Pusę pastatė, pusę paliko likimo valiai. Šis pastatas, stovintis prie pat Europos, savo neužbaigtumu kažkodėl tai bendro Konstitucijos prospekto vaizdo visai negadina. Sakyčiau net neišsiskiria. Tikriausia labai jau įprastas dalykas niekad nesibaigiančios dangoraižių statybos tame rajone. Tačiau jokios statybos ten jau seniai nevyksta, todėl namą gali drąsiai įrašyti į apleistas vietas. Tuo labiau, kad vietai tai tikrai įspūdinga.

Į teritorija patekti vieni juokai, tuo labiau, kad jokios apsaugos ten nėra.

Požeminis pastato aukštas kur turėjo būti garažas yra užpiltas lietaus vandeniu. Gylis yra tikrai neblogas, atsiradus norui galima ir panardyt.

Vos patekęs į teritoriją išgirdau garsiais sirenas – prie pastato atlėkė gaisrininkai. Policiją man šiandien kvietė, tikriausia ir gaisrininkai irgi man. Iki pilnos laimės trūksta tik greitosios pagalbos.

Bet pasirodo visgi ne man. Vyras, gyvenantis “Šanchajuje” pastebėjo pačiame namo viršuje dūmus paskambino 112. Gaisrininkai paieškoję visą pastatą skersai ir išilgai nieko degančio nerado, tad greitu laiku įsėdo į savo radoną mašiną ir išvažiavo. O aš pratęsiau fotografavimą.

Požemė automobilių stovėjimo aikštelė.

Laiptai pastatyti iki 15 aukšto. Norėtųsi užlipti dar aukščiau, bet ir iš čia atsiveria įspūdingas vaizdas į miestą.

Fotografuota per nedidelį langiuką sienoje.

Prieiti prie krašto ir pažiūrėti žemyn yra tikrai baisu, pradedi jausti kaip plaka širdis. Pamatavau širdies dūžius Originalo pasiūlytu pulso matuokliu. 113 bmp, kai ramybės būsenoje dažniausiai būna 65.

Viduje jau spėjo pasistengti pradedantieji gatvių “menininkai”.

Kažkieno padėta lenta buvo labai slidi ir lanksti. Lipti ja su žieminiais batais ne pats geriausias sumanymas.

Vaizdas į “Šanchajų”

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 10/10
Atmosfera: 8/10
Artefaktai: 0/10 (daiktų išvis nėra)
Ar verta eiti: tikrai verta

Iš karto norėčiau paskelbti nuorodą į išsamų trijų dalių reportažą iš Nemuno sanatorijos, paskelbtą Apleisti.lt. 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis.

Daugelis žino apie šį didžiulį dešimties aukštų apleistą viešbutį, stovintį kurortinio Lietuvos miesto Druskininkai centre, kuris jau nuo 2007 metų yra nebenaudojamas ir uždarytas. Tačiau nuvažiuoja iki ten pasižvalgyti ne kiekvienas. Tad ir aš kalbas apie šį objektą girdžiu jau kelis metus, o nusigauti iki ten su šauniąja gangsterių komanda sugalvojome tik dabar. Bet kuriuo atveju gailiuosi, kad nepadariau to anksčiau.

Surasti pastatą mieste nesunku, bet kad patekti į vidų reikia šiek tiek pavargti. Visi pirmo aukšto langai yra gerai užkalti nuo visokiausių nenaudėlių, bet pasivaikščiojus aplink skylę tikrai galima rasti.

Visų pirmą nustebino tai, kad net pirmame pastato aukšte viskas liko beveik nepaliesta. Neapgriautos sienos, neišdaužti langai, (beveik) nesugadinti daiktai.

Ultragarsinės terapijos aparatas su tiksinčiu kaip bomba laikmačiu.

Senovinis seifas. Deja tuščias.

Terapijų kabinetas su pertvaromis tarp gulinčių pacientų.

Apžiūrėję pirmą aukštą labai užsinorėjome ant stogo, tad iš karto patraukėme prie laiptų.
Kol kas išorinės blykstės savo fotoaparatui nesu nusipirkęs, tad iki šiol fotografuodamas tamsesnėse vietose tiesiog statydavau ilgesnį išlaikymą ir pašviesdavau vaizdą su pačios paprasčiausios juostinės muilinės Skina integruota blykste. Būdas ne pats patogiausias, bet blykstelėjus du tris kartus galima išgauti visai patenkinamus rezultatus. Beveik užkopus iki 10 aukšto mano puikioji muilinė išslydo iš kišenės ir nuriedėjo į tarpą tarp laiptų ir lango. Buvo graudu žiūrėt kaip jį ilgai krenta žemyn karts nuo karto padarydama salto ore. Maždaug 5 aukšto lygyje fotoaparatas atsitrenkė į laiptus ir sudužo į šimtus gabalų, kurie lydimi lūžtančios plastmasės garso ir aido nusileido iki pat sanatorijos apačios kur ir liks amžiams. Taip praradau netik pagrindinį šviesos šaltinį, bet ir šeimos relikviją, kuri per savo objektyvą matė pajūrio kopas, Aukštaitijos lygumas, Ukrainos stepes, Čekijos kalnus, Kroatijos salas ir daug kitų neryškių ir neypatingai kokybiškų vaizdų….
Na gerai, nereikia čia dramatizuot, juk puikiai suprantama, kad baterijos įdėtos į fotoaparatą turbūt buvo vertingesnės už jį patį. Tuo labiau, kad namie guli dar viena noname’ine muilinė Premier!

Tik ant stogo supratau ką gi man visas šis pastatas ir jo vaizdai primena. Pripetę. Nežinau ar viešbutį “Polisją” (ukr. Полісся), ar “Jubilejnyj” (rus. Дом быта Юбилейный), bet kažką iš tos serijos. Pilkas dangus, tylus užgesęs miestas, apleisto pastato stogas.

Elektriniai lifto varikliai. Kažkas juos jau spėjo paardyti.

Viena iš įspūdingiausiu sanatorijos vietų tai pagrindiniai laiptai.

Kambariai gana monotoniški, visur galima sakyti tas pats. Kartais net užmiršti kokiame aukšte randiesi.

Kitose apleistose vietoje elektros instaliacijos yra išlupamos pirmosiomis dienomis. Čia viskas vietoje.

Medicininiai įrenginiai sukrauti į krūvą.

Senovinė stomatologo kėdė.

Sporto salė.

Rūsyje daug šiukšlių, bet tarp jų pasitaiko ir įdomesnių daiktų.

Tradiciškai erotinio pobūdžio nuotraukos. Jų randų vos ne kiekviename apleistame pastate, kur gyveno žmonės. Pavyzdžiui Vilniaus Žalgirio bazėje arba profilaktoriume Sigma.

Paardytas magnetofonas.

Roots Bloody Roots!!!

Psichiatrinėje ligoninėje:
- Kokia veikla užsiimate laisvalaikiu?
- Šokinėjam į baseiną nuo tramplino. Gydytojas sakė, jei būsime geri, greitu laiku pripils ir vandens.

Stiprintuvas (?)

Vienareikšmiškai vienos dienos yra per mažai, kad apžiūrėti viską šiame milžiniškame pastate. Bet įspūdį jis man paliko didelį, labai didelį. Norėčiau čia grįžt kada nors vėl.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 10/10
Atmosfera: 10/10
Artefaktai: 9/10
Ar verta eiti: Tikrai verta

Vilniaus duonos pastatas (stovintis Savanorių prospekte) visada traukė mane savo tvora. Tiksliau ne pačia tvora, o ant jos nupaišytais Vilniaus duonos logotipais ir kitomis spalvotomis geometrinėmis abstrakcijomis. Nuspalvinti savo pastatus patiems – tai puikus įmonės sprendimas norint apsisaugoti nuo graffiti mėgėjų. Taip pat traukė ir ką tik iškeptos duonos ir bandelių kvapas. Bet laikui bėgant neliko nei tvoros (ją išardė, o plytas pardavė), nei malonaus kvapo. Oficialiai neliko ir pastato, adresas Savanorių pr. 6 jau yra išbrauktas iš Registrų centro duomenų bazės, bet kaipmat vis dar stovi. Girdėjau gandų, kad greitu laiku ten prasidės naujos statybos, tad kol dar nenugriovė nuėjau “pracheckinti” objektą.

