 3m. ilgio, todėl jas galima naudot ir žiūrint televizorių. Kad laidas nemaišytų, ausinių komplekte yra ritė laidui susukt.

Ritė galima prisegt prie diržo ar kelnių. Iš pirmo žvilgsnio atrodo nepatogiai, tačiau per dieną aš visiškai pripratau. Kištukas yra tiesus. Man asmeniškai toks yra daug patogesnis nei užlenktas. Taip pat komplekte yra metalinis kištukas iš 3.5mm į 6.3mm.

Garsas. Garso kokybe aš likau patenkintas. Ausinės groja švariai. Gerai jaučiami tiek bosai tiek aukšti dažniai. Dažnių juosta galėtų būti ir platesnė, tačiau klausant pagrinde mp3 18Hz – 18kHz pilnai pakanka. Dėka geros izoliacijos nuo aplinkos yra nebūtina jungti grotuvą pilnu garsu, kad bent kažką išgirst vaikščiojant didžiosiomis Vilniaus gatvėmis. Kai užsidedi šias ausines aplanko toks jausmas, kad visas pasaulis tyli ir muzika groja tik tau. Klausant Heavy Metal, kai kurios dainos skamba šiek tiek per žemai (daug bosų), tačiau žiūrint filmus tai praverčia (elektroninės muzikos mėgėjams tai irgi turėtų būti privalumas).

Apibendrinant galiu pasakyti, kad mano manymu tai vienos iš geriausių uždaro tipo ausinių už ~70 litų.

]]> http://www.pbb.lt/2009/09/05/naujos-ausines-sennheiser-hd-202/feed/ 11 http://www.pbb.lt/2009/09/02/laimejau-cooljag-falcon-92mm/ http://www.pbb.lt/2009/09/02/laimejau-cooljag-falcon-92mm/#comments Wed, 02 Sep 2009 16:53:55 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=484 Štai ir atėjo diena kai man paštu atsiuntė prizą, kurį laimėjau Overclock.lt konkurse. Tai CoolJag Falcon 92mm varinis CPU aušintuvas! Buvo paskelbtą:

Laimėtojai bus atrinkti nešališkos portalo komisijos už įdomiausias, juokingiausias, kūrybiškiausias idėjas.

Todėl kiek pasvarstęs nusiunčiau savo stop-motion filmuką (HD).

Tikrai apsidžiaugiau kai gavau šį prizą, tuo labiau kad internetiniuose konkursuose anksčiau dalyvaut neteko.

Prijungęs aušintuvą pastebėjau, kad CPU temperatūrą gerokai krito, kažkur ~4-5 laipsniais, skleidžiamo garso taip pat labai mažai, ypač liginant su standartiniu Intel kūleriu. Į ventiliatorių dar yra įtaisytas žalias šviesos diodas, kurio šviesa matoma net kompiuterio korpusui esant uždarytam. Plačiau galima pasiskaityti Overclock.lt apžvalgoje.

Turėčiau dabar tylų kompą jei ne “piktasis” vaizdo plokštės aušintuvas

]]> http://www.pbb.lt/2009/09/02/laimejau-cooljag-falcon-92mm/feed/ 0 http://www.pbb.lt/2009/08/11/ispanija-arba-7-dienu-kelione/ http://www.pbb.lt/2009/08/11/ispanija-arba-7-dienu-kelione/#comments Tue, 11 Aug 2009 00:39:40 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=435 Ispanija – šalis, kurią visada norėjau aplankyti. O kai pasitaikė proga tiesiog negalėjau jos praleisti. Kaip ir beveik visos kelionės ši “išdygo” netikėtai, kaip baravykas po lietaus, draugas Edvardas pasiūlė važiuot, o jau poryt skridom lėktuvu Supratau, kad ilgai planuotos kelionės nevisada būna įdomios. Ruošiesi, lakstai po parduotuves ir t.t. O galiausiai praleidi daugiau laiko besiruošdamas, nei pati kelionė. Geriau įsimesti į lagaminą drabužius, ant kaklo pasikabini fotiką. Sveika, Ispanija! Iki, Lietuva.

Po trijų valandų skrydžio lėktuve, kuriame kažkodėl buvo labai šalta, jau buvom Ispanijoje. Oras geras, karšta, net kvėpuot sunku. Sėdom į autobusą, kuris turbūt dar nuo Franko laikų rieda, nuvažiavom iki viešbučio “Fenals Garden”, kuris randasi Lloret De Mar kurorte. Tiksliau kurorto nuošalėj, ten kur mažiau žmonių, triukšmo ir t.t. Viešbučiu likau patenkintas. Išties nežinau ar jis tikrai yra vertas tų 4*, bet maistas buvo geras, aptarnavimas malonus, kambarius valė kasdien – vienu žodžiu viskas tvarkoj. Tik vaizdas pro langą buvo nelabai geras – gatvė, tačiau nedidelis triukšmas užmigt netrukdė.

Kurorte yra daug info centrų turistams, kur galima gauti naudingos informacijos apie autobusų tvarkaraščius, ekskursijas ir t.t. Ten dirbantys žmonės puikiai kalba angliškai, esant kokiai bėdai maloniai padeda. Tokio dalyko turistai dažnai pasigenda kitose šalyse.

Kitas dvi dienas deginomės paplūdimy. Bendras pliažas nelabai patiko, ten daug žmonių, visi laksto pirmyn atgal, todėl įsitaisėme ant olų. Jūra šilta, gali nors valandą maudytis. Po vandeniu daug žuvyčių, bei kitų jūros gyventojų.

