Šią nuotrauką padariau 2009 sausio 2 dieną Antakalnio miškuose. Tikriausia slidinėjančiam žmogui raktai iškrito iš kišenės, o vėliau juos kažkas užkabino ant šakos. Sprendžiant iš metalo korozijos, raktai ten kabo jau ilgai. Prisimenu kaip dar mintyse save pastačiau į pametusio žmogaus vietą. Turbūt nesmagu lakstyt po visą mišką raktų beieškant, o vėliau kviesti avarinę, kad grąžint automobilį į miestą . Pamesti kažką visada nesmagu, tačiau aš gavau vieną (ne ypač reikšmingą ir ne ypač gražią) nuotrauką į savo didįjį archyvą!

Tuo ir būtų viskas pasibaigę, bet šiandien – lygiai po vienerių metų ir vienos dienos – 2010 sausio 03 aš grįžau ir į tą pačią vietą ir radau tuos pačius raktus, kabančius ant tos pačios šakos

Per metus su jais galėjo daug kas nutikt, juk jie kaba taip arti takelio, tačiau raktai išliko iki šiol. Ir, prisipažinsiu, man buvo tikrai malonu vėl juos ten atrast. Dalykas, galima sakyt, nereikšmingas, bet jis pakėlė man nuotaiką visai dienai. Dabar bandysiu stebėt ar kitais metais raktai dar kabės ant šakos

Gal kažkam tai įprastas dalykas, bet man pasirodė keista, jog žmonės pristato stulpelių su spynelėm, kad niekas neužimtų jų aikštelės. Nejaugi tokie turtingi, kad privatizavo vietą ir stato čia spyną legaliai? Abejoju…

Šuo geriausias žmogaus draugas? Ne, geriausias draugas yra automobilis! Jis lygiai taip pat reikalauja savo kilimėlio. Na gal šiek tiek sintetino, bet vis tiek kilimėlio.

Kad važiuojančiam naminiam gyvūnui nebūtų šalta, ant jo galima užmesti skudurą. Dabar 30 metų trantas neapsibraižys ir nesusirgs šaltą žiemą gripu. Praktiška! Patogu! Gražu (?)!

Na o štai aikštelė kiemo vierchui. Mažai to, kad ant pakilos, tai dar ir stulpelis didžiausias. Užlenktas toks – su dviguba apsauga Ant šios pakilos dažniausiai stovi, apklijuota lipniaške, Volga – kiemo puošmena.

O čia dalykas įdomesnis – autoservisas po atviru dangum. Sugedo kažkas? Nebėda – pasitaisyk pats lauke. O pailsėt galima ant patogios kėdutės autoserviso duobėj.

Smagus toks kiemukas, pralinksmino mano apatišką nuotaiką Beje labai norėčiau padėkoti šio kiemo namų gyventojams. Kai tik išsitraukiau fotoaparatą „kaip griaustinis iš dangaus“ pasirodė bobutė rėkdama:

Parodzykit jusū pažЫmėjimas!

Ši moteris dar labiau praskaidrino mano nuotaiką, ypač kai pradėjo skambint policijai, kuri neatvažiavo