Mūrinės tvoros vietoje dabar yra pastatyta tvorelė su grėsminga spygliuota viela, saugančią pastatą nuo visokių nenaudėlių. Tačiau dideli vartai visada stovi praviri, todėl patekti į vidų galima banaliai apėjus namą iš kitos pusės.

Keturi bokštai

Pirmame aukšte suirutė – išmėtytos plytos ir šiukšlės.

Drėgna, visur laša vanduo.

Prieiti prie krašto truputį baugoka, visgi aukštis nemažas.

Cigarečių langas. Tušti pakeliai užkišti už stiklo. Nuo pigiausių Saint George iki brangiausių Parliament.

Per “minų lauką” galima išeiti ant nedidelio priestato stogo.

Durelės ant pagrindinio pastato stogo.

Forum Cinemas Vingis

Įspūdingiausia vieta – paskutinis aukštas, priminė Vilijos fabriką.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 9/10
Atmosfera: 9/10
Artefaktai: 2/10
Ar verta eiti: verta

Kaip atrasti apleistą pastatą? – Sunku pasakyti. Specialiai jų niekur ieškoti netenka. Kartais vietelėmis pasidalina kolegos blogeriai, kartais apie įdomius objektus praneša personaliniai įgalioti informatoriai (draugai), kartais netikėtai atrandi pats. Užsidedi dideles uždaro tipo ausines, užsileidi muziką arba knygą ir eini pasibastyt po Vilnių. Būtent taip bevaikščiodamas Žvėryne pamačiau seną, bet geros būklės, dviaukštį namą su užkaltais langais. Reikia “imt” vietą!

Tą vakarą buvo jau visai tamsu, žibintuvėlio su savimi neturėjau, todėl lindimą į vidų atidėjau rytojui. Tuo labiau nebuvau tikras, kad namas yra tuščias, mat jo teritorijoje esančiame supuvusiame sandėliuke degė žvakutė ir aršiai vartėsi kosėjantis bomžas.

Kitą dieną atėjau jau su fotoaparatu. Po Povilo a.k.a Vilkalokio emigracijos į apleistas vietas dažniausiai tenka eiti vienam. Gal tai ir kiek labiau pavojinga, bet ir pojūčiai visai kitokie – stipresni…

Už medžių ir tvoros matosi kitoje upės pusėje esantis Seimas.

Į vidų patekau, kaip ir planavau aną dieną: apėjau namą, įlipau į balkoną/pavėsinę ir pro duris. Paprasta.

Nustebino švara ir nepaliestumas. Baldų jau neliko, tačiau beveik visos durys ir langai sveiki, spynose įkišti raktai, laidai neišplėšti iš sienų, daug kur liko net radiatoriai.

Visus langus viduje dengia plėvelė, tad net nešildomame pastate yra kur kas šilčiau nei lauke. Pasigailėjau, kad atėjau su šilta striuke ir šaliku.

Palikti keli blokai šilumos izoliacijos.

2004 metų “Respublika”

Laiptai į andrą aukštą.

“Traukti atsargiai švelniai”

“Vandenį reikia užsukti”

Televizoriaus likučiai.

Šiukšlių dėžė kaip vaikų poliklinikoje – nostalgija.

Ir aišku palėpė – įspūdingiausia pastato vieta.

Vos įlipus į viršų pradėjo erzint keisti garsai – lyg kažkas vaikščiotų. Paliepėj tamsu, nieko nesimato, o sutikti ką nors visai nesinorėjo. Žibintuvėliu apšviečiau visą patalpą. Nieko nėra. Pastačiau fotografuoti, išlaikymas ilgas, laukiu. Vėl garsai… Praėjo nemažai laiko kol supratau, kad tai paukščiai, nutupiantys ant stogo

“Barclays” pro purviną langelį.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 8/10
Atmosfera: 9/10
Artefaktai: 6/10
Ar verta eiti: verta

Apleistas sodas Antakalnio mikrorajono miškuose stovi paliktas likimo valiai jau nuo 2006 metų. Per šiuos penkis metus jis spėjo kiek apaugti, apgriūti ir apdegti. Laikas ir žmonės negailestingi jam, kai čia lankiausi prieš kelis mėnesius viskas atrodė kur kas padoriau. Tad reikia įamžinti objektą, kol jam neatėjo visiškas galas.

Tradiciškai pasakysiu, kad vietą rasti visai nesunku. Nuo Antakalnio poliklinikos kylam Žolyno gatve, laikydamiesi visąlaik dešinės pusės, ir skaityk jau vietoj. Šalia objekto buvo toks pats sodo namas, kuris dabar nugriautas, o jo vietoj jau beveik pastatytas naujas namas.

Apaugęs žolėmis sandėlys.

Šiukšlių čia daug ir įvairių: nuo automobilio žibinto iki narvelio.

O va šitas daiktas įdomus. Tai rankinis mikseris-plaktuvas. Į šoną įsistato rankenėlė, kurios pagalba sukami sraigtai. Kad suplakt ką nors teks ilgai pasistengt, bet užtat nereikia elektros. Kažkur turiu tokį mikseriuką savo rūsy.

Kad dabar viską čia išvalyt joks Misteris Properis nebepadės.

Clonazepam – stiprūs raminamieji. Vaistai “dvasios” ligoniams ir mėgėjams pigiai apsinešt.

Šalia yra pertvarkomas ūkis, kur dygsta naujas namas.

Pagrindinis namas.

Senovinis 16 amperų saugiklis, kažkodėl sumontuotas lauke.

Pagrindinis kambarys. Gana erdvus. Nuo drėgmes tapetai atsiklijavo ir guli ant grindų. Taip pat aplink nemažai netai žmogaus, netai gyvūnų “dovanėlių”.

Sudaužytas kineskopas.

Kai kur lubos laikosi tik spintos dėka.

Negyvas šuo… Negyvas, nes žaislinis, praėjo nemažai laiko kol suvokiau tai

Manau, kad greitai šito sodo jau nebus. Ir ne todėl, kad jis greitai griūna. Tiesiog vieta čia labai tyli ir graži – miškas. Kartais prabėga kiškučiai ir stirnos. O iki miesto centro – tik 10 minučių su automobiliu. Kitaip sakant – pasaka. Pakilus dar šimtą metrų Žolyno gatve pamatysime tris prabangius kotedžus, stovinčius kelių mažų sodelių vietoje, pastatytus davus didžiulius kyšius. Juos bestatant buvo apdergtas miškas, bet Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija prieš pinigus ir gerus advokatus nieko padaryti negali. Vietoj tokių pat apleistų sodų yra pastatytas kotedžas ir dar vienas namas statomas netoliese esančioje Šilo gatvėje. Tad kada buldozeriai atsiras Žolyno 57 – tai tik laiko klausimas.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 4/10 (su gamyklų loftais aišku nepalyginsi)
Atmosfera: 6/10
Artefaktai: 6/10 (daiktų yra, bet pagrinde tai šiukšlės)
Ar verta eiti: visai galima

Deja, bet Neris nėra gyli upė, todėl laivų ir kitų vandens pramogų Vilniuje nėra. Na beveik nėra, jei skaitysim vos plaukiantį senuką “Ryga” ir retai matomus sportininkus su baidarėmis. Nėra laivų – užmirštama ir jų taisykla/bazė. Tad šiandien trumpai apie ją.

Objektą rast nesunku, jis prie pat ryškiai išsiskiriančio upės “apendicito”, Žirmūnuose, netoli Šilo tilto. Čia žiemą ilsisi jau anksčiau minėtas laivas “Ryga” ir žvejoja alko-žvejai. Tik nebandykit jų fotografuot, jie žmogeliai aršūs.

Į vidų patekti galima per skylę tvoroj, perlipus per tvorą, apėjus tvorą. Trumpiau tariant – variantų daug ir kiekvienam pagal skonį.