Dar kai važiavom autobusu į viešbutį mums buvo pasakyta, kad pavojingųjų jūros ežių Ispanijoje nėra. Tai netiesa! Čia jų ne ką mažiau nei Kroatijoje ar Graikijoje. Jei smėlėtame paplūdimyje jų ir mažiau, tai nuplaukus toliau nuo kranto, ar priartėjus prie olų, galima jų rasti gana nemažai. Nuplaukęs prie vienos gražios olos po vandeniu suskaičiavau net 8 teniso kamuoliuko dydžio ežiukus maždaug viename kvadratiniame metre. Nesmagu …

Sėdėti vietoje nemėgstame, todėl praleidę dvi dienas prie jūros išvykome į vieną iš gražiausių Europos miestų – Barseloną. Nuo mūsų kurorto reikėjo autobusu pavažiuoti iki Blanes, o iš ten greitas traukinys važiuoja iki Barselonos. Tądien buvo apsiniaukę, kas yra labai gerai. Ne taip karšta, todėl galima viską apžiūrėti nesijaučiant kaip pirtyje. Išlipome Plaça de Catalunya aikštės metro stoty (taip, tarpmiestinis traukinys važiuoja ir metro bėgiais). Aikštėje galima nusipirkti turistinio (bestogio) autobuso bilietą. Tai labai patogu. Važinėji sau po miestą, klausai per ausines informaciją apie objektus. Galima išlipti bet kurioje šių autobusų stotelėje, apžiūrėti objektą ir tęsti kelionę jau kitu autobusu. Yra trys autobusų maršrutai: raudonas, mėlynas, žalias. Mes nusipirkoe dviejų dienų bilietą už 28 eurus (vienos dienos berods 24 eurai). Per dvi dienas be šių autobusų tikrai nepamatytume tiek daug. Miestas man labai patiko. Sagrada Família, Gaudi parkas, gotikinis senamiestis. Miestas labai įvairus, toks jausmas kad čia yra visko. Čia gali pasijausti ir kaip viduramžiais, ir kaip moderno laikais. Čia yra vietos ir poilsiui, ir verslui, ir sportui. Visi pastatai dera vienas prie kito, išlaikomas bendras miesto stilius, kas yra labai nelengva, kai jis toks didelis. Taip pat pasirodė, kad turistų čia daugiau nei vietinių. Dar miestas yra garsus savo kišenvagiais, tačiau laimei susidurt su jais neteko.

Pradėjome mes nuo raudono maršruto. iškart aplankėme Sagrada Família. Išties didingas statinys, jis dar yra nebaigtas, tačiau vistiek palieka labai didelį įspūdį. Aplink žmonių kaip pri… (nors ką čiau jau sakyt, aš juk buvau vienas iš jų). Į vidų patekt deja neteko, būtume prastovėje eilėse labai ilgai, o Barselonoje kiekviena minutė mums buvo svarbi.

Įsėdome į savo autobusą ir pradėjome judėti Gaudi parko link. Iš tiesų gražus parkas ant kalno viršūnės. Čia randasi keli puikus moderno stiliaus pastatai, daug augalų ir jaukūs takeliai. Taip pat iš čia galima stebėti miesto panoramą.

Dar iš Gaudi parko pamatėme Tibidabo kalną ir ant jo didingai stovinčią bažnyčią. Patraukėm ten. Pakeliui pasivažinėjome tramvajumi, kuris Barselonos gatves šturmuoja jau daugiau kaip šimtą metų ir iki šiol veikia Viršūnę galima pasiekti tiek serpantinais, tiek funikulieriumi. Ant kalno viršūnės dar stovi kažkoks 5* viešbutis ir atrakcionų parkas. Bažnyčia iš tolo atrodė daug gražiau nei iš arti, viduj irgi nieko ypatingo – paprasta katalikų bažnyčia. Vaizdas nuo kalno tikrai geras, bet nedaug geresnis nei iš Gaudi parko. Jei turėtume daug laiko, tai gal ir verta aplankyt, bet šiaip yra Barselonoje ir įdomesnių vietų.

Dar aplankėm dešimt objektų. Įspūdžius galima aprašinėti valandų valandas, todėl bandysiu išsisukti pakišant jums tik nuotraukas

Nuvykti į miestą lengvą, bet grįžt yra problemą. Traukinių sitema yra tokia paini, šlykšti ir nenuspėjama, kad niekada nesi tikras ar važiuoji reikiamu traukiniu. O darbuotojų, kurie galėtų padėt yra mažai. Todėl dažnai tekdavo tiesiog klaust žmonių kur važiuoja šis traukinys.

Nors važiavome į miestą dvi dienas iš eilės visko ko norėjome nepamatėm. Tam ir mėnesio būtų mažas. Bet geras ir šiltas jausmas liko. Tai vienas iš gražiausių miestų kurį tik mačiau.

Sekančias dvi dienas vėl voliojomės paplūdimy. Vakare buvom nuėję į kurorto centrą (kaip gera, kad mes ten negyvenom ). Ten verda naktinis gyvenimas. Girti britai vos nevemia nuo savo viešbučio balkonų, dideliu greičiu juodukai lekia per gatves ir garsiai leidžia “gangsta riapą”, būriais laksto rusai su savo kaprizingais vaikais ir žviegiančiom žmonom. Visur šiukšlės, laksto restoranų padavėjos. Visi “tūsina” kiek tik gali. Mums to nereikėjo ir laimėj to ir negavom.

Ir septinta kelionės dieną išsimaudėm paskutinį kartą, atsisveikinom su jūros ežiais ir išskridom atgal į Lietuvą. Nors šį kartą bomžturitaut (čia miegot kur papuola, pamatyt daugiau už kuo mažiau $ ir t.t.) neteko kelionę likau labai patenkintas, vien Barselona ko verta. Tačiau 7 dienų pasirodė per maža, bent 10 būtų geriau.

—

Gamta. Visa Viduržemio jūros gamta yra panaši. Čia daug miškų. Nors dieną retai kada būna mažiau nei +30, prie karščio greit priprantama. Bet saulės vertėtų saugotis, apdegt čia galima gana per trumpą laiką.

