Category: Technologijos

Fotoaparato valdymas Android/iPhone telefonu

Fotografuodamas su stovu visada naudoju nuotolinio valdymo pultelį. Tokiu būdu sumažėja tikimybė, kad fotoaparatas bus sujudintas ir kadras pavyks išsiliejęs. Bet trenkus šalčiams mano pigus kiniškas pultelis dažnai veikti atsisako. Tenka jį šildyt trinant rankomis ir po kelioliką kartų spaudinėt mygtuką, kad šis suveiktų. O tai visai manęs netenkina, tuo labiau, kad kartais išėjęs į lauką tiesiog užmirštu pultelį namie. Tačiau sprendimas yra.

Valdyti fotoaparatą galima iPhone arba Android telefonais parsisiuntus nuotolinio valdymo programą. Bėda ta, kad dauguma jų nebeturi atgyvenusio IrDA. Tačiau panaršęs internete atradau, kad pasigaminti infraraudonųjų spindulių siųstuvėlį labai paprasta. Tai ir padariau vos per 20 minučių.

ir emitteris

Nusipirkau 2 infraraudonųjų spindulių diodus (2x2Lt) ir RCA -> 3.5mm stereo keitiklį (2Lt). Su skalpeliu pradariau keitiklį, išėmiau iš RCA lizdų centrinius kontaktus (viskas išsiardo labai paprastai), o į jų vietą įstačiau šviesos diodus. Diodus stačiau taip, kad jų anodai (pliusai) būtų atsisukę vienas į kitą. Į RCA lizdus su diodais įkišau laidų izoliacijos, kad netyčia neužtrumpintų. Gryna improvizacija.

ir emitteris

Smagiausia dalis – litavimas. Pirmojo diodo anodą (pliusą) litavau prie antrojo diodo katodo (minuso) ir prie kairiosios kištuko jungties. Pirmojo diodo katodą (minusą) litavau prie antrojo diodo anodo (pliuso) ir prie dešiniosios kištuko jungties. Korpuso kontakto neliečiau. Viskas atrodo šitaip:

ir emitteris

Suklijavau korpusą super klijais. Galima sakyti darbas baigtas. Įkišau į telefono ausinių lizdą.

ir emitteris su galaxy s2

Antrasis etapas – susirasti programėlę telefonui. Išbandžiau kelias, DSLR Remote, skirta Android sistemai, man patiko labiausiai, nes papildomai turi laikmačio ir HDR galimybes. Veikia su populiariausiais fotoaparatais: Nikon, Canon, Pentax, Fuji ir t.t. Tuo pačiu yra nemokama. Apple programos išbandyti neturėjau su kuo. DSLR.bot kainuoja 5 dolerius. Tikriausia yra kokia nors ir nemokamas appsas.

Savo irfraraudonųjų spindulių siųstuvėlį išbandžiau su Nikon D40 fotoaparatu ir Samsung Galaxy SII telefonu. Viskas veikia gerai 5 metrų spinduliu. Kiek mažiau nei su dedikuotu pulteliu, bet iš esmės mane toks rezultatas visiškai tenkina. Dabar svarbu tik nepamesti.

Žymės: ,
Komentarų skaičius: 1;

Žemėlapiai telefone arba Google Maps offline

Susirasti patogią navigacijos programą telefonui yra sunkiau nei atrodo. Nors Android telefonai gali pasigirti gana dideliu programų sąrašu, tačiau vis vien susidaro toks įspūdis, kad apie vieną iš pagrindinių išmaniųjų telefonų pasididžiavimą – žemėlapius ir GPS – visi pamiršo. Ne, aš nesakau, kad navigacijos programų mažai, jų kaip tik daugiau nei pakanka, tačiau daugumą jų tiesiog nevertos dėmesio. O išbandžiau tikrai nemažai. Kai kurios velniškai nepatogios, kai kurios lūžinėja, taip pat ne visos turi tikslius Lietuvos žemėlapius. Jau pradėjau galvoti, kad tinkamos programos taip ir nerasiu.

Ir buvau beveik teisus, kuo daugiau ieškojau ir bandžiau, tuo geriau suprasdavau, kad kažką geresnio už standartinį Google Maps turbūt nerasiu, nes jokia kita programa nepasižymėjo tokiu patogiu žemėlapiu ir patogumu. Yra tik viena problema – Google Maps reikalauja pastovaus interneto ryšio žemėlapiams siųstis. Atsižvelgiant į dabartines mobilaus interneto kainas toks variantas manęs visiškai netenkino, nes tuos varganus 50MB siūlomus už 7 Lt mėnesiui aš išnaudočiau per 2 dienas. Tad teko toliau naudoti griozdišką AndNav2.