Į akis iškart krenta didelis metalinis angaras.

Jo viduje ir buvo taisomi laivai, dabar viskas tuščia.

Neseniai čia buvo bandytą kažką statyti, tačiau gaisras padarė savo darbą.

Įdomių daiktų beveik nėra, tačiau kuprinė – bidonas nustebino, nemačiau anksčiau tokių.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 6/10 (didingai atrodo tik angaras)
Atmosfera: 6/10
Artefaktai: 2/10
Ar verta eiti: neverta

Kur vasarą važiuoja gaivintis Vilniaus bachūrai ir mergos? – teisingai prie Balžio ežero, tačiau laimei mažai kas iš jų atklysta prie visai čia pat esančios apleistos sanatorijos – stovyklos “Sigma”. 1981 metais pastatytas kompleksas, kuriame poilsiavo pionieriai po trisdešimties metų stovi apleistas ir užmirštas.

1981 metais užbaigta pionierių stovyklos-profilaktoriumo “Sigma” pirmosios eilės statyba. Prie jos šauniai padirbėjo remonto-statybos cecho kolektyvas. Profilaktoriume neatsitraukiant nuo gamybos dvidešimt keturias dienas galima prie puikaus Balžio ežero žalių pušų prieglobstyje. Kambariai šviesūs, erdvūs, po 2-3 vietas, visi patogumai. Medikai, patikrinę atvykusio ilsėtis ir gydytis sveikatos būklę, reikalui esant, paskiria įvairias procedūras, pvz., vonias, masažą, medikamentinę terapiją. Profilaktoriume veikia stomatologinis kabinetas, kuriame ne tik gydomi, bet ir protezuojami dantys. Pravedama gamybinė mankšta. Veikia vandens procedūrų kabinetas su plaukymo baseinu. Be to, kad pacientai galėtų atsikvėpti po dienos darbų įtampos, profilaktoriume organizuojamos įvairios pramogos, žaidimai, demonstruojami kino filmai.

@ “Sigma” gamyklos istorija 1957 – 1982 m.

Kompleksą sudaro 8 visaverčiai pastatai, 5 iš jų buvo skirti poilsiautojams. Namai užima nemažą gražioje vietoje esančią teritoriją, todėl spėju, kad greitu laiku visą tai bus nugriauta ir apleistos sanatorijos vietoje išdygs kotedžai, tuo labiau, kad už keliasdešimties metrų nuo čia jau puikuojasi nauji namukai.

Pastatų būklė pakankamai gera, yra dar likę sveikų langų, viduje aišku bardakas.

Kai kur dar liko sveikų baldų…

… ir rozečių. Benamiai kažkodėl dar neišplėšė laidų iš sienų ir nepridavė metalui.

Pagrindinė vieno iš gyvenamųjų pastatų sporto salė su švediška sienele.

Klozetai ir kriauklės išrautos iš savo vietų, mėtosi bet kur.

“Einam Lenino keliu” – pionierių plokštelės dėklas, deja, tuščias.

Šiek tiek dešimties metų senumo skaitalų.

Rūsy daug roplių, tik ir žiūrėk po kojom, kad neužmint.

Lauke yra sudaužytų televizorių, kito namo rūsys yra tikras elektronikos sąvartynas.

Ant sienų, kaip ir Vilniaus Žalgirio bazėje, šiek tiek “erotinių” plakatų.

“Ir tikrai turėtum nustot…”

Paliktos likimo valiai gėlės.

Viename iš didžiųjų pastatų mitybos laikas.

Erdvi pagrindinė salė.

Pagalvių kambarys.

Visas 35mm filmas, apie kaubojus (įžiūrėjau jojančius žmones ant juostos). Turėčiau projektorių, tikrai pasiimčiau.

Balkonas ir vaizdas į vidinį kiemą.

Sudaužytų televizorių kambarys.

Kambarys, kuriame kažkas gyvena iki šiol. Nors žmogus ir matomai neturi namų, bet gyvena tvarkingai: užuolaidos, patalynė, švarūs drabužiai ant kėdės. Jei kas eisit į kompleksą, netrukdykit čia gyvenantiems.

Yra netik pagalvių ir televizorių, bet ir dujokaukių kambarys!

Lauke įkurta čia gyvenančių laužavietė.

Aplinkybės šįkart susiklostė taip, kad fotografuot važiavau be trikojo, tad nuotraukos pavyko nevisai tokios kaip norėjau.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 8/10
Atmosfera: 8/10 (greičiau miško ir gamtos atmosfera, nei apleistų pastatų)
Artefaktai: 7/10 (įdomūs daiktai yra)
Ar verta eiti: verta

Rasti juos nesunku, jei yra žinomos koordinates, kitu atveju teks nemažai pasivaikščiot po miškus, palaipiot kalvomis. Tačiau šiuose miškuose nepasislėpsi nuo “civilizacijos”, net pro medžius girdisi keliu pravažiuojančių ortodoksinių marozų bumčikas, sklindantis iš golfukų ir bulkų. Na, bet nieko nepakeisi, čia Naujoji Vilnia.

Girdėjau, kad į vidų patekti yra sunkoka, bet tokios mažos skylės (kitaip nepavadinsi) kažkaip nesitikėjau. Lietūs per ilgą laiką prinešė nemažai smėlio, todėl įėjimai užkrauti juo kaip reikiant.

Viduje kiek erdviau, bet vis vien nepalenkus galvos nepraeisi. Kažkas čia jau spėjo atvilkt kelmus, turbūt naktiniams pasisėdėjimams.

Iš taip vadinamo prieškambario patekome į pagrindinį kambarį. Tamsu kaip… na, patys žinote kur. Fotografuot tokiom sąlygom neturint išorinės blykstės yra šiek tiek sudėtinga, švelniai tariant. Tad šįkart man labai pagelbėjo sena juostinė muilinė, kokias šiais laikais jau niekas nebenaudoja. Pastatęs fotoaparatą ant stovo, nustačiau jame bulb režimą, o tada su muilinėje įmontuota blykste vieną paskui kitą šviečiau kambario kampus. Pigi išeitis

Iki šiol išliko metaliniai tvirtinimai, tačiau gerai parūdiję.

Tą patį galima pasakyti ir apie lubas.

Kitas kambarys ir laiptai žemyn. Į galva šovė mintis “nejaugi galima dar žemiau?”.

O žemiau tunelis, tikriausia vedantis į ant kalno stovintį dzotą stebėjimo bokštelį. Labai daug smėlio. Vienintelis būdas čia praeiti – šliaužti ant pilvo. Tačiau galo taip ir nepasiekėme, per daug mažai vietos.

Atrodo, kad kadras blogai sufokusuotas ar mažai kontrastingas? – deja taip nėra, tai tiesiog tokia milžiniška smėlio ir dulkių koncentracija ore, prisikvėpavau metams į priekį.

Dzotas Stebėjimo bokštelis iš išorės. Langai išeina į rytus, iš kur galėjo užpulti sovietai.

Paskui patraukėme prie kito bunkerio, įėjimas čia geresnis, bet viduj tas pats – smėlis.

Nuo grindų iki lubų apie 40 centimetrų.

Radome laiptus į kitą dzotą stebėjimo bokštelį, et kaip gala, kad kulkosvaidžio nebuvo.

Pro angas kulkosvaidžiui nieko nematyti dėl tankiai užžėlusių miškų.

Dar vienas bunkeris, patekome ten pro langą.

“Стаська и Тадзик, 16.03.86″. Nemėgstu graffiti, tačiau šis užrašas padarytas dar net nesprogus Černobylio atominei tikrai pradžiugino.

Dar viename bunkeryje radome prikabintą pseudoelektorninį savadarbį prietaisą, kurio paskirties taip ir nesupratau. Tegul kaba toliau sau.

