Tie, kas rudenį ieškos muzikinių renginių Vilniuje, kalendoriuje turėtų apsibraukti spalio 14 dieną, nes vakarėlis “Future Generation” žada didelę staigmeną. Džiugu pranešti, jog pagrindiniu renginio svečiu sutiko tapti Jason Maldini iš Bad Company Uk.

Kur? – Klubas „Propaganda“, Vilnius
Kada? – 2011 spalio 14 (Penktadienis), 22 valandą
Kiek? – 20Lt ,25Lt ,30Lt

Drum & bass
22:00 – 23:00 TBA
23:00 – 24:00 Drumm (Rollin’Sound, Ammo)
24:00 – 01:00 Zond (Urban Industry)
01:00 – 03:00 BAD COMPANY UK&Jason Maldini (Bad Taste, Virus, Ganja-Tek, Human Imprint, Prototype)
03:00 – 04:00 AlienSteppa (Cybernaught)
04:00 – 05:00 AlienSteppa b2b Zond

Dubstep
22:00 – 23:00 TBA
23:00 – 24:00 DeathWish
24:00 – 01:30 PASZCZAK (FoxHole, PL)
01:30 – 03:00 M-Theory (Abducted Records, Betamorph, Monkey Dub, Dubstep.lt)
03:00 – 04:00 s3 (Synergy Sound System)

PLAČIAU APIE RENGINĮ

Bilietą nusipirkau maždaug prieš savaitę iki festivalio tiketoj. Teko paklot 103 lietuviškus pinigus kas gavosi brangiau nei buvo skelbta internete ir kas juokingiausia – brangiau nei pirkti prie įėjimo į Velnio akmenį. Be abejo, tai nėra tokie pinigai, dėl kurių reikėtų parintis ar panašiai, tiesiog pastebėjau, kad su tiketa man labai nesiseka: arba nusiperku brangiau, arba bilieto barkodas nesuveikia, taip man buvo per Rammstein koncertą.

Ketvirtadienis

Į festivalius važiuoti autobusu nesmagu, todėl tradiciškai tranzavom. Šįkart labai ilgai plente stovėti neteko. Iki Ukmergės nuvežė pati mėgstanti tranzuoti mergina, o paskui metalai, važiuojantys į akmenį. Kadangi važiavome dieną anksčiau prieš festivalį teritorijoje atsidūrėme vienį iš pirmųjų. Aplink vis lakstė tik savanoriai, tvarkantys aplinką.

Vakare Muzikos laboratorijos atidarymas, kelios grupės, o paskui linksma naktis.

Penktadienis

Oficialus festivalio atidarymas. Būtų įdomu sužinoti kur organizatoriai atkasė vedėjus? Manau, tokiems festivaliams jie išvis nereikalingi, tuo labiau tokie, kurių replikos kaip iš pigių radijo stočių. Koncertą atidarė grupė Mandragora. Neslėpsiu, tai mėgstamiausias mano lietuviškas kolektyvas. Malonu paklausyti ir įrašus, ir gyvus pasirodymus, kurių stengiuosi nepraleist. Deja, bet pagrojo jie labai neilgai, bet kaip visada užvežančiai. Paralytic – grojo techniškai ir labai sudėtingai, ne kiekvienas taip gali. Tačiau jausmų kažkokių nesukėlė, kaip ir paskui groję Hellish Outcast. Obtest tuo tarpu patiko net labai. Per koncertą pradėjo žiauriai lyti, drabužiai pasidarė šlapi lyg išsimaudžius su jais upėje, bet publikos tai neatbaidė. Taip pat neblogai pasirodė Gama Bomb ir Susperia. Paskutiniai grojo Pergalė. Va čia tai smagi grupė! Taip kaip Excrementory Grindfuckers šaiposi iš grindcoro, taip Pergalė išjuokina death ir black metalą. Ypač patiko jų klavišininkas su mėsininko prijuoste ir gopniko kepuraitе.

Po koncerto su Raimonda ėjom į rokoteka – 60′-89′ – roko diskoteka. Jėgų nebuvo visiškai – autopilotas. Palapinėj miegoti buvo žiauriausia. Po lietaus jos viduje susidarė nemažos balos, kurios susimaišė su smėliu, maistu ir kitais neaiškiais dalykais. Duobkasys atsisakęs miegoti tokiame bomžyne persikraustė į vienvietę Nessės palapinę. O aš grįžęs 3 nakties tiesiog atsiguliau į šlapią purviną balą, nes mano miegmaišyje knarkė Povilas a.k.a Vilkalokis. Tada buvo nesmagu, bet dabar tai prisimenu su šypsena.

Šeštadienis

Iš visų 12 grupių pamačiau gal tik pusę, todėl deja nepamačiau to, dėl ko taip dabar šėlsta žiniasklaida – Ondskapt – ir jų nuogo, kraujuoto vokalisto.

