Tie, kas rudenį ieškos muzikinių renginių Vilniuje, kalendoriuje turėtų apsibraukti spalio 14 dieną, nes vakarėlis “Future Generation” žada didelę staigmeną. Džiugu pranešti, jog pagrindiniu renginio svečiu sutiko tapti Jason Maldini iš Bad Company Uk.

Kur? – Klubas „Propaganda“, Vilnius
Kada? – 2011 spalio 14 (Penktadienis), 22 valandą
Kiek? – 20Lt ,25Lt ,30Lt

Drum & bass
22:00 – 23:00 TBA
23:00 – 24:00 Drumm (Rollin’Sound, Ammo)
24:00 – 01:00 Zond (Urban Industry)
01:00 – 03:00 BAD COMPANY UK&Jason Maldini (Bad Taste, Virus, Ganja-Tek, Human Imprint, Prototype)
03:00 – 04:00 AlienSteppa (Cybernaught)
04:00 – 05:00 AlienSteppa b2b Zond

Dubstep
22:00 – 23:00 TBA
23:00 – 24:00 DeathWish
24:00 – 01:30 PASZCZAK (FoxHole, PL)
01:30 – 03:00 M-Theory (Abducted Records, Betamorph, Monkey Dub, Dubstep.lt)
03:00 – 04:00 s3 (Synergy Sound System)

PLAČIAU APIE RENGINĮ

Slidininkų bazė – vėliau Vilniaus Žalgirio bazė – vienas įsimintiniausių mano vaikystės pastatų. Atsimenu, kaip viliojo jis mane į laivą panašia forma. Tad nučiuožęs nuo Velnio kalno su rogutėm dažnai sustodavau į jį pažiūrėti pro pintą tvorą. Vaikystės norą patekt į vidų įvykdžiau tik vakar, tačiau ne kaip slidžių nuomininkais ar FK Žalgirio fanas, o kaip apleistų vietų mėgėjas.

Iš tiesų net nežinojau, kad Žalgirio bazė yra apleista, pastebėjom tai kai su Povilu a.k.a Vilkalokiu (kartu buvom ir Kuro aparatūroj) eidami pro mišką. Pamatėm pradaužtą sieną į komplekso baseiną ir jau kitą dieną, po nedidelės žvalgybos, grįžom ten su fotoaparatu. Prie mūsų prisijungė ir Raimonda.

Į vidų patekome, kaip ir aną kartą, pro baseiną, kuriame lakstė pelytė. Įdomu kuo jinai ten minta (?)..

Baseino kampe sukrauti gana modernaus dizaino foteliai.

Išėję iš baseino patekome į pirčių koridoriuką. Čia ir pradeda matytis visa tragiška pastato būklė – pelėsiais padengtos sienos, nuplėšti radiatoriai ir t.t.

Kiek supratau, visas pirmas aukštas buvo paskirtas medicinai ir sveikatingumui. Ten yra ir gydytojo, ir masažisto kabinetai.

Radome kambarį su prikabintomis pirties vantomis ant sienų.

Lauke stovi likimo valiai paliktas Vilniaus Žalgirio autobusas. Šiek tiek apdaužytas ir apipaišytas, bet visgi iki šiol užrakintas ir su sveikais langais. Į vidų patekt nepavyko.

Grindys pastate kažkuo priminė Svirną – sudaužyta apdaila atrodo kaip suskilinėjusi žemė dykumoje.

Laiptai į kitus auštus jau liko be turėklų.

Antrame aukšte radome pagrindinę ir mini sporto sales.

Ant grindų iki šiol voliojasi svarmenys ant kojų tvirtinti.

Lošimo automatų salėje daug išardytų aparatų, tačiau elektronikos mėgėjai manau dar rastų sau naudingų detalių.

Spintos pritrėkštas

Vėliau pasukome į parodų salę.

Ten galima rasti dar sovietinių laikų nuotraukų-skaidžių iš rungtynių. Kaip mat tada į futbolo tribūnas susirinkdavo kur kas daugiau sirgalių nei dabar.

“PASILOME ŽALGIRIO!” – nesvarbu, kas su klaida, svarbiausia – ištikimybė komandai.

Trečiame aukšte yra pagrinde tik žaidėjų kambariai. Beveik kiekviename iš jų galime rasti erotinio pobūdžio plakatų.

Rimanto Mažuikos kambaryje (iš tikrųjų nežinau ar tai jo kambarys, spėju tik iš ten rasto pažymėjimo, leidimų ir senų akinių, kurių jaunesni bazės nariai turbūt nenešiotų) erotinių nuotraukų buvo daugiausia.