“Misiją” į aplestus bunkerius baigiau epiniu kritimu nuo dviračio. Ech mano nugara…

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 9/10
Atmosfera: 10/10 (ypač jaučiasi šliaužiant smėliu)
Artefaktai: 1/10 (be to keisto savadarbio daikto nieko nėra)
Ar verta eiti: tikrai verta

Apleistas viešbutis @ Polububijus

Siekiant apsaugoti šį pastatą, kuris kol kas dar yra palygintinai neblogos būklės, nuo “stalkerių” @ Сталкеры šįkart nenurodysiu nei adreso, nei viešbučio pavadinimo. Kam reikia tas žinos kaip rasti.

Šis viešbutis visai nesenas ir stovi nuošalioje vietoje prie miško nedaugiau 20 su trupučiu metų. Kaip mat neseniai čia buvo atliktas remontas, sudėti plastikiniai langai ir padaryta apdaila, bet dėl neaiškių priežasčių dabar tai niekam nereikalingas namas-vaiduoklis. Pirmo ir antro aukšto langai užkalti fanera, durys taip pat. Todėl patekti į vidų kiek sunkiau nei kitose apleistose vietose. Tačiau čiabuviai visgi vieną praėjimą padarė.

Viduje erdvu. Dar yra išlikusi kiliminė danga, baldai ir šviestuvai. Visose nešildomuose žiema pastatuose pradeda luptis sienų dažai ir pelyti kiti paviršiai. Šis viešbutis nėra išimtis. Už paliktų sofų ten net auga keistos formos grybai. Antrasis aukštas kažkada buvo gana prabangus: kolonos, raudonas kilimas, dideli veidrodžiai, fortepijonas – visiškai sudaužytas, suniokotas.

Šis brangus muzikinis instrumentas tikriausia buvo numestas pro antro ir trečio aukšto tarpą, kitaip nesuprantu kaip galima buvo taip jį sugadinti. Šalia guli stora virvė, galbūt už jos instrumentas buvo tampomas. Niekad nesuprasiu ateinančių į apleistus pastatus daužyti baldus, duris ir langus, tačiau kam reikėjo gadinti fortepijoną negaliu suprasti dar labiau. Be to už jį galima būtų gauti neblogus pinigus.

Stygos pradėjo rūdyti, bet vis dar skamba, jei per jas prabraukti kokiu nors daiktu. Klavišai užstrigę.

Virtuvė. Ant stalų iki šiol stovi kečupai, visos viryklės vietose.

Dėl didelės drėgmės ir šalčio (nors lauke +20, viduje vistiek gana šalta, per užkaltus langus Saulės šviesa visai nepatenka į vidų) ant lubų pradėjo formuotis pseudo stalaktitai stalagmitai.

Laiptai į viršų. Šiek tiek apkrauti buitine technika. Juos tikriausia naudojo viešbučio personalas. Mediniai turėklai iki šiol vietoje, kaip ir kiliminė danga, dengianti pačius laiptus.

Marmuriniai laiptai svečiams ir nusvilusios guminės lubos – išties keistokas dalykas.

Tarpas tarp antro ir trečio aukšto. Turėklai matyt nupjauti ir priduoti metalui.

Šoklusis Povilas a.k.a Vilkalokis

Patalpoje ant stalo guli virtuvinis peilis, deja, nudėvėtas.

Pastebėjau įdomų dalyką – kuo naujesnis pastatas, tuo “išradingesni” statybininkai. Vamzdis apdėtas lentomis, kurios pritvirtintos lipnia juosta, viskas uždengta skarta ir nudažyta. Nejaugi niekam nerūpi kokybė?

Pepsi automatas. Beje, jei kam įdomu – apleistas Pepsi fabrikas

Baras. Stiklinės lentynos, nors ir keista, bet sveikos. Aplink mėtosi brangių gėrimų dėžės.

Liftas maistui.

Judame į gyvenamuosius kambarius. Ten dar išliko ir baldai, ir tapetai, ir rozetės – tikrai keista, kitose apleistose pastatuose to jau neberasi.

Beveik kiekviename kambaryje galima rasti Bibliją, tai irgi nustebino. Įdomu, ar tuo pasirūpino religinga viešbučio valdžia, ar svečių grupė, taip bandydama į doros kelią atvyksiančius svečius?

Vaizdas pro langą į mišką – išties gražu.

Kai kurie langai, aišku, yra išdaužti.

Vonios kambarys, pačią vonią kažkas pasisavino.

Mielas puodukas.

Lituoklio gabalas.

Iš tiesų viešbutis susideda iš dviejų korpusų, viskas kas buvo parodyta anksčiau – tai pirmasis. Visi praėjimai iš pirmo į antrą yra užmūryti visuose viešbučio aukštose, o kaip kitaip patekti anapus sienos neradome. Sumūryta viskas gana prastai, išlaužti daug darbo nereikia, bet atėjome čia apžiūrėti, fotografuoti, o ne sienas griauti, tad reikia ir palikti viską taip kaip yra. O prisiminus šitą filmuką destruktyvios mintys dingo dar greičiau Nors tikėtina, kad už sienos slypi nepaliesti kambariai ir kiti įdomūs dalykai.

Ant stogo.

Vėliau nusileidome į pirmą aukštą, čia tamsu ir drėgna. Recepšno stalas baigia supūti.

Rūsyje radome kasos aparatą, būtų sveiktas galėtų patarnauti kokiai nors bobutei turguje.

Viešbutis paliko gana didelį įspūdį. Kai kurios vietos yra drėgnos ir prastai atrodančios, aplanko panašus jausmas kaip Žalgirio bazėje, kai kur atvirkščiai – užmiršti, kad esi apleistoje vietoje. Trumpiau tariant, įdomių dalykų apleistame viešbutyje tikrai nemažai.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 9/10
Atmosfera: 8/10
Artefaktai: 8/10 (visi jie aišku jau “iš mūsų amžiaus”, todėl didelio susižavėjimo nekelia )
Ar verta eiti: tikrai verta

]]> http://www.pbb.lt/2011/05/28/apleistas-viesbutis-vilniuje/feed/ 20 http://www.pbb.lt/2011/04/25/vilniaus-zalgirio-baseinas-apleistas-plaukimo-kompleksas/ http://www.pbb.lt/2011/04/25/vilniaus-zalgirio-baseinas-apleistas-plaukimo-kompleksas/#comments Sun, 24 Apr 2011 22:52:25 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=924

Apleistas baseinas @ Polububijus

Apleistoje Vilniaus Žalgirio bazėje lankiausi žiemą, atėjo laikas ir beveik miesto centre esančiam baseinui. Susidaro toks jausmas, kad viskas kas yra kažkaip susiję su Vilniaus Žalgiriu tragiškai apsileidžia ir bankrutuoja. Šis faktas mane tikrai liūdina. Tikiuosi aprašinėti Žalgirio stadioną kaip eilinį objektą šiame bloge man neteks.

Taigi, grįžkime prie apleisto atviro baseino. Kaip jau minėjau, jis randasi beveik Vilniaus centre, sportiškoje, bet apleistoje vietoje. Iš vienos pusės baseiną apsupa Sporto rūmai, iš kitos Žalgirio stadionas, dar iš kitos Ūkio banko arena. Rasti visai nesunku, tačiau jei neišsikišęs iš už sienos šuolių bokštelis niekad nepagalvočiau, kad čia yra baseinas.

Į vidų patekti taip pat didelių sunkumų nėra, geriausia tai galima padaryti perlipant per vartus. Dar žiemą čia jokių spynų nebuvo, dabar kabo, bet vis vien tai nėra jokia kliūtis.

Vos patekus į teritoriją į akis krenta augalų gausa. Čia spėjo užaugti jau nemaži berželiai ir įvairiausios žolės. Apleisto baseino teritorija puiki vieta paukščiams, čia jiems niekas netrukdo, leidžia ramiai kurti lizdus, todėl aplinkui girdysi garsūs ir gražūs čiulbėjimai, o virš galvos vis kažkas praskrenda.

Kompleksas yra pastatytas architektūros stiliuje, kuris būdingas aštuntajam praėjusio amžiaus dešimtmečiui. Tuo laiku išdygo ir Pripetė, todėl man asmeniškai baseino teritorijoje labai jaučiasi černobylinė nuotaika.

