Apsilankiau ir aš. Iki šiol zvimbia ausyse, o galvoje groja Du riechst so gut , jaučiu, kad jau pradedu atsigaut. Visa koncerto eiga yra gana tiksliai aprašyta 15min.lt, todėl aprašysiu savo įspūdžius ir detales.

Prieš koncertą:

Koncerte buvau nevienas. Man kompaniją palaikė sunkiosios muzikos liūtas Duobkasys ir mc_bosas. Į Siemens Areną atvykome gerokai anksčiau prieš koncertą. Šiek tiek pasivaikščioję stojome į eilę prie įėjimo. Iš karto iškilmingai pasakysiu: Siemens Arena – šūdas! Tiketa – dar didesnis šūdas! Eilė kurioje stovėjome buvo maždaug 200 metrų ilgio (pamatavau su Google Earth liniuote), atrodė, kad ji visai nejuda. Tiesiog stovėjom ir šalom 50 minučių. Įpusėjus eilei jau girdėjosi kaip groja apšildančioji grupė Combichrist. Organizatoriai buvo visiškai nepasiruošę tokiam žmonių kiekiui.

Prie įėjimo visus nuo batų iki galvos apgraibydavo apsauginis. Tačiau “įdomiausia” buvo priekyje… Mano bilieto nenuskenavo Aparatas nekaip nenorėjo jo atpažint. Iš pradžių pagalvojau, kad tikrai koks nenaudėlis “pasiskolino” bar-kodą iš manęs, bet pasirodo ne. Aš buvau nevienas. Bilietus nenuskenavo dar 8 žmonėms (kai kurie iš jų buvo nuvažiavę 100 kilometrų, kad pamatyti mėgstamos grupės pasirodymą). Visi mes juos pirkome Žirmūnų RIMI tiketoj Prieš mus užtrenkė duris ir pasakė, kad tuoj ateis kažkoks atsakingas žmogus, kuris pasirodė dar po 20 minučių. Smagu bent, kad tas žmogus ilgais nesiaiškino, tiesiog nuplėšė bilietų galus ir įleido.

Viduje manęs laukė draugai. Visur pilna žmonių. Tualetas – eilės. Pasidėti paltą – dar didesnės eilės. Dar be to atiduodant paltą sugedo kasos aparatas Totali betvarkė! Įžengėme visi į salę, Combichrist tuo metu jau buvo baigusi groti, bet aš nesigailiu, kad praleidau. Pradėjome brautis kuo arčiau prie scenos. Žinau, kad negražu – nemandagu – nekultūringa, bet mums jau buvo tas pats. Sušalę ir pikti skynėme mažus emo faggotus, kurie “kvietė” į sceną Rammstein nacių pasisveikinimu – totalus absurdas. Galiausiai atbridome iki vietos, kur gerai viskas matosi

Per koncertą:

Netrukus scenoje pasirodė Rammstein! Po pat pirmųjų sugrotų akordų praėjo visas pyktis, grįžo gera nuotaika. Kaip ir kiekvienas Rammstein pasirodymas – tai didelis šou, kuris iš tikrųjų man pasirodė labai geras. Netrūko nei ugnies, nei išradingų kostiumų, nei fejerverkų. Garsas šiek tiek prastokas, bet ko norėt, juk Siemens Arenoje visada taip

Pirmosios dainos buvo iš naujojo Liebe ist für alle da. Jos skambėjo ne ypač agresyviai, bet mane gerai nuteikė. Kostiumai ir dekoracijos buvo įspūdingos, kurios keitėsi beveik po kiekvienos dainos. Kol koncerto pradžioj visi stovėjo kaip įkasti (tikriausia laukė Du hast) galima buvo ramiai apžiūrėti kiekvieną grupės narį. Till iš pat pradžių buvo su industrial-metal liemene, o ant galvos turėjo raudonas plunksnas. Klavišininkas Flake Lorenz kaip visada pasižymėjo savo komiškumu ir parodė firminius judėsiukus. Richard Kruspe, Paul Landers, Oliver Riedel scenoje elgėsi tradiciškai. Daug pasižymėjo “Doom” Schneider, kuris netik įspūdingai varė būgnais, bet tai darė teatrališkai parodydamas visokius triukus.

Per Benzin kažkas iš muzikantų suklydo, būgnai nusivažiavo . “Doom” Schneider uždengė rankomis ausis, o po kelių akimirkų šėlsmas vėl prasidėjo. Manau tai visiškai nesugadino pasirodymo, o kaip tik davė jam natūralumo. Tada jau scenoje stovėjo senovinė benzino kolonėlė iš kurios leido ugnį. Jos karštis buvo gerai jaučiamas.