Gyvūnai. Prie pat jūros gyveno laukinės katės, kurios kiauras dienas gulėjo po krūmais ir laukė, kol joms atneš maisto Atskrisdavo ir dideli nenaudėliai, kaip žuvėdros tik didesni, ir atimdavo kačių maistą. Taip pat teko matyti gaudančių žuvis po vandeniu paukščių.

Žmonės. Pastebėjau, kad beveik visi aprašantys savo keliones pamini super-duper draugiškus žmones. Čia žmonės man draugiškais nelabai pasirodė. Toks jausmas, kad čia tau šypsosis ir maloniai aptarnaus tik kol moki pinigus, toks arabiškas bruožas pasakyčiau. Pavyzdžiui Kretoje ar kur kitu to nepastebėjau, Jauni žmonės labiau linkę bendrauti. Vyresni kiaurai praeina, net kai akivaizdžiai matosi, kad kažkoks turistas pasimetė ir jam reikia pagalbos surast kelią. Jei pametėt bilietą ar neturit moksleivio ar studento pažymėjimo galit būt pasiruošę tam, kad čia jūsų niekas nepagailės ir teks sumokėt visą kainą. Dar pastebėjau keistą dalyką. Vaikai čia rūko maždaug nuo 12 metų ir svarbiausia daro tai kartu su tėvais. Nešioja cigaretes taip, kad jos pusiau išsikištų iš kišenės, kad visas pasaulis matytų ką jie rūko. Ką padarysi, vaikai pietuose bręsta greičiau. Traukiniuose dažnai groja vyrukai akordeonais, dar pasileidę būmčiką per magnetofoną. Toks jausmas, kad žmonės duoda jiems pinigų tik kad jie nustotų grot O metro galima sutikt pietų Amerikos gyventojų su dūdelėm ir smaukais. Barselonoje pastebėjau gėjų porelių. Čia jie vaikšto gatvėmis ir beveik laižosi visiems bematant, man tai yra nežmoniškai šlykštu, nenoriu, kad Lietuvoj taip būtų. Gerai, užtenka čia gąsdint, kažkaip čia surašiau tik blogus dalykus… Tiesiog norėjau pasakyti, kad kitose aplankytose šalyse žmonės man pasirodė draugiškesni.

—

Patariu aplankyt Ispaniją visiems

]]> http://www.pbb.lt/2009/08/11/ispanija-arba-7-dienu-kelione/feed/ 10 http://www.pbb.lt/2009/07/19/downhill-cup-2009-lietuvos-etapas/ http://www.pbb.lt/2009/07/19/downhill-cup-2009-lietuvos-etapas/#comments Sun, 19 Jul 2009 18:26:14 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=407 Šiandien Liepkalnyje vyko Baltijos šalių kalnų dviračių DH taurė 2009. Dviratininkai iš trijų Baltijos šalių suvažiavo į Vilnių, kad sudalyvauti lenktynėse (ar kaip jas pavadint) ir linksmai praleist laiką. Tam reikalui Liepkalnyje buvo pastatytos dvi trasos. Užsiregistravo 97 dalyviai, renginio pamatyti atvažiavo daug žiūrovų, tarp kurių buvau ir aš. Į DH mane pakvietė Povilas a.k.a Stigas pafilmuot/pafotkint. Iš patirties žinau, kad dvi šitas “stichijas” suvaldyt vienu metu nėra lengva, todėl operatoriaus darbą atliko Duobkasys (čia toks slapyvardis, jei ką ). Bardaciokas tuo tarpu pasiūlė savo transportą, puiku! Nuvykom mes ten ir apžiūrėjom vietą.

Gražį vieta tas Liepkalnio kalnas. Vilnius kaip ant delno matosi. Kaip jau minėjau yra dvi trasos, antroji man patiko labiau, daugiau kliūčių – sunkesnė. Apžiūrėjom viską, o netrukus ir varžybos prasidėjo:

Dalyvavo ir merginos!

Kai pradėjo rauktis debesis žiūrovai pradėjo skirstytis…

Vėliau trenkė griaustinis ir pasipylė lietus su kruša Visi pradėjo slėptis po storu RedBull tentu. Tačiau pagrindinis metalinis strypas laikęs visą konstrukciją pradėjo linkt dėl siaučiančio vėjo stiprumo. Galiausiai tentas plyšo į dvi puses To aš nesitikėjau. Vėliau sužinojome, kad kruša pažeidė įrangą, kuri matuoja laiką ir varžybos buvo nutrauktos, o antroji trasa taip ir nepravažinėta. Dagiau nelaukę išvažiavome namo. Nežinau kaip ten viskas baigėsi, tačiau net pamatęs tik pusę varžybų vistiek likau patenkintas

Grįžęs namo sumontavau nufilmuotą medžiagą:

Update: 2009 – 07 – 19, 21:39
Jau nuotraukas įkėlė ir Bardaciokas

]]> http://www.pbb.lt/2009/07/19/downhill-cup-2009-lietuvos-etapas/feed/ 8 http://www.pbb.lt/2009/07/12/inauguracija/ http://www.pbb.lt/2009/07/12/inauguracija/#comments Sun, 12 Jul 2009 13:35:31 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=399 Nugalėjau savo tingumą, atplėšiau užpakalį nuo sofos ir nuėjau į miestą naujos prezidentės fotografuot!

NEEEEE! Aš noriu likti prezidentu amžinai!!!

