Fotoaparato valdymas Android/iPhone telefonu

Fotografuodamas su stovu visada naudoju nuotolinio valdymo pultelį. Tokiu būdu sumažėja tikimybė, kad fotoaparatas bus sujudintas ir kadras pavyks išsiliejęs. Bet trenkus šalčiams mano pigus kiniškas pultelis dažnai veikti atsisako. Tenka jį šildyt trinant rankomis ir po kelioliką kartų spaudinėt mygtuką, kad šis suveiktų. O tai visai manęs netenkina, tuo labiau, kad kartais išėjęs į lauką tiesiog užmirštu pultelį namie. Tačiau sprendimas yra.

Valdyti fotoaparatą galima iPhone arba Android telefonais parsisiuntus nuotolinio valdymo programą. Bėda ta, kad dauguma jų nebeturi atgyvenusio IrDA. Tačiau panaršęs internete atradau, kad pasigaminti infraraudonųjų spindulių siųstuvėlį labai paprasta. Tai ir padariau vos per 20 minučių.

ir emitteris

Nusipirkau 2 infraraudonųjų spindulių diodus (2x2Lt) ir RCA -> 3.5mm stereo keitiklį (2Lt). Su skalpeliu pradariau keitiklį, išėmiau iš RCA lizdų centrinius kontaktus (viskas išsiardo labai paprastai), o į jų vietą įstačiau šviesos diodus. Diodus stačiau taip, kad jų anodai (pliusai) būtų atsisukę vienas į kitą. Į RCA lizdus su diodais įkišau laidų izoliacijos, kad netyčia neužtrumpintų. Gryna improvizacija.

ir emitteris

Smagiausia dalis – litavimas. Pirmojo diodo anodą (pliusą) litavau prie antrojo diodo katodo (minuso) ir prie kairiosios kištuko jungties. Pirmojo diodo katodą (minusą) litavau prie antrojo diodo anodo (pliuso) ir prie dešiniosios kištuko jungties. Korpuso kontakto neliečiau. Viskas atrodo šitaip:

ir emitteris

Suklijavau korpusą super klijais. Galima sakyti darbas baigtas. Įkišau į telefono ausinių lizdą.

ir emitteris su galaxy s2

Antrasis etapas – susirasti programėlę telefonui. Išbandžiau kelias, DSLR Remote, skirta Android sistemai, man patiko labiausiai, nes papildomai turi laikmačio ir HDR galimybes. Veikia su populiariausiais fotoaparatais: Nikon, Canon, Pentax, Fuji ir t.t. Tuo pačiu yra nemokama. Apple programos išbandyti neturėjau su kuo. DSLR.bot kainuoja 5 dolerius. Tikriausia yra kokia nors ir nemokamas appsas.

Savo irfraraudonųjų spindulių siųstuvėlį išbandžiau su Nikon D40 fotoaparatu ir Samsung Galaxy SII telefonu. Viskas veikia gerai 5 metrų spinduliu. Kiek mažiau nei su dedikuotu pulteliu, bet iš esmės mane toks rezultatas visiškai tenkina. Dabar svarbu tik nepamesti.

PDF failų karpymas

Ne visada pavyksta rasti knygų epub formatu, kuris mano manymu geriausiai pritaikytas daugumai el. knygų skaityklėms. Tad dažnai tenka rinkis visiems įprastą pdf’ą, kurio atvaizdavimas dažnai būną švelniai tariant netobulas. Didžioji internete sutinkamų pdf knygų dalis yra tiesiog įprastų knygų maketai, kurie tinka spausdinti ant popieriaus, bet nedaugiau. Šiuo atveju kalbu apie paliktas dideles paraštes iš visų keturių puslapio šonų. Įkėlus tokią knygą į skaityklę nemaža ekrano dalis liks nepanaudota, o šriftas mažas ir sunkiai įskaitomas. Galima knygą perkonvertuoti į kitus formatus, tačiau greičiausia, lengviausia ir paprasčiausia yra apkarpyti paraštes pdf faile. Tai padaryti visai nesunku.

1. Parsisiunčiame Briss programėlę (atsisiųsti) ir išarchyvuojame. Parisiunčiame Java, jeigu dar neturime.
2. Atidarome Briss ir įkeliame pdf failą, kurį karpysime. Spaudžiame File -> Load File.
3. Pasirenkame puslapius, kurių nekarpysime. Arba spaudžiame Cancel, kad sukarpyti visus.
4. Programa automatiškai nustatys kur yra tekstas, taip pat galime koreguoti kaip mums tinka.
5. Kerpame. Spaudžiame Action -> Crop PDF ir išsaugome.

Saugojimas gali šiek tiek užtrukti, priklausomai nuo knygos dydžio.

Dabar tekstas užima visą el. skaityklės ekraną – skaityti kur kas patogiau.

Sausio 13-osios minėjimas Antakalnio kapinėse, 2012

Sausio 13-osios vakarą vyko kasmetinės eitynės nuo Antakalnio poliklinikos iki Karių kapinių, skirtos pagerbti aukas. Su fotoaparatu, kaip ir užpraeitais metais, pabuvojau ten ir aš pats.

Į kapines atėjau gerokai anksčiau nei eisenos dalyviai, tad turėjau pakankamai laiko pasivaikščiot, pažiūrėt į žvakutes prie žuvusiųjų kapų.

Ateidavo pavieniai žmonės, kartais su vaikais, ir uždegdavo savo atneštas žvakutes. Ramybė… Tiesa lyg iš niekur atsiradusios giedančios vienuolės privertė mane užsidėti ausines ir įsijungti muziką. Ko gero vienintelis nepatogumas šiandien.

18:45 tolumoje pradėjo matytis greitai artėjanti fakelų jūra, kurią nešė eitynių dalyviai. Šįkart suskaičiavau virš 100 žmonių, dvigubai daugiau nei užpraeitais metais.

Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjungos vadovas Julius Panka pasakė neilgą kalbą, įvardijo visų žuvusiųjų vardus. Po kiekvieno paminėto vardo eitynių dalyviai sušaukdavo “Pagarba!”. Netrukus prie Vilniaus televizijos bokšto gynėjų paminklo buvo padėtas vainikas ir sugiedotas himnas. Viskas trumpai ir paprastai.

Dėl vieno nedraugiško tinklapio, kurio kūrėjai vagia tam tikrų žmonių nuotraukas (pvz. Kovo 11-osios eitynių), o paskui rašo jiems “biografijas”, veidus padariau neryškius.

Po kelių minučių visi dalyviai paliko kapines.

Aukų atminimą stebėjo tik du pareigūnai.