Štai taip ji atrodo dabar. Žodžių čia daug nereikia, nėra studijos – nėra kino. Labai nesitiki, kad viskas yra kaip yra, juk dar prieš porą metų lankiausi ten: neremontuotoj, neprižiūrėtoj, niekam nereikalingoj, bet vis dar veikiančioj.
Griovimo darbai dabar vyksta sparčiai, didžioji dalis studijos pastatų jau nugriauta. Visa teritorija aptverta tvora, tačiau į vidų patekt vis vien galima be didelių sunkumų. Teritorijoje budi apsauginis savo budelėje, tačiau šįkart jam matyt labiau rūpėjo televizorius nei mano persona.
Nuotraukoje matosi pagrindinis pastatas, kuriame buvo administracija ir kelios filmavimo studijos.
Griovio vietoje buvo filmavimo rekvizito pastatas. Ten dar visai neseniai buvo galima rasti įvairių daiktų ir kostiumų, pradedant Romos legionierių šarvais ir baigiant SS uniformom.
Šio griovio vietoj buvo didžiulis filmavimo paviljonas su daugybe šviestuvų, fonų ir t.t. Paskutiniais kino studijos gyvavimo metais ten filmuodavo TV reklamas.
Ekskavatoriaus vietoje prie sandėlio stovėjo realaus namo dydžio butaforinė pilis, o už pilies didžiulis green-screen’as.
Vagonėliuose dega šviesa, tikriausia ten nakvoja darbininkai.
Žiūrėti į visą tai ypatingai nemalonu. Greitu laiku ten turėtų išdygti netradicinės orientacijos namukai iš kartono, priklausantys bankams. Lietuvos kino studiją žadama perkelti kažkur už Vilniaus, kur žemė pigesnė, tačiau aš labai abejoju, kad tai bus padaryta. Dabar tik galima konstatuoti studijos galą ir kino pramonės Lietuvoje galą taip pat.















