Nuotraukoje iš kairės esantis pastatas buvo visai neseniai suremontuotas. Pakeisti langai į plastikinius, padaryta vidaus ir išorės apdaila. Tačiau jis vis vien dėl neaiškių priežasčių stovi apleistas ir niekam nereikalingas. Dabar tai bomžų buveinė. Kol dariau šias nuotraukas šio pastato viduje kažkas aršiai aiškinosi santykius, prie langų kartais pasirodydavo žmonių siluetai, kas kėlė šiokį tokį nerimą. Todėl stengiausi veikti labai tyliai ir nepastebimai. Tas nedidelio pavojaus jausmas truputį susuka smegenis, bet ir kaip tik verčia mąstyti blaiviai ir apgalvotai.

Ant vandens paviršiaus baseine laksto vandens vabzdžiai čiuožikai (nežinau kaip jie tiksliai vadinami), girdėjau, kad čia galima sutikti ir mažų žuvyčių (įdomu kokiu būdų jos ten gali atsirasti), bet šįkart nemačiau nei vienos.

Skalbimo mašina įmesta į vandenį

“Didžiajam spaliui 70″. Atliekam nesudėtingus aritmetinius veiksmus ir gaunam, kad užrašas yra 1987 metų.

Šuolių baseinas. Gylis čia toks, kad įkritus kaulų nesusirinksi, tuo labiau išlipt iš ten taip paprastai tikrai nesigaus. Dugne mėtosi daug įvairiausių daiktų, yra net automobilio sėdynės. Už bokštelio matosi Gedimino pilis, gražus vaizdas: užlipai, atsigręžei pažiūrėti į garsiausią Vilniaus pastatą ir pirmyn į vandenį – daugiau to nebus.

Mini sporto salė mankštai. Pastatas matomai degė. aplinkui guli sudaužyta elektronika.

Koridorius ir persirengimo kambarėliai, nieko ypatingai įdomaus juose nėra.

Na ir aišku pats bokštelis. Gana prastos būkles, nepatvarus, stovėti šalia jo nejauku.

Neaiškios paskirties baseinas, labiau atrodo kaip dekoratyvinis nei plaukimo. Šalia jo senos statybos pastatas. Tuo metu dangus labai gražiai atsispindėjo vandenyje, šį vaizdą norėjosi žiūrėti ir žiūrėti.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 8/10
Atmosfera: 9/10
Artefaktai: 4/10 (įdomių daiktų beveik nėra)
Ar verta eiti: verta

]]> http://www.pbb.lt/2011/04/25/vilniaus-zalgirio-baseinas-apleistas-plaukimo-kompleksas/feed/ 9 http://www.pbb.lt/2011/04/22/vilija-apleistas-tekstiles-fabrikas/ http://www.pbb.lt/2011/04/22/vilija-apleistas-tekstiles-fabrikas/#comments Fri, 22 Apr 2011 11:53:56 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=902 Tekstilės fabrikas “Vilija” – tikriausia labiausiai lankomas, visų nufotografuotas, apleistas pastatų masyvas Vilniuje. Įvedus gamyklos pavadinimą į Google paieška galima rasti mažiausiai penkių kolegų-blogerių foto reportažus. Bet visgi noriu įkelti ir aš savo kuklias nuotraukas.

Į komplekso vidų patekti šiuo metu yra labai nesunku. Tvorose daug skylių, o prie tilto per Vilnelę (su draugais jį praminėm Stalkerių tiltu, dėl per jį einančių šiluminių trasų ir postapokaliptinės aplinkos) yra ir praviri vartai.

Lauke prie gamyklos yra seni sandėliai, viduje nieko įdomaus, šiukšlės. Tirpstant sniegui lašantis vanduo sukuria gana keistus ir kiek bauginančius garsus juose, ypač kai esi ten vakare. Bet šiuo metu sniego jau nebėra, o keistus garsus, sklindančius iš sandėlių, pakeitė ne itin malonūs kvapai.

Tunelis į vidinį kiemą.

Aplinkui mėtosi dėžės ir sudaužyti mediniai baldai. Juose visuomenės atstumtieji kartais slepia savo daiktus. Praeito apsilankymo gamykloje metu pro langą stebėjau įdomų dalyką: asocialus vaikinas priėjo prie dėžių krūvos, pakėlė vieną iš dėžių, kuri atrodė lyg būtų tiesiog išmesta, ir ištraukė iš jos miegmaišį ir didelį maximos maišą su įvairiausiomis gėrybėmis. Tai, kad aš jį stebiu žmogelis aišku nepamatė.

Pro grotas matosi Polocko gatvė. Iš gatvės pusės pastatas atrodo kur kas gražiau nei iš vidinio kiemo.

Viduje nelabai gražu. Kaip minėjau anksčiau, gamykla yra labai lankoma, kartais užsuka asocialūs, todėl sveikų, nesudaužytų daiktų ten galima sakyti nėra. Neseniai šiame pastate buvo apsilankęs WD40. Jo nuotraukose dar galima pamatyti senu skaidrių, plakatų ir t.t. Praėjus vos keliems mėnesiams šių daiktų jau praktiškai nebeliko, asocialūs išneša viską ką galima…

Dabar pradedu suprati kodėl gamykla bankrutavo. Megztuko megztinis sukištas į treningus ir lakierkos, su tokiom madom konkurencijos neatlaikysi niekaip!

Gėlės paliktos likimo valiai taip ir nudžiuvo vazonuose.

Algos mokėjimo langelis. Tokių grotų taip paprastai neišlauši.

Vaizdas nuo stogo. Kaip matyti, visi apačioj esantys šuliniai yra be dangčių, užsižiopsojus gali baigtis blogai.

Ši sovietinių laikų nuotrauka privertė gerai pasijuokti. Gedimino pilis, o iškart už juos puikuojasi chuščiovkės. Socialistinis realizmas, ką daugiau pasakysi

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 8/10 (Gamykla didelė, yra įdomesnių vietų ir požemiai (juose nebuvau))
Atmosfera: 8/10 (atmosfera gera)
Artefaktai: 5/10 (beveik visi įdomus daiktai sugadinti, bet pasistengus galima ką nors rasti)
Ar verta eiti: verta

]]> http://www.pbb.lt/2011/04/22/vilija-apleistas-tekstiles-fabrikas/feed/ 5 http://www.pbb.lt/2011/04/01/neuzbaigtas-apleistas-daugiabutis-zirmunuose/ http://www.pbb.lt/2011/04/01/neuzbaigtas-apleistas-daugiabutis-zirmunuose/#comments Fri, 01 Apr 2011 18:06:46 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=886

Dar nepastatytas, o jau apleistas. Deja būna ir taip. Šis dešimties aukštų daugiabutis turėjo savo erą išvysti dar 2008-jų metų pabaigoje, tačiau iki šiol pastatyti tik betoniniai griaučiai ir kaip mat darbai toliau nevyksta.

Apsauginio būdelę (keista, kad iki šiol kažkas dar saugo šį visų užmirštą namą) galima nesunkiai apeiti ir patekti į teritoriją perlipus per tvorą, kaip senais gerais laikais

Gana erdvus požeminis garažas pasižymi gera akustika.

Vietomis jau spėjo patekt vandens, tad susiformavo balutės. Tamsoj galima paslyst kaip reikiant.

Lifto šachta…

… ir tarpai laiptams. Iš pradžių nusivyliau tai pamatęs, be laiptų tik spaidermėnas ten užlipt galėtų, o mes tuo tarpu su Povilu a.k.a Vilkalokiu tokiomis savybėmis nepasižymim. Tačiau juk grafitininkai 5(?) aukštą apterliot kažkaip sugebėjo, reiškia ir mes sugebėsim ten patekt.

Sukaltų lentų pagalba užsiropšt visgi pavyko gana nesunkiai (nulipt buvo sudėtingiau), 100kg+ žmogui tai padaryti jau būtų problematiška – sulūžtų.

Viduj nieko įdomaus. Plikos sienos, tačiau jų kokybė tai jau atskira tema. Tas plytas, iš kurių sudėtos sienos, galima pragriaut porą kartų gerai dėjus iš kojos. Plyšiai tarp betono panelių daugelyje vietų tiesiog užpildyti makrofleksu arba užkimšti eglių lentomis. Kokybiškos statybos kainuoja daug, o sutaupyti nori visi.