Pradėjau ieškoti būdų išsaugoti Google žemėlapius telefone ir naudoti juos be interneto. Ir radau :) . Yra tokia nedidukė, bet funkcionali programa RMaps, kurios pagalba galima naudoti bet kokius patinkančius žemėlapius pradedant Google, baigiant savo sukurtais. Programa gali veikti tiek naudojant interneto ryšį, tiek nuskaitant duomenis iš SD kortelės. Kaip jau minėjau, man yra priimtinas antrasis variantas, todėl “nukešavau” visą Vilniaus žemėlapį ir įsikėliau į telefoną. Tai padaryti galima padaryti naudojant TrekBuddy Atlas Creator pagal šį tutorialą (nemokantys rusiškai galite pasinaudoti Google translate). Išsaugoti Vilnių užtrūko gerą valandą, tad jeigu esate sostinės gyventojai galite tiesiog parsisiųsti mano nukešuotą žemėlapį ir į kelti jį į rmaps/maps aplankalą telefono sd kortelėje.

Bendrai kalbant apie RMaps, man patiko, kad programa yra neapkrauta nereikalingais priedais, kurių ir taip niekada nenaudojame. Jį neturi tokios gražios vartotojo sąsajos kaip pavyzdžiui OsmAnd, todėl telefonas mažiau apkraunamas ir taupoma baterija. GPS veikia gana tiksliai, nors aišku yra kažkokia paklaida. Žemėlapiuose galima pridėti savo POI vietų, taip pat RMaps gali nubraižyti jūsų nueitą kelią. Kol kas užlūžusi jį buvo tik kelis kartus, dažniausiai kai prarandamas ryšys su GPS palydovu, bet bendrai galėčiau pasakyti, kad veikia tikrai stabiliai. Atrodo suradau tai ko norėjau.

Tad Android naudotojams susidūrusiems su panašia problema kaip aš galiu rekomenduoti RMaps, ją rasite Markete.

Žymės: , , ,
Komentarų skaičius: 12 ;

DIY mini mikrofonas

Pažiūrėti kas darosi už mano kompiuterio stalo baisu. Ten susipynė tiek laidų, kad bet koks voras turėtų pavydėti dėl tokio gudraus ir neišpainiojamojo voratinklio. Tačiau jis manęs visai nedžiugina. Metrai audio laidų, keli UTP kabeliai, maitinimo, telefono, ausinių, mikrofono, pelės, klaviatūros ir visokiausių USB device’ų laidai labai erzina. Net viską sutvarkius ir išpainiojus, po kurio laiko viskas susigadina vėl dėl dažno įvairių įrenginių pajunginėjimo/atjunginėjimo. Todėl nusprendžiau atsikratyti laidų – pirmas žingsnis – mikrofonas.

Plonas savadarbio mikrofono laidas mane tiesiog siutino, jis pastoviai už kažko užkibdavo, o kartais ir nutrūkdavo pačiu nepalankiausiu metu. Tad nusprendžiau pagaminti mini mikrofoną, kuris telpa į 3.5mm kištuką. Padaryti pačiam tai visai nesunku. Tereikia 3.5 mm mono kištuko, jį galima rasti bet kokioje elektronikos parduotuvėje, aš pirkau Dipolinoj, ir pačio mikrofono, kurį iškrapščiau iš senų sugedusių ausinių.

Skalpeliu ar peiliu popieriui nupjauname lanksčiąją kištuko plastmasinę dalį ir išplatiname skylutę, kad joje tilptų ir laikytųsi mikrofonas.

Atliekame nesudėtingus veiksmus su lituokliu – sujungiam kištuką su mikrofonu panaudojant trumpą laidelį. Beje, ši nesudėtinga, begalybę kartų daryta, operacija man gavosi visai nelengvai. Mano mylimas lituoklis dėl neaiškių priežasčių atsisakė veikti, todėl teko išsitraukt seną sovietinį monstrą su medine rankena, kuris karštas, kad nors butą šildyk žiemą, velniškai nepatogus. Bet vis dėl to įveikiau užduotį.

Belieka tik užsukt plastmasinį korpusą ant kištuko ir baigta!

Štai ir turim belaidį mini mikrofoną, kuris tikrai neužsipainios. Jungiant tokį mikrofoną prie stacionaraus kompiuterio būtina įjungti mic boost, nes kitaip jūsų balsas tiesiog nesigirdės. Todėl geriausia mikrofoną naudoti su nešiojamuoju kompiuteriu.

Aišku tokį mikrofoną galimą ir nusipirkti, bet naudoti savo rankom padarytą yra daug maloniau :)

Žymės: , , ,
Komentarų skaičius: 0;