Šio žmogaus foto užklijuotos net ant degtukų dėžutės.

Kitame kambaryje priešingai – merginų nėra, jų vietą ant sienos užėmė Marlboro kaubojus.

Čia gyveno futbolininkai – menininkai.

Viename iš kambarių dabar sau vietą rado mūsų visuomenės atstumtieji, gerai, kad jų nesutikome.

Užlipus ant stogo atsiveria geras vaizdas į Antakalnio miškus (nuotraukoje Velnio kalnas (daug didvyrių susižalojo bandydami nuo jo nučiuožt)) ir brangiausiai kainuojančias Lietuvoje žemes.

Pastebėjome privažiavusią policijos mašiną. Šis faktas sukėlė šiokį tokį nerimą. Gal kas iš šalia esančių namų pristukačino, kad Žalgirio bazėj kažkas vaikštinėja? Tad dėl viso pikto atsikratėme rastų artefaktų. Tačiau po kiek laiko policijos mašina išvažiavo miesto link – visgi ne dėl mūsų atvažiavę buvo.

Skylės, pro kurias galima pamatyti baseiną.

Žalgirio bazėje jau po truputį pradeda šėlt grafitininkai.

Pabaigai užsukome į rūsį, kažko įdomaus ten neradome.

Apibendrinant galiu pasakyti, kad pasivaikščiojimas po Vilniaus Žalgirio bazės pastatą man patiko: įdomesnių dalykėlių rasti galima, be to su juo mane sieja vaikystės prisiminimai. Tačiau iš kitos pusės ten jau per daug viskas nuniokota ir sudaužyta, prieš kokius metus apsilankyt būtų įdomiau.

Diktatūra – Pietų IV (Vilniaus Žalgiris)

Pašėlti vasaros viduryje kokiame nors festivalyje yra visada gera. Ypač gera kai turi daug laisvo laiko, kai geri draugai su tavimi ir kai atvažiuoja tokios epinės grupės kaip Mayhem. Būtent todėl bilietą į Velnio akmenį nusipirkau dar prieš kelis mėnesius.

Dar prieš geras dvi savaites iki Velnio akmens nusprendėm, kad į Anykščius, kur vyks festivalis, važiuosim autostopu. Taip galima ir neblogai sutaupyt, ir nuvažiuot linksmiau nei tirpti nuo karščio autobuse. Todėl susiskirstėme po du ir išėjome į plentą tranzuoti. Po kelių valandų stovėjimo su iškeltu į viršų pirštu aš supratau, kad Lietuvoje važiuoti autostopu yra kur kas sudėtingiau, nei pavyzdžiui Kretoje. Galiausiai mus su Robertu paėmė geras žmogus, kuris nepabijojo sustoti prie ištisinės juostos ir pavežti savo prabangioje mašinoje du nepažįstamus. Paskui važiavome su kitais žmonėmis, kurie vos mus pamatę linksmai sušuko “Į Akmenį?!”. Galiausiai pasiekėme Anykščius, šis miestelis paliko man gerą įspūdį: gražus, švarus, tvarkingas. Nors važiavome dieną prieš festivalį, aplinkui jau buvo nemažai ilgaplaukio jaunimo su sunkiais kerziniais batais. Kiek pavargome, bet nuotaika vis vien buvo puiki. Autostopu važiuot kur kas maloniau nei autobusu.

Festivalio vieta man taip pat pasirodė gana graži, tačiau per daug izoliuota ir saugoma. Iš vienos tai gerai, nes galima mažiau jaudintis dėl paliktos palapinės turinio, iš kitos pusės jautiesi per daug “įrėmintas”. Reikia uždėti didelį pliusą organizatoriams už bet kokios stiklinės taros draudimą. Lipant į upę visada žinodavai, kad išlipsi su sveikom kojom. Koncertų scena iš pirmo žvilgsnio man atrodė maža, bet to pakako, kadangi šiemet į festivalį atvažiavo nelabai daug žmonių. Tikriausia Deicide neatvykimas atbaidė daug jų gerbėjų. Bet apsauginių nuo to nepamažėjo, jie buvo beveik visur ir saugojo beveik viską, net tualetus, kurių aš stengiausi vengti. Išeiti “kur karaliai vaikšto be palydos” už festivalio ribų į mišką, manau, yra kur kas geriau nei eti į iš už tolo smirdinčius bio-WC. Tuo labiau, kad girdėjau mitų, jog praeitais metais kažkas tokiame tualete nupaišė pentagramą panaudodamas š.. kaip dažus. Didelė nesąmonė buvo palapinės mokestis. Festivalio metu buvo pardavinėjamas karštas maistas, kuris manęs ypatingai nesužavėjo, ir brangus alus. Savo alkoholio įsinešt nebuvo galima, kas siutino didžiąją dalį žmonių. Gudresni pirkdavo gėrimus iš Anykščių parduotuvių ir permesdavo per tvorą. Kai kuriuos pagaudavo apsauginis, bet mačiau kaip keliems jaunuoliams pavyko sėkmingai su juo susitart. Taip pat galima buvo nusipirkt neblogos atributikos. Pradedant antsiuvais, baigiant diržais, marškinėliais ir džemperiais. Bendrai tariant – beveik apie viską buvo pagalvotą, tačiau ne visi buvo tuo patenkinti.