Daugiausia per koncertą pasirodė Flake Lorenz, kuris buvo ir nužudytas, ir nusprogdintas. Vėliau išsinuoginęs iki pusės jis įsėdo į guminę valtį ir pradėjo plaukti minia. Jis buvo visai šalia manęs, bet deja valties “pačiūpyt” negavau. Anksčiau žinojau, kad Rammstein klavišininkas yra lieknas žmogus, bet kad TOKS lieknas tikrai negalėjau įsivaizduoti Grįžęs su valtimi į sceną jis likusią koncerto dalį praleido bėgdamas bėgimo takeliu.

Grupė kelis kartus buvo išėjusi iš scenos ir laukė, kol publika juos pakvies atgal. Kai jie pirmą kart išėjo aš net net išsigandau “nejaugi viskas?!”. Tačiau tai buvo suplanuota šou dalis, kaip ir Till Lindemann padėkos lietuvių kalba.

Vėliau grupė sugrojo savo hitą Du hast, buvo labai smagu tai išgirsti gyvai. Po to sekė skandalingasis gabalas Pussy. Čia jau prasidėjo tikras šou. Till užsilipo ant patrankos ir pradėjo laistyti publiką muilo putomis Man rodos visiem tai patiko. Dainos Engel metus Till išskleidė angelo sparnus, kurie vėliau užsidegė. Dar buvo tokių elementų, kaip mikrofono stovo sugadinimas, sprogimai, konfeti lietus, lazeriai. Dainos Ich will atlikimą prisiminsiu dar ilgam!

Rammstein man paliko labai didelį įspūdį, nors ir neišgirdau tokių dainų kaip Amerika, Laichzeit, Asche zu Asche, Spiel mit mir.

Nusilenkę Rammstein paliko sceną, paskutinis išėjo Paul Landers pastūmęs guminį mikrofono stovą…

Po koncerto:

Didžiulė grūstis prie išėjimo. Kojos lipo prie grindų, dėl prapilto alaus. Galima buvo apgirdėt vien nuo kvapo. Prie rūbinės vėl kilometrinės eilės, lauke kamščiai. Namo į Antakalnį grįžinėjom pėsčiom per Šiaurės Miestelį, kas pasirodė greičiau nei važiuot pirmyn su mašina

Dabar beveik negaliu kalbėt, nes peršalau ir praradau balsą, bet vistiek jokiu būdu nesigailiu, kad pamačiau Rammstein – mano paauglystės grupę Nr.1!

Jau daugiau nei savaitę mano blogo viršuje puikuojasi IMMORTAL baneriukas. Keletas žmonių jau teiravosi manęs kas tai per renginys, todėl noriu viską aprašyti plačiau.

Sausio 15 klube ROLLER (Vilnius) 21 valandą įvyks renginys IMMORTAL. Ten yra laukiami visi elektroninės drum and bass ir egzotiškos – Jamaikietiškos muzikos gerbėjai. Tokią muziką Lietuvoje klauso tikrai nemažai žmonių, tačiau renginių šia tema yra labai nedaug. Todėl siūlau visiems nepraleisti progos ir ateiti į IMMORTAL, ypač kai vakaro tema yra karas

Vakaro tema – KARAS. Pasinerkite į fantastikos pasaulį, trumpam pamirškite kasdieninę realybę ir įsivaizduokite, kad prasidėjo nauja d&b era, kuri nori užvaldyti kiekvieną iš mūsų susidorojant iki sąmonės netekimo.

Drum and Bass scena:
ALIENSTEPPA (Cybernaught)
DRUMM (Rollin‘ Sound)
ASTRALAS (Metro Promo)
ZOND
ST (Vault)
NERVAS (Vault)
DARK

Reggae/Dub scena:
SHINEYMAN
GREENMAN (stepBYstep)
RAS TEODOR

Rengėjai žada sukurti tikrą karo erdvę, todėl atėję su karinę apranga jausitės kaip namie, o įėjimas kainuos perpus pigiau.

Jūs turite tėčio, brolio, senelio, kaimyno nebenaudojamus karinius reikmenis? Tai gali būti bet kas: apranga; veido, akių apsauga; maskuotės reikmenys; įvairūs pavojaus nekeliantys prietaisai, aksesuarai, antikvariniai daiktai ir panašiai. O galbūt gebi išrasti kažką unikalaus savaip – realizuok idėją!

Bilieto kaina: Su skrajute arba KARINE ATRIBUTIKA 10 Lt, kitiems 20lt.