Dar liko ~3GB nuotraukų, iki kitos prezidento kadencijos sutvarkysiu

]]> http://www.pbb.lt/2009/07/12/inauguracija/feed/ 6 http://www.pbb.lt/2009/06/16/stalkeris-pries-30-metu-ir-dabar/ http://www.pbb.lt/2009/06/16/stalkeris-pries-30-metu-ir-dabar/#comments Tue, 16 Jun 2009 14:31:32 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=341
The Heart – From ‘Stalker’ by Andrei Tarkovsky

Tikiuosi mano blogą kartais aplanko filmo „Stalkeris“ fanai. Norėčiau šiek tiek prisiminti jį. Šiam (nepabijosiu to žodžio) ŠEDEVRUI šiemet sukanka trisdešimt metų, tačiau geresnės (čia mano asmeninė nuomonė) psichologinės dramos už Andrejų Tarkovskį dar niekas sukūręs nebuvo. Ir bendrai galiu pasakyti, kad tai geriausias filmas kurį tik buvau matęs. O svarbiausia, kad prieš kelias dienas turėjau laimės aplankyti vietas kur vyko Stalkerio filmavimai.

Apie siužetą nepasakosiu, tai galima pasiskaityti čia, čia, čia ir čia. Nors geriau vieną kartą pažiūrėti, nei šimtą kartų paskaityti. Jį iki šiol galime nusipirkti, ar išsinuomoti (yra ir kitų būdų gauti Stalkerį).

Filmas buvo kuriamas Estijoje, sostinėje ir aplink ją. Pirmoji, ir pagrindinė, vietovė kurią aplankiau, buvo hidro-elektrinė, pusiau apgriauta, negalinga, tačiau neseniai modernizuota ir vis dar veikianti:

Vieta tiesiog nuostabi. Ūkanotas oras padarė savo darbą – pasijaučiau kaip filme. Aplinkui daug medžių. Toks jausmas, beveik niekas nepasikeitė nuo filmavimo laikų. Paėjus šiek tiek nuo pagrindinio pastato galima pamatyti stulpelius ant kurių sėdėjo herojai patekę į zoną:

Kanalas kuriame gulėjo Stalkeris, kai prie jo buvo pribėgęs šuo dabar yra užpildytas vandeniu:

Elektrinės viduje viskas pasikeitė kur kas labiau. Naujai nutinkuotos sienos, ūžia turbinos. Pakeistos durys už kurių filme skambėjo telefonas:

Filmo pradžia buvo filmuojama beveik Talino centre, neveikiančioje gamykloje:

Prieš kelis mėnesius geležinkelio bėgiai, kuriais važiavo filmo herojai, buvo išardyti – labai gaila. Liko tik siauras akmenukų takelis:

Trečioji vieta kur teko pabuvot – tai laukas esantis tarp Talino ir Maardu. Čia buvo filmuojamas įžengimas į zoną. Filme taip tikroviškai atrodžiusios tankų nuolaužos iš tikrųjų buvo tik dekoracijom, todėl jų nebeliko:

Įspūdis man liko didžiulis. Buvau ten kur buvo filmuotas mėgstamiausias filmas, buvau ten kur kūrė mėgstamiausias režisierius!

]]> http://www.pbb.lt/2009/06/16/stalkeris-pries-30-metu-ir-dabar/feed/ 11 http://www.pbb.lt/2009/05/28/apverciam-objektyva-gaunaum-makro/ http://www.pbb.lt/2009/05/28/apverciam-objektyva-gaunaum-makro/#comments Thu, 28 May 2009 20:18:00 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=312 Fotografuojantys skaitytojai tikriausia žino, kad apvertus objektyvą kita puse jį galima bus naudoti kaip makro stiklą (t.y. fotografuoti mažus objektus). Tai paprasta ir pigu. Manau, tai yra geriau nei naudoti makro žiedus ar close-up filtrus. Naudojant žiedus bus prarasta daug šviesos, o kokybiški close-up filtrai nepigūs. Todėl manau, kad pasižaidimams geriausiai tiktų apverstas objektyvas.

Kad pritvirtinti apverstą objektyvą prie fotoaparato reikės reversinio žiedo (angl. reverse ring) (nežinau kaip tas daiktas į lietuvių kalbą verčiamas). Lietuvoje jų nemačiau pardavime (nebent skelbimuose), todėl galima nusipirkti ybėjuje. Tačiau savo makro pasižaidimams norėjau naudoti seną tarybinį objektyvą Helios-44-2. Kadangi reversiniai žiedai dažniausiai būna pritaikyti objektyvams su 52mm, ar 55mm filtro slėgiu, be pereinamųjų žiedų į 49mm naudoti Helios-44-2 negalėčiau. Todėl nusprendžiau reversinį žiedą pasidaryti pats. Tai galima padaryti per kelias minutes, ir nereikia laukt kol jį atsiųs iš tolimos šalies. Naudojau atliekamą fotoaparato korpuso dangtelį (Nikon BF-1A) ir seną 49mm filtrą.

Reikia išpjauti dangtelio vidurį, išimt iš filtro stiklą ir suklijuoti. Naudojau Super Moment klijus. Turėtų gautis taip:

Rezultatais likau patenkintas. Tačiau fokusavimo žiedas tampa neveiksmingas, t.y. fokusuot galima tik tolinant ar artinant fotoaparatą prie objekto. Su šiuo objektyvu vaizdas gaunasi gana muilinas, bet čia jau ne reversinio žiedo kaltė. Taip pat erzino siaura ryškumo zona.

Pora rezultatų:

]]> http://www.pbb.lt/2009/05/28/apverciam-objektyva-gaunaum-makro/feed/ 9 http://www.pbb.lt/2009/04/14/automobiliu-parkavimo-ypatumai/ http://www.pbb.lt/2009/04/14/automobiliu-parkavimo-ypatumai/#comments Tue, 14 Apr 2009 13:06:19 +0000 Polububijus http://pbb.lt/?p=274 Stovintys automobiliai invalidams neįgaliems skirtose vietose jau nebestebina taip kaip anksčiau. Dabar daug įdomiau pažiūrėti kaip žmonės parkuoja prie savo namų. Labai įdomų kiemuką radau pakeliui į Žirmūnų Rimi Hypermarket.

