Polububijus

Apleistas baseinas @ Polububijus

Apleistoje Vilniaus Žalgirio bazėje lankiausi žiemą, atėjo laikas ir beveik miesto centre esančiam baseinui. Susidaro toks jausmas, kad viskas kas yra kažkaip susiję su Vilniaus Žalgiriu tragiškai apsileidžia ir bankrutuoja. Šis faktas mane tikrai liūdina. Tikiuosi aprašinėti Žalgirio stadioną kaip eilinį objektą šiame bloge man neteks.

Taigi, grįžkime prie apleisto atviro baseino. Kaip jau minėjau, jis randasi beveik Vilniaus centre, sportiškoje, bet apleistoje vietoje. Iš vienos pusės baseiną apsupa Sporto rūmai, iš kitos Žalgirio stadionas, dar iš kitos Ūkio banko arena. Rasti visai nesunku, tačiau jei neišsikišęs iš už sienos šuolių bokštelis niekad nepagalvočiau, kad čia yra baseinas.

Į vidų patekti taip pat didelių sunkumų nėra, geriausia tai galima padaryti perlipant per vartus. Dar žiemą čia jokių spynų nebuvo, dabar kabo, bet vis vien tai nėra jokia kliūtis.

Vos patekus į teritoriją į akis krenta augalų gausa. Čia spėjo užaugti jau nemaži berželiai ir įvairiausios žolės. Apleisto baseino teritorija puiki vieta paukščiams, čia jiems niekas netrukdo, leidžia ramiai kurti lizdus, todėl aplinkui girdysi garsūs ir gražūs čiulbėjimai, o virš galvos vis kažkas praskrenda.

Kompleksas yra pastatytas architektūros stiliuje, kuris būdingas aštuntajam praėjusio amžiaus dešimtmečiui. Tuo laiku išdygo ir Pripetė, todėl man asmeniškai baseino teritorijoje labai jaučiasi černobylinė nuotaika.

Nuotraukoje iš kairės esantis pastatas buvo visai neseniai suremontuotas. Pakeisti langai į plastikinius, padaryta vidaus ir išorės apdaila. Tačiau jis vis vien dėl neaiškių priežasčių stovi apleistas ir niekam nereikalingas. Dabar tai bomžų buveinė. Kol dariau šias nuotraukas šio pastato viduje kažkas aršiai aiškinosi santykius, prie langų kartais pasirodydavo žmonių siluetai, kas kėlė šiokį tokį nerimą. Todėl stengiausi veikti labai tyliai ir nepastebimai. Tas nedidelio pavojaus jausmas truputį susuka smegenis, bet ir kaip tik verčia mąstyti blaiviai ir apgalvotai.

Ant vandens paviršiaus baseine laksto vandens vabzdžiai čiuožikai (nežinau kaip jie tiksliai vadinami), girdėjau, kad čia galima sutikti ir mažų žuvyčių (įdomu kokiu būdų jos ten gali atsirasti), bet šįkart nemačiau nei vienos.

Skalbimo mašina įmesta į vandenį

“Didžiajam spaliui 70″. Atliekam nesudėtingus aritmetinius veiksmus ir gaunam, kad užrašas yra 1987 metų.

Šuolių baseinas. Gylis čia toks, kad įkritus kaulų nesusirinksi, tuo labiau išlipt iš ten taip paprastai tikrai nesigaus. Dugne mėtosi daug įvairiausių daiktų, yra net automobilio sėdynės. Už bokštelio matosi Gedimino pilis, gražus vaizdas: užlipai, atsigręžei pažiūrėti į garsiausią Vilniaus pastatą ir pirmyn į vandenį – daugiau to nebus.

Mini sporto salė mankštai. Pastatas matomai degė. aplinkui guli sudaužyta elektronika.

Koridorius ir persirengimo kambarėliai, nieko ypatingai įdomaus juose nėra.

Na ir aišku pats bokštelis. Gana prastos būkles, nepatvarus, stovėti šalia jo nejauku.

Neaiškios paskirties baseinas, labiau atrodo kaip dekoratyvinis nei plaukimo. Šalia jo senos statybos pastatas. Tuo metu dangus labai gražiai atsispindėjo vandenyje, šį vaizdą norėjosi žiūrėti ir žiūrėti.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 8/10
Atmosfera: 9/10
Artefaktai: 4/10 (įdomių daiktų beveik nėra)
Ar verta eiti: verta

Žymės: štatyvas, apleistos vietos, benamiai, fotografija, minčių lietus, nenaudelis, stovas
Komentarų skaičius: 9 ;