Plačiau apie renginį

Kartu su draugu Robertu atėjome į salę apie 12 valandą. Salė ganėtinai nedidelę, kurioje buvo nemažai žmonių. Prie lango stovėjo ilgas stalas ant kurio buvo sudėti įvairūs gaminiai. Tai buvo pora kietų muilinių, telekonverteriai (1,4x ir 2x) ir daugybė įvairių objektyvų. Pradedant nuo plačiakampių ir baigiant 400mm tele-monstrais. Taip pat ant stalo gulėjo Nikon D300s (nuostabus daiktas), o kampe ant stovo stovėjo jo didenybė D3s su 400mm f2,8!!!

Šis daiktas šaudė kaip kulkosvaidis. Iš tiesų profesionaliausias fotoaparatas kurį tik laikiau rankose. Tokio greito automatinio fokusavimo dar nemačiau. Tačiau D300s valdymas man pasirodė kur kas draugiškesnis, sakyčiau jis labai daug patobulėjęs nuo D200 laikų. Toliau mane gana maloniai nustebino COOLPIX S1000pj muilinė, turinti integruotą projektorių. Smagu labai – nufotkinai ir žiūrėk tiesiai ant sienos S70 man pasirodė kur kas mažiau patrauklus aparačiukas. Kalbant apie fotoaparatus, mygtukai man yra kur kas labiau patogūs nei jutiklinis ekranas ant kurio pirštų antspaudai matosi kaip nežinau ant ko. Tačiau merginoms jis turėtų patikt Daugiau fotoaparatų nebuvo, kas man pasirodė ganėtinai keista, galėtų ir daugiau naujesnių modelių parodyt.

Tačiau optikos buvo tikrai nemažai. Ir galiu pasakyti, kad visiškai nesijaučiau nuskriaustas su savo D40, kuris neturi fokusavimo varikliuko kūnelyje. Beveik visi ten esntys objektyvai turėjo AF-S, todėl su fokusavimu problemų nebuvo. Neskaitant visų ultra sunkių, ultra didelių ir ultra brangių stiklų, didelį įspūdį man paliko 10-24mm f/3.5-4.5G plačiakampis ir 16-85mm f/3.5-5.6G. Tamsūs, tačiau tvirti ir kokybiški. Tie, apie kuriuos dar leidi sau pasvajot Na o visokie 200-400mm, 400mm ir t.t. atrodė išvis kaip kažkas nerealaus. Po jų koks nors 70-200mm f/2.8G buvo kaip pūkelis Šviesa patalpoj buvo neideali, net su pilnai atidaryta diafragma reikėjo kelt ISO.

Tikrai nesigailiu, kad apsilankiau, lauksiu kitų Nikon bandymų dienų

Laimėtojai bus atrinkti nešališkos portalo komisijos už įdomiausias, juokingiausias, kūrybiškiausias idėjas.

Todėl kiek pasvarstęs nusiunčiau savo stop-motion filmuką (HD).

Tikrai apsidžiaugiau kai gavau šį prizą, tuo labiau kad internetiniuose konkursuose anksčiau dalyvaut neteko.

Prijungęs aušintuvą pastebėjau, kad CPU temperatūrą gerokai krito, kažkur ~4-5 laipsniais, skleidžiamo garso taip pat labai mažai, ypač liginant su standartiniu Intel kūleriu. Į ventiliatorių dar yra įtaisytas žalias šviesos diodas, kurio šviesa matoma net kompiuterio korpusui esant uždarytam. Plačiau galima pasiskaityti Overclock.lt apžvalgoje.

Turėčiau dabar tylų kompą jei ne “piktasis” vaizdo plokštės aušintuvas

Gražį vieta tas Liepkalnio kalnas. Vilnius kaip ant delno matosi. Kaip jau minėjau yra dvi trasos, antroji man patiko labiau, daugiau kliūčių – sunkesnė. Apžiūrėjom viską, o netrukus ir varžybos prasidėjo:

Dalyvavo ir merginos!