Gal kažkam tai įprastas dalykas, bet man pasirodė keista, jog žmonės pristato stulpelių su spynelėm, kad niekas neužimtų jų aikštelės. Nejaugi tokie turtingi, kad privatizavo vietą ir stato čia spyną legaliai? Abejoju…

Šuo geriausias žmogaus draugas? Ne, geriausias draugas yra automobilis! Jis lygiai taip pat reikalauja savo kilimėlio. Na gal šiek tiek sintetino, bet vis tiek kilimėlio.

Kad važiuojančiam naminiam gyvūnui nebūtų šalta, ant jo galima užmesti skudurą. Dabar 30 metų trantas neapsibraižys ir nesusirgs šaltą žiemą gripu. Praktiška! Patogu! Gražu (?)!

Na o štai aikštelė kiemo vierchui. Mažai to, kad ant pakilos, tai dar ir stulpelis didžiausias. Užlenktas toks – su dviguba apsauga Ant šios pakilos dažniausiai stovi, apklijuota lipniaške, Volga – kiemo puošmena.

O čia dalykas įdomesnis – autoservisas po atviru dangum. Sugedo kažkas? Nebėda – pasitaisyk pats lauke. O pailsėt galima ant patogios kėdutės autoserviso duobėj.

Smagus toks kiemukas, pralinksmino mano apatišką nuotaiką Beje labai norėčiau padėkoti šio kiemo namų gyventojams. Kai tik išsitraukiau fotoaparatą „kaip griaustinis iš dangaus“ pasirodė bobutė rėkdama:

Parodzykit jusū pažЫmėjimas!

Ši moteris dar labiau praskaidrino mano nuotaiką, ypač kai pradėjo skambint policijai, kuri neatvažiavo

]]> http://www.pbb.lt/2009/04/14/automobiliu-parkavimo-ypatumai/feed/ 17 http://www.pbb.lt/2008/08/19/gavdos-pieciausias-europos-taskas/ http://www.pbb.lt/2008/08/19/gavdos-pieciausias-europos-taskas/#comments Tue, 19 Aug 2008 16:55:40 +0000 Polububijus http://pbb.lt/?p=153 Buvau dingęs, turėjau progą dvi savaites atostogaut Kretoje. 1 savaitė – Šiaurės Kreta, 2 savaitė – Pietų Kreta ir sala Gavdos, kuri laikoma piečiausiu Europos tašku.

Iš karto pradėsiu nuo antrosios savaitės, nors ir pirmoji paliko labai gerus įspūdžius, bet tokias keliones, manau, turėjome kiekvienas, todėl apie tai kažko įpatingo pasakyti būtų sunku.

Palikome viešbutį ryte ir pradėjome judėjimą įvairiais autobusais pietų link. Likau labai sužavėtas pakeliui matytais mažais miesteliais. Toks jausmas, kad grįžai kelis dešimtmečius atgal. Žmonės ten niekur neskuba, susedę kavinėse senukai gurgšnoja vyną. Tokių automobilių kaip ten nemačiau niekur, štai labiausiai patikęs egzempliorius:

Aplinkui kelius laksto ožkos ir avys. Labai keista, bet jos labai bailios. Užtenka tik šiek tiek priartėti, ir guvūnai akimirksiu šoka per kalnus ir užkopia ten, kur žmogus vargu ar pasiektų.

Taip pat mane nustebino tas faktas, kad Kretoje niekas nesilaiko eismo taisyklių. Net autobusų vairuotojai apsimeta, kad nemato kelio ženklų. O vietiniai gyventojai šaudo į juos, taip jie tikrina ginklų taiklumą, todėl ant daugelio ženklų galima nesunkiai įžiūrėti kulkų žymes. Kai kurie šuanuoliai išvis užklijuoja kelio ženklus, uždažo juos. Mačiau ženklą kuris iš 70 buvo perdarytas į 90

Grūbiai skaičiuojant, pusę dienos praleidome įvairiuose autobusuose. Galu gale nusigavom iki Hora Sfakion miestelio, iš kur kitą dieną plaukėme keltu į Gavdos salą. Nakvojome paplūdimyje, jis buvo 5-7 km nutolęs nuo miesto, todėl šalia mūsų buvo tik kelios palapinės. Norėčiau pabrėžti, kad labai gražus paplūdimys. Nusigauti ten buvo gana sunku, 40 min leidomes kalnais, mimi serpantinais. Vienas netikslus žingsnis – kaulų nesusirinksi. Bet vieta buvo verta kelionės. Paplūdimio viduryje radom duobę su gėlu vandeniu. “Aborigenai” iš palapinių pasakė, kad vanduo geras ir geriamas. Jis man pasirodė labai skanus, net saldus. Užmigome po atviru dangumi miegmaišiuose. Virš mūsų gerai matėsi žvaigždėtas dangus, labai romantiška. Jei dar akmenys nugaros nespaustų, tai būtų visai gerai.