Ilgai neieškoję radome laikinus medinius laiptus iki pat stogo.

Nuo stogo atsiveria panorama. Ne pati įspūdingiausia, bet visgi palydėti Saulę kurį nors vakarą būtų gražu (šįkart buvo šalta).

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 7/10 (nuo stogo neblogas vaizdas, įspūdinga lifto šachta)
Atmosfera: 6/10 (ypatingos apleisto pastato atmosferos nesijaučia)
Artefaktai: 0/10 (įdomių, tiksliau jokių, daiktų nėra)
Ar verta eiti: visai galima

]]> http://www.pbb.lt/2011/04/01/neuzbaigtas-apleistas-daugiabutis-zirmunuose/feed/ 10 http://www.pbb.lt/2011/03/27/naujos-vilnios-traukiniu-tiltas-vieta-ekstremaliu-pojuciu-megejams/ http://www.pbb.lt/2011/03/27/naujos-vilnios-traukiniu-tiltas-vieta-ekstremaliu-pojuciu-megejams/#comments Sun, 27 Mar 2011 08:44:32 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=857

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šis traukinių tiltas yra eilinis, niekuo neišsiskiriantis, statinys, kurio pagalba traukiniai kasdien kerta Vilnelės upę. Tačiau taip nėra, jis įdomus tiek savo vidine konstrukcija, tiek tuo, kad jį galima panaudoti kaip netradicinę pramogą.

Pradėkime nuo to, kad šis dviejų geležinkelio juostų tiltas po bėgiais neturi jokios dangos. Taigi pažiūrėjus tarp bėgių pamatysime apačioje tekančią upę. Sprendžiant iš akies aukštis yra maždaug 20 metrų.

Na, o po pačiais bėgiais dar kaba 3 pastolių (nežinau kaip tuos takelius tiksliau pavadinti) juostos – dvi po pačiais bėgiais ir viena tarp jų. Patekti ten nėra sunku, jokių durelių ar spynų nėra, tereikia kiek labiau pasilenkti.

Viduje išties gražu: iš viršaus matosi traukinio bėgiai, o apačioje pro groteles žiba Saulės apšviesta Vilnelė. Deja, pradedantys grafitininkai kiek apterliojo sienas.

Grožis grožiu, na o visas smagumas prasideda tada, kai viršuje, tiesiai virš galvos pralekia traukinys. Jausmas tai nepakartojamas kai matai kaip virš tavęs mirga metaliniai ratai, o garsas toks galingas, kad baisu darosi. Naujoviški elektriniai keleiviniai traukiniai pakrutina širdį, tačiau kad pajust tikrą šio vaizdo ir garso derinio jėga verta nepatingėti ir palaukti seno rusiško dyzelinio anglimis ar nafta pakrauto traukinio! Adrenalinas kala kaip reikiant.

Kalbant apie saugumą galiu pasakyt, kad tai saugu. Nėra dėl ko nerimauti, nebent esate silpnų nervų žmogus (iš ties nuvalkiota frazė) Šiuo tiltu kasdien upę kerta dešimtys traukinių, todėl nerimauti, kad kažkas įlūš neverta. Jeigu baisu lipt ant metalinių pastolių galima pasilikti ir pačioje tilto pradžioje ir stovėti ant tvirto betoninio grindinio, kur tikrai nieko blogo atsitikt negali.

Kaip visi turbūt žino, miesto zonoje tualetu naudotis draudžiama. Būtų labai nemalonu jei kažkas sulaužytų šią taisyklę važiuodamas tiltu. Na, suprantat apie ką aš… Dėl šito gal ir vertėtų nerimaut, bet kol kas viskas vyko laimingai.

Kaip suprantu tiltą galima kažkaip reguliuoti, suprojektuotas jis tikrai įdomiai.

Vidurinis pastolis yra be kryžminių pertvarų, juo galima pereiti į kitą upės pusę.

Tačiau tarpai iš šonų gana dideli, rizikuoti ar ne sprendžia kiekvienas pats (nors čia iš esmės jau reikia “ypatingų sugebėjimų”, kad ten įkrist).

Kampe guli duonos rėkė, tikriausia kažkas ją išmetė pro traukinio langą.

Kažkada čia buvo aršūs Tomeko priešai!

Traukiniai mane traukia nuo vaikystės, geležinių ratų garsas dundėjimas kaip muzika, o ir garvežių mazuto kvapas kažkoks savas. Stovėdamas po traukinių tiltu dar geriau supranti viso to jėgą. Šį tiltą apleista vietą vadinti būtų klaidinga, juk jis sėkmingai funkcionuoja kasdien ir yra geros būklės. Tačiau jis visgi yra nutolęs (perkeltine prasme) nuo ramaus miestietiško gyvenimo, todėl jautiesi ten kaip apleistoj gamykloj.

]]> http://www.pbb.lt/2011/03/27/naujos-vilnios-traukiniu-tiltas-vieta-ekstremaliu-pojuciu-megejams/feed/ 9 http://www.pbb.lt/2011/03/07/lietuvos-kino-studija-nera-studijos/ http://www.pbb.lt/2011/03/07/lietuvos-kino-studija-nera-studijos/#comments Mon, 07 Mar 2011 06:00:31 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=821

Štai taip ji atrodo dabar. Žodžių čia daug nereikia, nėra studijos – nėra kino. Labai nesitiki, kad viskas yra kaip yra, juk dar prieš porą metų lankiausi ten: neremontuotoj, neprižiūrėtoj, niekam nereikalingoj, bet vis dar veikiančioj.

Griovimo darbai dabar vyksta sparčiai, didžioji dalis studijos pastatų jau nugriauta. Visa teritorija aptverta tvora, tačiau į vidų patekt vis vien galima be didelių sunkumų. Teritorijoje budi apsauginis savo budelėje, tačiau šįkart jam matyt labiau rūpėjo televizorius nei mano persona.

Nuotraukoje matosi pagrindinis pastatas, kuriame buvo administracija ir kelios filmavimo studijos.

Griovio vietoje buvo filmavimo rekvizito pastatas. Ten dar visai neseniai buvo galima rasti įvairių daiktų ir kostiumų, pradedant Romos legionierių šarvais ir baigiant SS uniformom.

Šio griovio vietoj buvo didžiulis filmavimo paviljonas su daugybe šviestuvų, fonų ir t.t. Paskutiniais kino studijos gyvavimo metais ten filmuodavo TV reklamas.

Ekskavatoriaus vietoje prie sandėlio stovėjo realaus namo dydžio butaforinė pilis, o už pilies didžiulis green-screen’as.

Vagonėliuose dega šviesa, tikriausia ten nakvoja darbininkai.

Žiūrėti į visą tai ypatingai nemalonu. Greitu laiku ten turėtų išdygti netradicinės orientacijos namukai iš kartono, priklausantys bankams. Lietuvos kino studiją žadama perkelti kažkur už Vilniaus, kur žemė pigesnė, tačiau aš labai abejoju, kad tai bus padaryta. Dabar tik galima konstatuoti studijos galą ir kino pramonės Lietuvoje galą taip pat.

]]> http://www.pbb.lt/2011/03/07/lietuvos-kino-studija-nera-studijos/feed/ 9 http://www.pbb.lt/2011/03/03/apleista-parduotuve-zirmunuose/ http://www.pbb.lt/2011/03/03/apleista-parduotuve-zirmunuose/#comments Thu, 03 Mar 2011 19:15:11 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=812

Šią apleistą parduotuvę kasdien mato šimtai Žirmūnų stotelėje troleibusų laukiančių žmonių. Nedirba ji jau gana ilgą laiką (daugiau nei 5 metus), kiek tiksliai pasakyti negaliu. Atsimenu kaip pats kadaise ten apsipirkinėjau, Bardakas taip pat minėjo, jog kažkada ten pirko televizorių. Dabar šis pastatas yra apmiręs.