Kai pradėjo rauktis debesis žiūrovai pradėjo skirstytis…

Vėliau trenkė griaustinis ir pasipylė lietus su kruša Visi pradėjo slėptis po storu RedBull tentu. Tačiau pagrindinis metalinis strypas laikęs visą konstrukciją pradėjo linkt dėl siaučiančio vėjo stiprumo. Galiausiai tentas plyšo į dvi puses To aš nesitikėjau. Vėliau sužinojome, kad kruša pažeidė įrangą, kuri matuoja laiką ir varžybos buvo nutrauktos, o antroji trasa taip ir nepravažinėta. Dagiau nelaukę išvažiavome namo. Nežinau kaip ten viskas baigėsi, tačiau net pamatęs tik pusę varžybų vistiek likau patenkintas

Grįžęs namo sumontavau nufilmuotą medžiagą:

Update: 2009 – 07 – 19, 21:39
Jau nuotraukas įkėlė ir Bardaciokas

Bet galima padaryti, kad skaitmeninis filmas atrodytų kaip filmuotas ant kinojuostos. Čia labai padeda 35mm adapteriai – daiktai prisukami prie kameros ryškumo gyliui reguliuoti. Gaunamas tarsi kino efektas. Geras to pavyzdys – Tado Vidmanto „When technic is better than idea“. Bet tokie adapteriai nėra pigūs, o savos gamybos ne visada garantuoja gerą rezultatą.

DOF (Depth of field, liet. Ryškumo gylis) gali būti keičiamas ir su programomis. Radau, kaip tik, labai gerą Adobe After Effects tutorialą. Nors aišku jis niekada nepakeis 35mm adapterio, kuris tuo tarpu nepakeis kinojuostos

Kad kils riaušės net nesitikėjau, viskas atrodė tikrai taikiai. Beje, vėliau pas mene užsukęs Blogas Eruditas parodė savo filmuotus vaizdelius prie seimo, bei kovas su policija. Tada supratau, kad išėjau iš ten per anksti. (Bet iš kitos pusės, bent nebuvau sužalotas )

Bet ar matėte HDR video? Aš iki šiol ne:

Tikru HDR video tai pavadinti negalima, HDR video kameros dar nėra sukurtos. Bet šis Time-lapse darytas fotoaparatu atrodo tikrai įspūdingai.

Šiandien Vingio kinoteatre teko pažiūrėti filmą Balkonas. Tai naujas režisierės Giedrės Beinoriūtės vaidybinis filmas apie šalia gyvenančių vaikų (Emilijos ir Rolano) santykius ir bendravimą per balkoną.

Veiksmas vyksta tarybų Lietuvos provincijoje. Filme bandoma perteikti 80-tųjų pagaigos atmosferą, manau tam net skiriama daugiau dėmesio, nei pagrindiniaim siužetui. Emilijos tėvo milicininko uniforma ir senas Moskvičius, tuolaikiniai rūbai ir mergaitė šaukianti “Ура!” – turėtų sukelti nostalgiją vyresnio amžiaus žmonėms. Manau laikotarpis perteiktas gana neblogai. Bet kai bendrai buvo parodytas namas (kur gyvena Emilija ir Rolanas), pastebėjau, kad kai kur yra įdėti plastikiniai langai – nelabai rišasi su sovietmečiu.

Labai nustebino filmo pabaiga, o tiksliau tai, kad jis pasibaigė labai netikėtai…

Filmą įvertinčiau 7/10, pridėčiau balą vien todėl, kad tai lietuviškas kinas, kuriam ir taip skiriama taip mažai dėmesio – salė kurioje sėdėjau buvo užpildyta tik trečdaliu.

Labai gražus paukštis, net nustebau, mieste tokių niekada nebuvau matęs. Grynaveislis, net žieduotas. Snapas ilgas, ant kojų galų – “šluotos”. Ir šiaip pasirodė daug protingesnis už gerai mums pažįstamus miestinius balandžius.

Pašėrėm jį grūdais. Balandis buvo labai alkanas, net negalvojau, kad gali sulesti tiek daug. Lesė labai inteligentiškai, atsargiai išrankiodamas kiekvieną grūdelį. Kai paukštis pailsėjo ir atgavo jėgas sužinojome, kad vis dėlto sraidyt jis moka. Tai jis pademonstravo užlėkdamas ant užuolaidų karnizo. Ten jis ir nakvojo.

Atsikėlęs ryte pamačiau kaip balandis vaikštinėja po kambarį. Jei dar vakar jį dar galima buvo sugaut, tai šiandien tau jau buvo problema. Balandis ieškojo išeities patekt į laisvę, migruodavo spintom, kartą net atsitrenkė į uždarą langą. Laikyti jo namie jau nebebuvo prasmės, todėl įdėjau jį į pintinę ir nunešiau į Sapiegos ligoninės parką, kad išleist.

Paukštis dar ilgai sedėjo ant pintinės krašto, bet paskui ryžosi skrist ir pakilo į viršų.

Muzikinio fono parinkt nespėjau, įsijunkit kažką ramesnio, pagal savo skonį