O ryte mes jau keltu plaukėme į Gavdos. Kelias buvo ilgas, todėl spėjau ir pavalgyt, ir pafilmot, ir pamiegoti. Neformalų kelte buvo tikrai daug. Pagrinde tai buvo “pirmosios bangos” hipiai (taip pamaniau, nes daugumai iš jų jau daugiau nei 60 metų). Matyt dar nori prisiminti senuosius laikus, pabėti nuo civilizuoto pasaulio, kaip 60-tųjų pabaigoje Matalos pleže. Tiesa apie Matalą! tai paplūdimys Kretoje, kur hipiai gyveno nuo 60-tųjų iki 90-tųjų. Įsirengę olose gyveno taip dešimtmečius. Ten man taip pat teko pabuvot:

Na grįžtame prie kelto, o jis jau kaip tik, po 3-4 valandų plaukimo, priartėjo prie Gavdos salos. Atsivėrė puikus vaizdas. Iš pirmo žvilgsnio sala neatrodė didelė, tik trisdešimt-kažkiek km kvadratu, bet pilnai apžiūrėti jos neužtektų ir 10 dienų. Vasarą ten sausa, bet žiemą, kai pakanka vandens, visa sala žydi. Permatoma jūra, kalnai, dangus – nei vieno debesėlio. Daugiau apie klimatą, paplūdimius, vietas sužinosite čia, čia ir čia. Iki Korfos paplūdimio, su visais daiktais, būtume ėje kelias valandas, bet laimei mums padėjo vienas jaunas tavernos šeimininkas. Nuvežė mus iki vietos, dar paplepėjom su juo.

Šalia paplūdimio driekiasi spigliuočių miškas. Ten ir įsitaisėme. Miegoti po atviru dangumi yra tikras malonumas, jei dar naktį oras karštas kai dieną Lietuvoje. Vanduo jūroje labai švarus, permatomas. Nuplaukus toliau nuo kranto povandenis pasaulis vis gausėja ir gražėja.

Gavdos, Korfos Beach / Ν. Γαυδος, Όρμος Κόρφον

Vandenį traukėm iš miško gylumoje esančio telkinio. Šalia vandens labai daug širšių. Na netokių kaip pas mus, o dvigubai didesnių. Net baisų buvo prieit, iš pradžių. Bet jos pasirodė visai nepiktos, netgi protingos, pasakyčiau. Kai valgėm mėsą ar saldumynus jos atskrsidavo, bet nubaidžius porą kartų jau nebegrįždavo.

Dar pabraidę po miškus radome nedidelę cerkvę, labai kukli, graži. Durų niekas nerakina, saloje niekas nevagia. Savo daiktus galima palikti betkur, niekas nepaims, svarbu tik, kad kitiems netrukdytų.

O vieną dieną danguje pasirodė debesys, vėjas smarkai pūtė. Sunku net kamera buvo laikyti. Debesys skriejo iš už kalnų ir labai dideliu greičiu. Pro debesis prasiskverbdavo saulės spinduliai, atrodė kaip pasaulio pabaiga. Vietiniai pasakė, kad tokį dalyką galima pamatyti tik žiemą, vasarą labai retai pasitaiko, todėl galiu pasakyti, kad man pasisekė, kad pamačiau tai.

Kaip minėjau anksčiau, žmonės saloje yra labai draugiški. Pagelbėja vandeniu, kai tavo baigiasi, paveža su mašina, net jei jiems nepakeliui. Mielai pasišneka įvairiom temom. Daugelis salos gyventojų puikiai kalba angliškai.

Taip ir pralėkė dvi savaitės. Gavdos sala ir visa kelionė bendrai man paliko labai didelį ir gerą įspūdį. Norėčiau aš dar grįžti į Kretą …

]]> http://www.pbb.lt/2008/08/19/gavdos-pieciausias-europos-taskas/feed/ 2 http://www.pbb.lt/2008/07/09/neismeskit-buteliuko/ http://www.pbb.lt/2008/07/09/neismeskit-buteliuko/#comments Wed, 09 Jul 2008 19:46:09 +0000 Polububijus http://pbb.lt/?p=144 Nufotografavau naminių gyvūnų parduotuvėje KIKA (P. Lukšio g. 34, Banginis) prie papūgos narvo.

Spauskit ant paveiksliuko, kad padidinti

]]> http://www.pbb.lt/2008/07/09/neismeskit-buteliuko/feed/ 1 http://www.pbb.lt/2008/05/12/kaip-darbininkai-naujas-sviesoforu-sistemas-irengineja/ http://www.pbb.lt/2008/05/12/kaip-darbininkai-naujas-sviesoforu-sistemas-irengineja/#comments Mon, 12 May 2008 13:24:27 +0000 Polububijus http://faraonas.info/?p=235

]]> http://www.pbb.lt/2008/05/12/kaip-darbininkai-naujas-sviesoforu-sistemas-irengineja/feed/ 3 http://www.pbb.lt/2008/04/21/pastininkai-ispeja/ http://www.pbb.lt/2008/04/21/pastininkai-ispeja/#comments Mon, 21 Apr 2008 15:51:25 +0000 Polububijus http://faraonas.info/?p=226
Spauskite ant nuotraukos, kad padidinti

Tiesiog negalėjau nenufotografuoti. Labiausiai prajuokino paskutinis sakinys:

Būsite stebėmi ir baudžiami!

Tikriausia pikti paštininkai jus įmes į narvą, o po kelių mėnesių nelaisvės, kai pasidarysite “geri” – lieps mėtyti niekam nereikalingą reklamą į pašto dėžutes.

Dar man kilo įtarimų dėl žodžio “stebėmi”. Manau, vietoj “ė” turi būti “i” – stebimi

]]> http://www.pbb.lt/2008/04/21/pastininkai-ispeja/feed/ 0 http://www.pbb.lt/2008/03/29/sviesa/ http://www.pbb.lt/2008/03/29/sviesa/#comments Sat, 29 Mar 2008 21:02:34 +0000 Polububijus http://faraonas.info/?p=216
© The Lamp by andrea francesco

Dažnai pagalvodavau, ar ne per daug vartoju elekros (tą prasme ne aš, o namuose esanti buitinė technika)? O atsiradus tokioms akcijoms kaip 60 EARTH HOUR, šios mintys lenda į galvą vis dažniau.