Patekti į visų tikrai nėra sunku. Nori – lipk pro išdaužtą langą, nori – pro iškaltas duris. Pasirinkimas didelis. Mes, su ponaičiu Povilu a.k.a Vilkalokiu (turėtumėt jį prisimint iš ankstesnių įrašų), kaip kultūringi žmonės įžengėme pro duris.

Pirmame aukšte galima pamatyti didelį šaldytuvą, likusį dar nuo IKI(?) visgi Norfos laikų. Ant grindų aplinkui guli visuomenės atstumtųjų bomžų organiniai palikimai. Kadangi oras pasitaikė šaltokas nemalonaus kvapo nebuvo, tačiau visgi stengiausi žiūrėti sau po kojom, kad nesusprogt užminus ant minos.

Pirmas aukštas buvo apledėjęs, neskaitant minų stengiausi ir nepaslyst.

Viskas tuščia, ką buvo galima pavogt, tas jau seniai pavogta: pradedant grindų plytelėm, baigiant išluptais iš sienų laidais.

Antrame aukšte situacija analogiška – beveik tuščia.

Lifto šachta į pirmą aukšta. Paties lifto taip pat jau nebeliko, turbūt priduotas metalui.

Gražiausia pastato vieta – laiptai į antrą aukštą, kur anksčiau buvo elektronikos prekių parduotuvė.

Motorola brošiūra ir kelios senos nuotraukos – vieninteliai įdomesni čia dalykai.

Benamių drabužiai.

Lauke užsišnekėjau su pagyvenusiu vyrišku, kuris jaučia didžiulę nuoskaudą, kad šis pastatas stovi apleistas. Pasak jo čia ir apsipirkti buvo patogu, ir restorane pavalgyt galima. “Galėtų čia bent polikliniką įrengt, nes taip iki Antakalnio važinėt tenka”. Kodėl ši parduotuvė subankrutavo nesuprantu ir aš pats. Gal neatlaikė konkurencijos su šalia esančia RIMI Hypermarket, Norfa ir Maxima?

Apibendrinant pasakysiu, kad nieko įdomus, kadaise neblogoje parduotuvėje, neliko. Ar verta ten eiti? – neverta, nėra ko žiūrėti, be to naktį garantuotai ten užsirausite ant bomžų ar narkomanų, tačiau jei esat užkietėjęs apleistų vietų mėgėjas, tai dėl bendro išprusimo manau ir taip nueisite

]]> http://www.pbb.lt/2011/03/03/apleista-parduotuve-zirmunuose/feed/ 5 http://www.pbb.lt/2011/01/31/vilniaus-zalgirio-baze-apleistas-pastatas/ http://www.pbb.lt/2011/01/31/vilniaus-zalgirio-baze-apleistas-pastatas/#comments Mon, 31 Jan 2011 10:21:33 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=762

Slidininkų bazė – vėliau Vilniaus Žalgirio bazė – vienas įsimintiniausių mano vaikystės pastatų. Atsimenu, kaip viliojo jis mane į laivą panašia forma. Tad nučiuožęs nuo Velnio kalno su rogutėm dažnai sustodavau į jį pažiūrėti pro pintą tvorą. Vaikystės norą patekt į vidų įvykdžiau tik vakar, tačiau ne kaip slidžių nuomininkais ar FK Žalgirio fanas, o kaip apleistų vietų mėgėjas.

Iš tiesų net nežinojau, kad Žalgirio bazė yra apleista, pastebėjom tai kai su Povilu a.k.a Vilkalokiu (kartu buvom ir Kuro aparatūroj) eidami pro mišką. Pamatėm pradaužtą sieną į komplekso baseiną ir jau kitą dieną, po nedidelės žvalgybos, grįžom ten su fotoaparatu. Prie mūsų prisijungė ir Raimonda.

Į vidų patekome, kaip ir aną kartą, pro baseiną, kuriame lakstė pelytė. Įdomu kuo jinai ten minta (?)..

Baseino kampe sukrauti gana modernaus dizaino foteliai.

Išėję iš baseino patekome į pirčių koridoriuką. Čia ir pradeda matytis visa tragiška pastato būklė – pelėsiais padengtos sienos, nuplėšti radiatoriai ir t.t.

Kiek supratau, visas pirmas aukštas buvo paskirtas medicinai ir sveikatingumui. Ten yra ir gydytojo, ir masažisto kabinetai.

Radome kambarį su prikabintomis pirties vantomis ant sienų.

Lauke stovi likimo valiai paliktas Vilniaus Žalgirio autobusas. Šiek tiek apdaužytas ir apipaišytas, bet visgi iki šiol užrakintas ir su sveikais langais. Į vidų patekt nepavyko.

Grindys pastate kažkuo priminė Svirną – sudaužyta apdaila atrodo kaip suskilinėjusi žemė dykumoje.

Laiptai į kitus auštus jau liko be turėklų.

Antrame aukšte radome pagrindinę ir mini sporto sales.

Ant grindų iki šiol voliojasi svarmenys ant kojų tvirtinti.

Lošimo automatų salėje daug išardytų aparatų, tačiau elektronikos mėgėjai manau dar rastų sau naudingų detalių.

Spintos pritrėkštas

Vėliau pasukome į parodų salę.

Ten galima rasti dar sovietinių laikų nuotraukų-skaidžių iš rungtynių. Kaip mat tada į futbolo tribūnas susirinkdavo kur kas daugiau sirgalių nei dabar.

“PASILOME ŽALGIRIO!” – nesvarbu, kas su klaida, svarbiausia – ištikimybė komandai.

Trečiame aukšte yra pagrinde tik žaidėjų kambariai. Beveik kiekviename iš jų galime rasti erotinio pobūdžio plakatų.

Rimanto Mažuikos kambaryje (iš tikrųjų nežinau ar tai jo kambarys, spėju tik iš ten rasto pažymėjimo, leidimų ir senų akinių, kurių jaunesni bazės nariai turbūt nenešiotų) erotinių nuotraukų buvo daugiausia.

Šio žmogaus foto užklijuotos net ant degtukų dėžutės.

Kitame kambaryje priešingai – merginų nėra, jų vietą ant sienos užėmė Marlboro kaubojus.

Čia gyveno futbolininkai – menininkai.

Viename iš kambarių dabar sau vietą rado mūsų visuomenės atstumtieji, gerai, kad jų nesutikome.

Užlipus ant stogo atsiveria geras vaizdas į Antakalnio miškus (nuotraukoje Velnio kalnas (daug didvyrių susižalojo bandydami nuo jo nučiuožt)) ir brangiausiai kainuojančias Lietuvoje žemes.

Pastebėjome privažiavusią policijos mašiną. Šis faktas sukėlė šiokį tokį nerimą. Gal kas iš šalia esančių namų pristukačino, kad Žalgirio bazėj kažkas vaikštinėja? Tad dėl viso pikto atsikratėme rastų artefaktų. Tačiau po kiek laiko policijos mašina išvažiavo miesto link – visgi ne dėl mūsų atvažiavę buvo.

Skylės, pro kurias galima pamatyti baseiną.

Žalgirio bazėje jau po truputį pradeda šėlt grafitininkai.

Pabaigai užsukome į rūsį, kažko įdomaus ten neradome.

Apibendrinant galiu pasakyti, kad pasivaikščiojimas po Vilniaus Žalgirio bazės pastatą man patiko: įdomesnių dalykėlių rasti galima, be to su juo mane sieja vaikystės prisiminimai. Tačiau iš kitos pusės ten jau per daug viskas nuniokota ir sudaužyta, prieš kokius metus apsilankyt būtų įdomiau.