Iš tikrųjų smagu, kad turėjau nemažą ir gerą kompaniją. Laisvo laiko metu daug maudėmės, nes ištverti didelį karštį buvo sunku. Sugalvojom net žaidimą – “Praslysk nepaliesdamas”. Esmė paprasta: vienas vandenyje praskečia kojas, kitas turi nerti ir praplaukti tarp jų nei kiek nekliudęs. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti iškrypeliškai, tačiau tai buvo labai smagus užsiėmimas. Galima praslyst ir pro daugiau žmonių. Mano rekordas buvo 4 vienas už kito sustoję žmonės. Taip pat rodėm “aukštąjį pilotažą”: Vienas atsistoja ant rankų, kiti du laiko jį už kojų, kad nenugriūtų, o trečias neria tarp rankų. Užsiėmimas tikrais smagus, be to ir krante sėdintys žmonės turėjo progą pažvengt iš mūsų

Didžioji dalis grojusių grupių man buvo nežinomos ir nepaliko kažkokio įspūdžio. Todėl nemanau, kad vertą tai plačiau aprašinėti. Tačiau Mayhem pasirodymas tiesiog nušlavė visus kitus. Rūtos dėka aš užėmiau gerą vietą pirmoj eilėj prie pat scenos. Grupė ilgai ruošėsi pasirodymui, o publika nekantravo. Susirinko turbūt visi į festivalį atvažiavę žmonės. Teko tvirtai laikytis ir kovot už savo gerą vietą. Kai pasigirdo pirmieji Hellhammer’io dūžiai per būgnus ir pradėjo šėlti gitaros, per kūną perėjo džiaugsmo srovė. Netrukus pasirodė ir pats Atilla su apverstu kryžiumi ant kaklo ir kraujuota kaukę. Per visą koncertą jis mojavo virvę vaidindamas, kad save smaugia, dėdavo mažytę kaukolę prie veido ir rodė publikai kiaulės galvą. Labai įsiminė tradiciniai Attilos gestai, jis padarė tikrai gerą šou. Kelis kart solistas krito bebandant užsilipti ant šlapios kolonėlės, bet apsauginiai jį prilaikė. Necrobutcheris į publiką žiūrėjo su keista jam būdinga maniakiška šypsenėle. Kai pasigirdo Freezing Moon ir Deathcrush dainos pasidarė tikrai labai gera, niekada anksčiau negalvojau, kad galėsiu pamatyti šią grupę gyvai. Paskui Attila išmetė į publiką kiaulės galvą, kuri buvo sėkmingai gražinta į sceną kažkokio neblaivaus vaikino Kai viskas pasibaigė Hellhammeris metė į publiką būgnų lazdeles. Viena iš jų atsitrenkė į mano pirštų galus ir nulėkė kažkur toli į publiką, iš tiesų gaila, kad nepagavau. Tačiau po koncerto gavau Morfeuso parašą ir paspaudžiau ranką Silmaethui. Robertas gavo iš jo ir gitaros mediatorių. Mayhem pasirodymas paliko didžiulį įspūdį, Duobkasys taip pat liko laibai patenkintas.

Kitą dieną vakare grojo grupė Tankard . Nors ir esu Thrash metal mėgėjas, ši grupė man nepatiko. Stebėjau juos sėdėdamas su Aru ant suoliuko, vėliau pastebėjom, kad jų muziką labai traukia į miegą. Grave kiek pataisė padėtį, bet Mayhem jau niekas negalėjo nugalėt.