Iš vienos pusės gal ir nedaug. Įjungus visus prietaisus namuose gautųsi maždaug 5-6 kW/h. Vidutinis amerikietis suvartoja 45 kW/h. Bet jei įsistatyčiau taupiasias lemputes, nelaikyčiau pastoviai įjungto kompiuterio ir televizoriaus, galima būtų ir sutaupyt ir “pagelbėt gamtai”.

Na gerai, eidamas į kitą kambarį pasistengsiu išjunginėti teliką (tarp kitko, kol rašau įrašą, jis veikia kitame kambaryje), bet išjunginėti kompiuteį kuris pastoviai kažką siunčia/siunčiasi, nesinori.

Kadangi, kaip jau minėjau anksčiau, amerikiečiai vartoja elektros energijos, 2007-jų liepą buvo pristatytas projektas – “Protingasis namas”. Pasak projektuotojus, jis turėtų “įtilpti” į 800 W/h. Ir naudojant supuer-duper taupiasias lemputes tai įmanoma. Taip pat namas turės:

• Saulės baterijas
• 12 Voltų LCD Televizorių (dar nežinojau, kad tokie yra)
• DVD grotuvą (amerikiečiams be jo neišgyvent!)
• Taupiąją garso sistemą
• MacBoock (tikriausia projektą parėmė Apple)

Šaldytuvas ir viriklė veiks suskystintų gamtinių dujų dėka. Vanduo bus šildomas hibridiniu (saulės elementų ir dujų) įrenginiu.
Дом, который потребляет всего 800 Вт\ч, – реальность! / x10.com.ua

Projektas man visai patiko, laikui bėgant, nori – nenori, teks statyti tokius namus…

Kalbant apie 60 EARTH HOUR, manau, Vilniuje ši akcija nepavyko. Gal mažai apie tai buvo kalbėtą – mažai kas išgirdo, gal tiesiog nusispjaut. Išėjęs aštuntą valandą iš namų, “pagavau” porą “degančio Vilniaus kadrų .

]]> http://www.pbb.lt/2008/03/29/sviesa/feed/ 5 http://www.pbb.lt/2007/11/17/ziedas-fotoaparatas/ http://www.pbb.lt/2007/11/17/ziedas-fotoaparatas/#comments Sat, 17 Nov 2007 18:47:25 +0000 Polububijus http://faraonas.info/2007/11/17/ziedas-fotoaparatas/

Skaitmeniniai fotoaparatai vis mažėja. Technologijos tobulėja. Kaip atrodys ateities fotoaparatai, paaiškinti pabandė David Münscher. Jis sukūrė Canon Snap. Mažą fotoaparatą – žiedą, kurį galima užsidėti ant piršto. Nors šis prietaisas yra labai mažas, nuotraukų kokybė yra daug gerenė nei didesniu modeliu, teigia Yanko Design. Valdymas yra labai paprastas, yra tik vienas mygtukas, bet nuotraukos gaunasi labai neblogos, kuo aš nelabai tikiu.

]]> http://www.pbb.lt/2007/11/17/ziedas-fotoaparatas/feed/ 1 http://www.pbb.lt/2007/11/14/kates-bijo-blykstes/ http://www.pbb.lt/2007/11/14/kates-bijo-blykstes/#comments Wed, 14 Nov 2007 16:11:48 +0000 Polububijus http://faraonas.info/2007/11/14/kates-bijo-blykstes/ Atėjau kartą pas draugą. Ką nuveikti sugalvot nesugalvojom, sedėjom ir kalbėjomes. Vėliau kilo mintis nupaveiksluot jo katiną. Begėdis gulėjo ant kilimo ir matyt taip pat neturėjo ką veikt. Jo didelės akys įdėmiai žiūrėjo į objektyvą. Nufotkinau. Apakintas blykste gyvūnas nuotraukoje atrodė pusiau užsimerkęs:

Kas pes velniava, nufotkinau dar kartą. Gavosi tas pats. Tada iš tokio pat atstumo padariau draugo foto… Jis atrodė normaliai, kaip ir turi būti !!!

Tai ką, katinų reakcija greitesnė, ar akių sandara kitokia?

Kad suformuluoti atsakymą: kodėl kodėl katinas prisimerkia, man prireikė Vikipedijos pagalbos.

Už tinklainės katės akyje yra specialus sluoksnis tapetum lucidum, kuris atspindi šviesą į tinklainę – tai pagerina regą esant prastam apšvietimui, tačiau sumažina regėjimo aštrumą ryškioje šviesoje. Katės akis pagauna 7 kartus silpnesnę šviesą nei žmogaus akis. Kad akis būtų apsaugota nuo per didelio ryškios šviesos srauto, katės vyzdys gali keisti formą – ryškiame apšvietime jis ne apvalus, o vertikaliai pailgas.

Nuotraukoje gerai matyti, kad keturkojo draugo vyzdžiai yra ovalo formos. “Veidrodėliai” jam atspindi šviesą taip ryškiai, kad neprisimerkt neįmanoma. Pagalvokit ką turi jausti katinas kai blykstę jam atrodo kelis kartus ryškiau nei žmogui. Iš veido (taip taip, ne snukio, o veido) išraiškos galima sprest, kad gyvūnas buvo labai nepatinkintas foto sesiją:
- Nu ir ką tu man po nosim kiši, idiote!?.

Paskui katinas išėjo į kitą kambarį, kur jam niekas netrugdo ilsėtis…

]]> http://www.pbb.lt/2007/11/14/kates-bijo-blykstes/feed/ 0 http://www.pbb.lt/2007/10/16/prasiskolines-verslininkas/ http://www.pbb.lt/2007/10/16/prasiskolines-verslininkas/#comments Tue, 16 Oct 2007 15:19:22 +0000 Polububijus http://faraonas.info/2007/10/16/prasiskolines-verslininkas/
Eidamas Antakalnio tilto link, pamačiau DnB NORD balioną. Sustojau pasigrožėti. Įsižiūrėjęs pamačiau prie jo kažkokį pririštą daiktą. Gal tai verslinikas negrąžinęs bankui paskolos ?!.