Nuotrauka iš DELFI

Savanoriai teigė, kad kraujas visgi buvo tikras, paimtas iš vietinės Anykščių skerdyklos, plauti paskui jį nuo scenos buvo sunku ir nemalonu. Taip pat girdėjau, kad vos nuogaliui išbėgus į sceną dauguma tėvų užsikėlė savo vaikus ant pečių, kad tie pamatytų visą tą grožį.

Didžiausia įspūdį aišku paliko Benediction ir Inquisition. Paskui naktinis kinas, šėlsmo naktis ir dar siaubingesnė nei vakar palapinė paryčiais, nors kokie ten paryčiai – saulė jau švietė kai reikiant.

Per festivalį gimė daug naujų juokelių, tiek savos kompanijos, tiek viso Velnio akmens.

Nuotrauka iš Facebook

Gerai prajuokino girtas miegantis bičas, kuriam nepažįstamieji spėjo pastatyti kryžių ir ant smėlio užrašyti “Liūdi šeima ir sugerovai”.

Buvom susiveikę ir kuponų, už kuriuos savanoriai gaudavo alaus už scenos. Tačiau pastebėjęs “nesavus” vienas iš organizatorių pradėjo rėkt “baras neveikia!”. Keista iš tiesų. Spėju, kad festivalio biudžetas ne vienas šimtas tūkstančių litų, o kažkokiam bičiui gaila šūdino Tauro alaus, kuris parduotuvėj ir dviejų litų nekainuoja. Bet ką jau padarysi, užtat iš to pažvengėm.

Sekmadienis

Namo grįžau kaip ir pirmyn – autostopu. Vežusi moteris tikino, kad Anykščiuose šis festivalis vietiniams labai patinka, nes pritraukia daug žmonių į miestelį ir garsina jį ne tik Lietuvoje, net ir visame pasaulyje. Tuo labiau, kad per visus tris metus “žiaurūs ir pikti metalistai” dar nieko nenusiaubė, nesugriovė ir neužmušė. Kai tuo tarpu per miesto šventes Anykščiai kenčia nuo vandalų, o žmonės atsiduria reanimacijoje. Visas tas srutas žiniasklaidoje ant festivalio pila tik vienas žmogus – kunigas, kuriam beveik niekas nepritaria.

Ačiū grupėms, organizatoriams ir aišku draugams už gerai praleistą laiką!

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šis traukinių tiltas yra eilinis, niekuo neišsiskiriantis, statinys, kurio pagalba traukiniai kasdien kerta Vilnelės upę. Tačiau taip nėra, jis įdomus tiek savo vidine konstrukcija, tiek tuo, kad jį galima panaudoti kaip netradicinę pramogą.

Pradėkime nuo to, kad šis dviejų geležinkelio juostų tiltas po bėgiais neturi jokios dangos. Taigi pažiūrėjus tarp bėgių pamatysime apačioje tekančią upę. Sprendžiant iš akies aukštis yra maždaug 20 metrų.

Na, o po pačiais bėgiais dar kaba 3 pastolių (nežinau kaip tuos takelius tiksliau pavadinti) juostos – dvi po pačiais bėgiais ir viena tarp jų. Patekti ten nėra sunku, jokių durelių ar spynų nėra, tereikia kiek labiau pasilenkti.

Viduje išties gražu: iš viršaus matosi traukinio bėgiai, o apačioje pro groteles žiba Saulės apšviesta Vilnelė. Deja, pradedantys grafitininkai kiek apterliojo sienas.

Grožis grožiu, na o visas smagumas prasideda tada, kai viršuje, tiesiai virš galvos pralekia traukinys. Jausmas tai nepakartojamas kai matai kaip virš tavęs mirga metaliniai ratai, o garsas toks galingas, kad baisu darosi. Naujoviški elektriniai keleiviniai traukiniai pakrutina širdį, tačiau kad pajust tikrą šio vaizdo ir garso derinio jėga verta nepatingėti ir palaukti seno rusiško dyzelinio anglimis ar nafta pakrauto traukinio! Adrenalinas kala kaip reikiant.

Kalbant apie saugumą galiu pasakyt, kad tai saugu. Nėra dėl ko nerimauti, nebent esate silpnų nervų žmogus (iš ties nuvalkiota frazė) Šiuo tiltu kasdien upę kerta dešimtys traukinių, todėl nerimauti, kad kažkas įlūš neverta. Jeigu baisu lipt ant metalinių pastolių galima pasilikti ir pačioje tilto pradžioje ir stovėti ant tvirto betoninio grindinio, kur tikrai nieko blogo atsitikt negali.

Kaip visi turbūt žino, miesto zonoje tualetu naudotis draudžiama. Būtų labai nemalonu jei kažkas sulaužytų šią taisyklę važiuodamas tiltu. Na, suprantat apie ką aš… Dėl šito gal ir vertėtų nerimaut, bet kol kas viskas vyko laimingai.