Atgal važiavom taip pat autostopu. Iš Pašilaičių į Antakalnį su Povilu ėjom pėsčiom, nes smulkių pinigų troleibuso talonėliui jau buvo nebelikę Bet kokiu atveju mes gerai praleidom laiką. Kalbėdamas su žmonėmis pastebėjau, kad Velnio akmeniu yra nemažai nepatenkintų, kažkiek tam pritarčiau, minusų tikrai buvo, bet bendrai festivalis man labai patiko

Apsilankiau ir aš. Iki šiol zvimbia ausyse, o galvoje groja Du riechst so gut , jaučiu, kad jau pradedu atsigaut. Visa koncerto eiga yra gana tiksliai aprašyta 15min.lt, todėl aprašysiu savo įspūdžius ir detales.

Prieš koncertą:

Koncerte buvau nevienas. Man kompaniją palaikė sunkiosios muzikos liūtas Duobkasys ir mc_bosas. Į Siemens Areną atvykome gerokai anksčiau prieš koncertą. Šiek tiek pasivaikščioję stojome į eilę prie įėjimo. Iš karto iškilmingai pasakysiu: Siemens Arena – šūdas! Tiketa – dar didesnis šūdas! Eilė kurioje stovėjome buvo maždaug 200 metrų ilgio (pamatavau su Google Earth liniuote), atrodė, kad ji visai nejuda. Tiesiog stovėjom ir šalom 50 minučių. Įpusėjus eilei jau girdėjosi kaip groja apšildančioji grupė Combichrist. Organizatoriai buvo visiškai nepasiruošę tokiam žmonių kiekiui.

Prie įėjimo visus nuo batų iki galvos apgraibydavo apsauginis. Tačiau “įdomiausia” buvo priekyje… Mano bilieto nenuskenavo Aparatas nekaip nenorėjo jo atpažint. Iš pradžių pagalvojau, kad tikrai koks nenaudėlis “pasiskolino” bar-kodą iš manęs, bet pasirodo ne. Aš buvau nevienas. Bilietus nenuskenavo dar 8 žmonėms (kai kurie iš jų buvo nuvažiavę 100 kilometrų, kad pamatyti mėgstamos grupės pasirodymą). Visi mes juos pirkome Žirmūnų RIMI tiketoj Prieš mus užtrenkė duris ir pasakė, kad tuoj ateis kažkoks atsakingas žmogus, kuris pasirodė dar po 20 minučių. Smagu bent, kad tas žmogus ilgais nesiaiškino, tiesiog nuplėšė bilietų galus ir įleido.

Viduje manęs laukė draugai. Visur pilna žmonių. Tualetas – eilės. Pasidėti paltą – dar didesnės eilės. Dar be to atiduodant paltą sugedo kasos aparatas Totali betvarkė! Įžengėme visi į salę, Combichrist tuo metu jau buvo baigusi groti, bet aš nesigailiu, kad praleidau. Pradėjome brautis kuo arčiau prie scenos. Žinau, kad negražu – nemandagu – nekultūringa, bet mums jau buvo tas pats. Sušalę ir pikti skynėme mažus emo faggotus, kurie “kvietė” į sceną Rammstein nacių pasisveikinimu – totalus absurdas. Galiausiai atbridome iki vietos, kur gerai viskas matosi

Per koncertą:

Netrukus scenoje pasirodė Rammstein! Po pat pirmųjų sugrotų akordų praėjo visas pyktis, grįžo gera nuotaika. Kaip ir kiekvienas Rammstein pasirodymas – tai didelis šou, kuris iš tikrųjų man pasirodė labai geras. Netrūko nei ugnies, nei išradingų kostiumų, nei fejerverkų. Garsas šiek tiek prastokas, bet ko norėt, juk Siemens Arenoje visada taip

Pirmosios dainos buvo iš naujojo Liebe ist für alle da. Jos skambėjo ne ypač agresyviai, bet mane gerai nuteikė. Kostiumai ir dekoracijos buvo įspūdingos, kurios keitėsi beveik po kiekvienos dainos. Kol koncerto pradžioj visi stovėjo kaip įkasti (tikriausia laukė Du hast) galima buvo ramiai apžiūrėti kiekvieną grupės narį. Till iš pat pradžių buvo su industrial-metal liemene, o ant galvos turėjo raudonas plunksnas. Klavišininkas Flake Lorenz kaip visada pasižymėjo savo komiškumu ir parodė firminius judėsiukus. Richard Kruspe, Paul Landers, Oliver Riedel scenoje elgėsi tradiciškai. Daug pasižymėjo “Doom” Schneider, kuris netik įspūdingai varė būgnais, bet tai darė teatrališkai parodydamas visokius triukus.