Diktatūra – Pietų IV (Vilniaus Žalgiris)

]]> http://www.pbb.lt/2011/01/31/vilniaus-zalgirio-baze-apleistas-pastatas/feed/ 7 http://www.pbb.lt/2010/08/25/kuro-aparaturos-gamykla-didziausias-apleistas-fabrikas-vilniuje/ http://www.pbb.lt/2010/08/25/kuro-aparaturos-gamykla-didziausias-apleistas-fabrikas-vilniuje/#comments Wed, 25 Aug 2010 13:14:15 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=700 Kuro aparatūroje kadaise dirbo 10000 žmonių, tačiau dabar šis nemažas pastatų kompleksas netoli Siemens Arenos stovi beveik apleistas ir paliktas likimo valiai. Komplekso teritoriją dar iki šiol saugo sargai, bet tai vistiek beveik netrukdo nesunkiai patekt į pastatus ir linksmai paslampinėti. Kuro aparatūra – viena iš įdomesnių apleistų vietų Vilniuje kur man teko pabuvot.

Į šį nedidelį žygi aš patraukiau kartu su Povilu a.k.a Vilkalokiu vos sutemus. Prigriebiau ir fotoaparatą su stovu, kad galėčiau padaryti šiek tiek nuotraukų.

Pastatas gerai apaugo žolėmis per nenaudojimo metus. Kaip nekeista, didžioji dalis langu yra sveika, tačiau yra ir jau sudaužytų per kuriuos nesunku patekti į vidų.

Viduje viskas tuščia. Tai didžiuliai plotai. Sunku net įsivaizduoti kiek čia buvo visokiausių įrenginių ir aparatų.

Nedideliais laiptukais galima užsilipti į antrą aukštą, o iš ten ir į taip vadinamą paliepę.

Paliepėje radome keistus elektros įtaisus, atrodė jie visai naujai, nors taip nėra iš tikrųjų.

Ant ventiliacijos vamzdžio kabėjo perspėjimas dėl aukštos įtampos. Ir tai nėra tik kažkieno paliktas kartoninis lapukas, nes gerai girdėjosi kaip visai šalia ūžia transformatoriai.

Radome ir tuščią tarybinės degtinės butelį, Kosmosą ir Primą. Šiais laikais tokių dalykų negausi!

Kažkas nepatingėjo pastatyti ir tiltelį.

Toliau ėjome per kambarius rasdami vis kitokių dalykų. Tai buvo ir plakatai, ir baldai, ir nesutinkami šiais laikais daikčiukai.

O lauke tuo metu jau smarkiai pradėjo lyti. Per kiaurą stogą lašai pradėjo kristi ant grindų skleisdami tokį garsą lyg kažkas dar būtų vaikščiojęs šiame žmonių pamirštame pastate. Tas garsas buvo šiek tiek bauginantis.

Palikti kalėdiniai žaisliukai privertė nusišypsoti…

… o plakatas TRAKTOROEXPORT net pasijuokti.

Суровый бой ведет ледовая дружина
Мы верим мужеству отчаянных парней
В хоккей играют настоящие мужчины
Трус не играет в хоккей
Трус не играет в хоккей

Taip ir judėjome siauru antru aukštu, tikrindami kiekvieną kambariuką.

Patalpa “Pašaliniams eiti draudžiama” buvo gana linksma.

Čia ant sienos buvo priklijuotas Leonidas Iličius ir Jurijus Vladimirovičius …

… o visai šalia jų ir Landsbergis! Tikriausia čia dirbo tikras politikos mėgėjas.

Nusileidome į pirmą aukštą.

Ten mus vėl sutiko jau matyta kartoninė lentelė ir 10 kV transformatorinė, kuri ūžė kaip reikiant. Tai bene vienintelis veikiantis daiktas šiame pastate.

Darbininkai gamykloje netik dirbo, bet gilino savo literatūros žinias. Tai ne Google, tai – Gogolis!

Trumpai užsukome ir į administracijos zoną. Deja plytelėmis išklotas sienas mėgo netik tarybiniai valdininkai, bet ir šių dienų benamiai, liaudyje praminti bomžais. Kvapas ten buvo nekoks.

Padariau ir vieną panoraminę nuotrauką iš trijų kadrų.

Norėjome išeiti į vidinį gamyklos kiemą, kur yra dar keli nemaži gamykliniai pastatai. Bet vos iškišęs galvą į lauką pamačiau, kad į mūsų pusę juda piktasis dėdė sargas su dideliu žibintu. Nežinau ar jis kažkaip pamatė mus anksčiau (nors tai teoriškai neįmanoma, mes buvom pakankamai atsargūs), ar jis tiesiog profilaktiškai apeina teritoriją, aišku buvo tik tiek, kad mūsų misija eina į galą ir reikia dėti į kojas (ką mes ir padarėme).

Jei ne dėdė sargas būtume pamatę daug daugiau, nors iš kitos pusės man ir šio kuro aparatūros gamyklos pastato pilnai užteko. Nufotografavau ir aprašiau palygintinai nedaug, reikėtų trijų ar keturių tokių įrašų, kad apžvelgt visą šį korpusą, ką jau sakyt apie visą gamyklą. Landžiot po apleistus pastatus visada smagu, bet kuro aparatūros man nuoširdžiai gaila. Kaip būtų gerą, jei ji iki šiol veiktų…

]]> http://www.pbb.lt/2010/08/25/kuro-aparaturos-gamykla-didziausias-apleistas-fabrikas-vilniuje/feed/ 11 http://www.pbb.lt/2009/10/10/svirnas-apleistas-pastatas-antakalnyje/ http://www.pbb.lt/2009/10/10/svirnas-apleistas-pastatas-antakalnyje/#comments Sat, 10 Oct 2009 17:42:39 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=515

Važiuodami per Antakalnio rajoną Vilniuje tikriausia net nepastebėsite prie Neries stotelės esantį apgriautą pastatą. Jis gerai pridengtas reklaminiais skydais ir medžiais. Anksčiau ten buvo kažkokia gamykla, vėliau restoranas “Svirnas”. Būtent tokiu pavadinimu šis pastatas ir pažįstamas daugumai žmonių. Esu mėgėjas palandžioti, todėl nusprendžiau ten apsilankyti. Duobkasys ir mc_bosas draugiškai sutiko ten nuvykti kartu.

Priėjome prie Svirno iš kiemo pusės. Ten yra patogesnis įėjimas, tačiau aplinkui daug šiukšlių. Kartais prie šio įėjimo miega bomžai, kvapelis nekoks, bet šį kartą jų nebuvo.

Pirmasis pastato aukštas yra tikra šiukšlių karalystė. Aplinkui beveik nepraeinami griuvėsiai. Ant grindų guli daug apdegusių rūbų.

Neužsilaikę ten per daug pradėjome lipti laiptais į antrą aukštą. Grindys čia apgriautos kaip po bombardavimo. Vaizdas man pasirodė tikrai įsimintinas. Girdi kaip Antakalnio gatve lekia automobiliai, o pats esi tokioje “Stalkerinėje” aplinkoje.

Trečiasis aukštas. Kiek jaukesnė patalpa, palyginus su praeitom. Yra net nedidelė laužavietė, kur tikriausia naktimis šildosi benamiai.

Pragriauti laiptai į antrą aukštą

Grindys man čia priminė Afrikos dykumas su suskilinėjusia dirva.

Pro skylę sienoje matyti kaip ant šalia esančio priestato stogo “laisvieji menininkai” sukūrė įdomią kompoziciją. Laukiu tos dienos kai Google palydovas vėl fotografuos Vilnių

Visur grindyse yra skylės, jei nežiūrėt sau po kojom – galima įkrist.

Lifto šachta

Laiptai vedantys ant stogo yra nugriauti. Vietoj jų yra padėtos senos durys ir keista metalinė konstrukcija. Sakyčiau buvo truputį baisu ten lipt.

Po to patekom į labai nemalonų kambarį, iš kurio tiesiai ant stogo.

Ten jau žolės auga. Mačiau net nedidelį berželį.

Sena muilinė

Tačiau Svirno mums buvo maža,  todėl patraukėme į šį daugiabutį. Durys ant stogo nėra rakinamos, galima pasigrožėt Vilniaus panorama.

Tik laidai kabantys iškart virš galvos ne ypač džiugino!

Galiu teigt, kad turiningai praleidome laiką. Reikia ieškoti kitų apleistų vietų!

]]> http://www.pbb.lt/2009/10/10/svirnas-apleistas-pastatas-antakalnyje/feed/ 13