]]> http://www.pbb.lt/2007/10/16/prasiskolines-verslininkas/feed/ 1 http://www.pbb.lt/2007/09/22/skambinkit/ http://www.pbb.lt/2007/09/22/skambinkit/#comments Sat, 22 Sep 2007 07:05:21 +0000 Polububijus http://faraonas.info/2007/09/22/skambinkit/

]]> http://www.pbb.lt/2007/09/22/skambinkit/feed/ 4 http://www.pbb.lt/2007/09/22/maiseliai/ http://www.pbb.lt/2007/09/22/maiseliai/#comments Sat, 22 Sep 2007 07:02:25 +0000 Polububijus http://faraonas.info/2007/09/22/maiseliai/ Vakar besitrainiodamas mieste, prie Gedimino prospekto išgirdau garsiai grojančia muziką. Kaip zombis norintis duonos ir renginių, nors šiuo atveju labiau renginių, “nučiuožiau” ten. Ir ką jūs manot?.. Iškrypeliai sunkvežimiais privežė plastikinių maišelių ir pradėjo mėtyti ir plėšyti juos. Aš supratau, kad čia “tipo” akcija šiuolaikiniai “meninikai” už ekologiją.

Stovėjau ir lakiau kas bus tuoliau. O tuoliau į sceną išėjo kažkokia grupė “Pieno lazeriai”. Žmogelio kuris “gojo” jonika nenufilmuot negalėjau.

Atsiprašau už kokybę, rankos drebėjo

Truputį pažvengęs iš jo – pradėjau judėti namų link. Geriau tie “meninikai” sutvarkytų miškus ir gatves. Be to manau, kad visus šiuos maišelius kitą dieną išmes paprastos valyojos, o renginio vadovas išskris su šeima keliom savaitėlėm į šiltuosius kraštus

]]> http://www.pbb.lt/2007/09/22/maiseliai/feed/ 3 http://www.pbb.lt/2007/09/17/softpedia/ http://www.pbb.lt/2007/09/17/softpedia/#comments Mon, 17 Sep 2007 10:01:35 +0000 Polububijus http://faraonas.info/2007/09/17/softpedia/

Nejaugi softpedia toks pavojingas puslapis, kad ponas Google jo nemėsta…

]]> http://www.pbb.lt/2007/09/17/softpedia/feed/ 3 http://www.pbb.lt/2007/08/07/herulfas-bidstrupas/ http://www.pbb.lt/2007/08/07/herulfas-bidstrupas/#comments Tue, 07 Aug 2007 17:44:22 +0000 Polububijus http://faraonas.info/2007/08/07/herulfas-bidstrupas/

Herulfas Bidstrupas (1912-09-10 – 1988-12-26) – danų dailininkas karikaturistas, nupaišė daugiau ne 5000 paveiksų

Vaikystėje labai mėgau jo piešinius, iki šiol turiu dvi jo knygas su komiksais. Ir prieš kelias dienas atsitiktinai užklydau į vieną svetainę su jo piešiniais. Dauguma iš jų jau buvo man pažįstami, buvo labai malonu juos prisiminti. Štai keletas mano mėgstamiausių:

]]> http://www.pbb.lt/2007/08/07/herulfas-bidstrupas/feed/ 1 http://www.pbb.lt/2007/05/21/baneriai/ http://www.pbb.lt/2007/05/21/baneriai/#comments Mon, 21 May 2007 11:00:17 +0000 Polububijus http://polububijus.bendras.com/2007/05/21/baneriai/ INTERNETAS_LT pasi?l? keistis 125×125 dyd?io banereriais. Asmeni?kai man atrodo, kad 120×60 variantas b?t? geresnis, bet kadangi dauguma u? 125×125, tai ir a? taip pat.
Pasidariau savo baneriuk? ir si?lau visiems kas nori keistis su manim. Jei norit keistis ra?ykite komentaruose arba man ? pa?t? – polububijus[eta]bendras[ta?kas]com

<a href="http://polububijus.xz.lt" target="_blank"><img src="http://polububijus.xz.lt/baneris125125.png" width="125" height="125" alt="Polububijus" border=0></a>

]]> http://www.pbb.lt/2007/05/21/baneriai/feed/ 0 http://www.pbb.lt/2007/05/21/savaitgalis-1-2007-05-1920/ http://www.pbb.lt/2007/05/21/savaitgalis-1-2007-05-1920/#comments Mon, 21 May 2007 10:37:21 +0000 Polububijus http://polububijus.bendras.com/2007/05/21/savaitgalis-1-2007-05-1920/ Savaitgalis pasitaik? gra?us ir saul?tas, daug laiko paraleidau gamtoje:

Net katinas i??jo ? lauk? pasi?ildyti:

O mieste ka?kokie i?krypeliai suman? padegti ?i?kles – atva?iavo gaisrininkai.

]]> http://www.pbb.lt/2007/05/21/savaitgalis-1-2007-05-1920/feed/ 2 http://www.pbb.lt/2007/05/09/senukas/ http://www.pbb.lt/2007/05/09/senukas/#comments Wed, 09 May 2007 13:29:21 +0000 Polububijus http://polububijus.bendras.com/2007/05/09/senukas/ ?iandien man trumpam reik?jo u?eiti ? bank?. U??jau, atsis?dau ir ramiai laukiau savo eil?s.
Staiga ? bank? ?b?go senukas ir atsistojo prie? mane. Suprantu, kad fotografuoti ?moni? be j? leidimo n?ra gerai, bet susilaikyti negal?jau.

Varg?as senukas, tikriausiai jis pats net ne?ino k? reklamuoja….

]]> http://www.pbb.lt/2007/05/09/senukas/feed/ 0