Pažiūrėti kas darosi už mano kompiuterio stalo baisu. Ten susipynė tiek laidų, kad bet koks voras turėtų pavydėti dėl tokio gudraus ir neišpainiojamojo voratinklio. Tačiau jis manęs visai nedžiugina. Metrai audio laidų, keli UTP kabeliai, maitinimo, telefono, ausinių, mikrofono, pelės, klaviatūros ir visokiausių USB device’ų laidai labai erzina. Net viską sutvarkius ir išpainiojus, po kurio laiko viskas susigadina vėl dėl dažno įvairių įrenginių pajunginėjimo/atjunginėjimo. Todėl nusprendžiau atsikratyti laidų – pirmas žingsnis – mikrofonas.
Plonas savadarbio mikrofono laidas mane tiesiog siutino, jis pastoviai už kažko užkibdavo, o kartais ir nutrūkdavo pačiu nepalankiausiu metu. Tad nusprendžiau pagaminti mini mikrofoną, kuris telpa į 3.5mm kištuką. Padaryti pačiam tai visai nesunku. Tereikia 3.5 mm mono kištuko, jį galima rasti bet kokioje elektronikos parduotuvėje, aš pirkau Dipolinoj, ir pačio mikrofono, kurį iškrapščiau iš senų sugedusių ausinių.
Skalpeliu ar peiliu popieriui nupjauname lanksčiąją kištuko plastmasinę dalį ir išplatiname skylutę, kad joje tilptų ir laikytųsi mikrofonas.
Atliekame nesudėtingus veiksmus su lituokliu – sujungiam kištuką su mikrofonu panaudojant trumpą laidelį. Beje, ši nesudėtinga, begalybę kartų daryta, operacija man gavosi visai nelengvai. Mano mylimas lituoklis dėl neaiškių priežasčių atsisakė veikti, todėl teko išsitraukt seną sovietinį monstrą su medine rankena, kuris karštas, kad nors butą šildyk žiemą, velniškai nepatogus. Bet vis dėl to įveikiau užduotį.
Belieka tik užsukt plastmasinį korpusą ant kištuko ir baigta!
Štai ir turim belaidį mini mikrofoną, kuris tikrai neužsipainios. Jungiant tokį mikrofoną prie stacionaraus kompiuterio būtina įjungti mic boost, nes kitaip jūsų balsas tiesiog nesigirdės. Todėl geriausia mikrofoną naudoti su nešiojamuoju kompiuteriu.
Aišku tokį mikrofoną galimą ir nusipirkti, bet naudoti savo rankom padarytą yra daug maloniau 