Kaip suprantu tiltą galima kažkaip reguliuoti, suprojektuotas jis tikrai įdomiai.

Vidurinis pastolis yra be kryžminių pertvarų, juo galima pereiti į kitą upės pusę.

Tačiau tarpai iš šonų gana dideli, rizikuoti ar ne sprendžia kiekvienas pats (nors čia iš esmės jau reikia “ypatingų sugebėjimų”, kad ten įkrist).

Kampe guli duonos rėkė, tikriausia kažkas ją išmetė pro traukinio langą.

Kažkada čia buvo aršūs Tomeko priešai!

Traukiniai mane traukia nuo vaikystės, geležinių ratų garsas dundėjimas kaip muzika, o ir garvežių mazuto kvapas kažkoks savas. Stovėdamas po traukinių tiltu dar geriau supranti viso to jėgą. Šį tiltą apleista vietą vadinti būtų klaidinga, juk jis sėkmingai funkcionuoja kasdien ir yra geros būklės. Tačiau jis visgi yra nutolęs (perkeltine prasme) nuo ramaus miestietiško gyvenimo, todėl jautiesi ten kaip apleistoj gamykloj.

Plonas savadarbio mikrofono laidas mane tiesiog siutino, jis pastoviai už kažko užkibdavo, o kartais ir nutrūkdavo pačiu nepalankiausiu metu. Tad nusprendžiau pagaminti mini mikrofoną, kuris telpa į 3.5mm kištuką. Padaryti pačiam tai visai nesunku. Tereikia 3.5 mm mono kištuko, jį galima rasti bet kokioje elektronikos parduotuvėje, aš pirkau Dipolinoj, ir pačio mikrofono, kurį iškrapščiau iš senų sugedusių ausinių.

Skalpeliu ar peiliu popieriui nupjauname lanksčiąją kištuko plastmasinę dalį ir išplatiname skylutę, kad joje tilptų ir laikytųsi mikrofonas.

Atliekame nesudėtingus veiksmus su lituokliu – sujungiam kištuką su mikrofonu panaudojant trumpą laidelį. Beje, ši nesudėtinga, begalybę kartų daryta, operacija man gavosi visai nelengvai. Mano mylimas lituoklis dėl neaiškių priežasčių atsisakė veikti, todėl teko išsitraukt seną sovietinį monstrą su medine rankena, kuris karštas, kad nors butą šildyk žiemą, velniškai nepatogus. Bet vis dėl to įveikiau užduotį.

Belieka tik užsukt plastmasinį korpusą ant kištuko ir baigta!

Štai ir turim belaidį mini mikrofoną, kuris tikrai neužsipainios. Jungiant tokį mikrofoną prie stacionaraus kompiuterio būtina įjungti mic boost, nes kitaip jūsų balsas tiesiog nesigirdės. Todėl geriausia mikrofoną naudoti su nešiojamuoju kompiuteriu.

Aišku tokį mikrofoną galimą ir nusipirkti, bet naudoti savo rankom padarytą yra daug maloniau

Šios “operacijos” atlikimui mums reikės garso redagavimo programos. Nors yra naujesnių versijų (tame tarpe ir Adobe Soundbooth), aš naudoju senuką Adobe Audition 3.0.1. Jis pilnai tenkina mano poreikius.

Taigi, įkeliame garso takelį į Adobe Audition. Programa turi funkciją įkelti garso medžiagą iš video failo. Spaudžiame File -> Open Audio from Video… ir pasirenkame failą, kurį redaguosime.

1. Pažymėkime vietą, kur yra girdimi tik triukšmai (t.y. niekas nekalba ir t.t.)
2. Garso efektų skiltyje pasirenkame Restoration -> Noise Reduction (process)
3. Iššokusiame lange spaudžiame Capture Profile
4. Kai garsas bus nuskaitytas – uždarome – Close

5. Pažymime visą garso takelį, klaviatūroje spaudžiame Ctrl + A
6. Pasirenkame vėl tą patį Noise Reduction (process)
7. Nurodome triukšmų šalinimo lygį (nuo 0 iki 100). Niekada nesirinkite daugiau nei reikia, nes kartu su triukšmais bus šalinami ir kiti garsai. Paprastam triukšmui pašalinti pilnai pakanka 70 – 90.
8. Spaudžiame Preview ir perklausome kaip įrašas skambės su pašalintais triukšmais. Jei rezultatas netenkina keičiam šalinimo lygį (7).
9. OK – “opercija” baigta.

Dabar belieka paspausti File -> Save All Audio As… ir išsaugoti garso takelį, o vėliau jį įdėti į vaizdo montavimo programą ir sukeisti su triukšmingu.

Pavyzdys:
Prieš redagavimą:

Po redagavimo (Noise Reduction):