Važiuodami per Antakalnio rajoną Vilniuje tikriausia net nepastebėsite prie Neries stotelės esantį apgriautą pastatą. Jis gerai pridengtas reklaminiais skydais ir medžiais. Anksčiau ten buvo kažkokia gamykla, vėliau restoranas “Svirnas”. Būtent tokiu pavadinimu šis pastatas ir pažįstamas daugumai žmonių. Esu mėgėjas palandžioti, todėl nusprendžiau ten apsilankyti. Duobkasys ir mc_bosas draugiškai sutiko ten nuvykti kartu.

Priėjome prie Svirno iš kiemo pusės. Ten yra patogesnis įėjimas, tačiau aplinkui daug šiukšlių. Kartais prie šio įėjimo miega bomžai, kvapelis nekoks, bet šį kartą jų nebuvo.

Pirmasis pastato aukštas yra tikra šiukšlių karalystė. Aplinkui beveik nepraeinami griuvėsiai. Ant grindų guli daug apdegusių rūbų.

Neužsilaikę ten per daug pradėjome lipti laiptais į antrą aukštą. Grindys čia apgriautos kaip po bombardavimo. Vaizdas man pasirodė tikrai įsimintinas. Girdi kaip Antakalnio gatve lekia automobiliai, o pats esi tokioje “Stalkerinėje” aplinkoje.

Trečiasis aukštas. Kiek jaukesnė patalpa, palyginus su praeitom. Yra net nedidelė laužavietė, kur tikriausia naktimis šildosi benamiai.

Pragriauti laiptai į antrą aukštą

Grindys man čia priminė Afrikos dykumas su suskilinėjusia dirva.

Pro skylę sienoje matyti kaip ant šalia esančio priestato stogo “laisvieji menininkai” sukūrė įdomią kompoziciją. Laukiu tos dienos kai Google palydovas vėl fotografuos Vilnių

Visur grindyse yra skylės, jei nežiūrėt sau po kojom – galima įkrist.

Lifto šachta

Laiptai vedantys ant stogo yra nugriauti. Vietoj jų yra padėtos senos durys ir keista metalinė konstrukcija. Sakyčiau buvo truputį baisu ten lipt.

Po to patekom į labai nemalonų kambarį, iš kurio tiesiai ant stogo.

Ten jau žolės auga. Mačiau net nedidelį berželį.

Sena muilinė

Tačiau Svirno mums buvo maža,  todėl patraukėme į šį daugiabutį. Durys ant stogo nėra rakinamos, galima pasigrožėt Vilniaus panorama.

Tik laidai kabantys iškart virš galvos ne ypač džiugino!

Galiu teigt, kad turiningai praleidome laiką. Reikia ieškoti kitų apleistų vietų!

Vienam nedideliam darbeliui reikėjo nufilmuoti kaip varnos kapoja sūrį. Nupirkau aš gerą gabalą ir padėjau jį ant žemės kieme, gerai matomoje vietoje. O pats įsitaisiau su kamera netoliese. Paukščiai skraido aplink, bet sūrio paragaut nedrįsta. Tikriausia abejoja dėl nepažįstamo objekto – kameros ir sunkau girgždančio stovo.

Sėdžiu aš gal 20 minučių, o sūrio niekas nepuola. Tik va į prie konteinerių vienas asmuo artėja. Kvapelis jautėsi jau iš tolo. Tikrai nekoks kvapelis. Išvaizda irgi akių nedžiugina. Priėjo jis prie konteinerių ir knistis pradėjo. Mažai to, kad knisasi, bet dar ir pusę šiukšlių ant žemės iškrauna. Žiūrėt šlykštu! Pasirausė, pasirausė ir atgal eina. Apsidairė ir sūrį pamatė – eina jo link. Na tada jau paaiškinau aš, kad sūris ne jam. Šis kažką prabambėjo kaip „zombuotas stalkeris“ ir pradėjo judėti šalin.

Laukt man užkniso, todėl sugalvojau namo nueit – paštą ir RSS pasitikrint. Tuo labiau varnos manęs nematys, ir sūrį pradės kapot. Grįžau gal po 10 minučių ir toks juokas suėmė – sūrio nebėra. Paukščiai to gabalo per tiek laiko tikrai neįveiktų to gabalo. Reiškia koks didesnis padaras pasistengė Galėjo būt visko, bet duodu 80%, kad čia bomžas pasistengė. Nežinau iki kiek reikia apsileist, kad vogt nelemtą sūrio gabalą, tuo labiau smėlėtą, gulintį ant žemės(?)

Gaila man tik vieno, kad nenufilmavau varnų šėlsmo