Per Benzin kažkas iš muzikantų suklydo, būgnai nusivažiavo . “Doom” Schneider uždengė rankomis ausis, o po kelių akimirkų šėlsmas vėl prasidėjo. Manau tai visiškai nesugadino pasirodymo, o kaip tik davė jam natūralumo. Tada jau scenoje stovėjo senovinė benzino kolonėlė iš kurios leido ugnį. Jos karštis buvo gerai jaučiamas.

Daugiausia per koncertą pasirodė Flake Lorenz, kuris buvo ir nužudytas, ir nusprogdintas. Vėliau išsinuoginęs iki pusės jis įsėdo į guminę valtį ir pradėjo plaukti minia. Jis buvo visai šalia manęs, bet deja valties “pačiūpyt” negavau. Anksčiau žinojau, kad Rammstein klavišininkas yra lieknas žmogus, bet kad TOKS lieknas tikrai negalėjau įsivaizduoti Grįžęs su valtimi į sceną jis likusią koncerto dalį praleido bėgdamas bėgimo takeliu.

Grupė kelis kartus buvo išėjusi iš scenos ir laukė, kol publika juos pakvies atgal. Kai jie pirmą kart išėjo aš net net išsigandau “nejaugi viskas?!”. Tačiau tai buvo suplanuota šou dalis, kaip ir Till Lindemann padėkos lietuvių kalba.

Vėliau grupė sugrojo savo hitą Du hast, buvo labai smagu tai išgirsti gyvai. Po to sekė skandalingasis gabalas Pussy. Čia jau prasidėjo tikras šou. Till užsilipo ant patrankos ir pradėjo laistyti publiką muilo putomis Man rodos visiem tai patiko. Dainos Engel metus Till išskleidė angelo sparnus, kurie vėliau užsidegė. Dar buvo tokių elementų, kaip mikrofono stovo sugadinimas, sprogimai, konfeti lietus, lazeriai. Dainos Ich will atlikimą prisiminsiu dar ilgam!

Rammstein man paliko labai didelį įspūdį, nors ir neišgirdau tokių dainų kaip Amerika, Laichzeit, Asche zu Asche, Spiel mit mir.

Nusilenkę Rammstein paliko sceną, paskutinis išėjo Paul Landers pastūmęs guminį mikrofono stovą…

Po koncerto:

Didžiulė grūstis prie išėjimo. Kojos lipo prie grindų, dėl prapilto alaus. Galima buvo apgirdėt vien nuo kvapo. Prie rūbinės vėl kilometrinės eilės, lauke kamščiai. Namo į Antakalnį grįžinėjom pėsčiom per Šiaurės Miestelį, kas pasirodė greičiau nei važiuot pirmyn su mašina

Dabar beveik negaliu kalbėt, nes peršalau ir praradau balsą, bet vistiek jokiu būdu nesigailiu, kad pamačiau Rammstein – mano paauglystės grupę Nr.1!

Jau daugiau nei savaitę mano blogo viršuje puikuojasi IMMORTAL baneriukas. Keletas žmonių jau teiravosi manęs kas tai per renginys, todėl noriu viską aprašyti plačiau.

Sausio 15 klube ROLLER (Vilnius) 21 valandą įvyks renginys IMMORTAL. Ten yra laukiami visi elektroninės drum and bass ir egzotiškos – Jamaikietiškos muzikos gerbėjai. Tokią muziką Lietuvoje klauso tikrai nemažai žmonių, tačiau renginių šia tema yra labai nedaug. Todėl siūlau visiems nepraleisti progos ir ateiti į IMMORTAL, ypač kai vakaro tema yra karas

Vakaro tema – KARAS. Pasinerkite į fantastikos pasaulį, trumpam pamirškite kasdieninę realybę ir įsivaizduokite, kad prasidėjo nauja d&b era, kuri nori užvaldyti kiekvieną iš mūsų susidorojant iki sąmonės netekimo.

Drum and Bass scena:
ALIENSTEPPA (Cybernaught)
DRUMM (Rollin‘ Sound)
ASTRALAS (Metro Promo)
ZOND
ST (Vault)
NERVAS (Vault)
DARK

Reggae/Dub scena:
SHINEYMAN
GREENMAN (stepBYstep)
RAS TEODOR

Rengėjai žada sukurti tikrą karo erdvę, todėl atėję su karinę apranga jausitės kaip namie, o įėjimas kainuos perpus pigiau.

Jūs turite tėčio, brolio, senelio, kaimyno nebenaudojamus karinius reikmenis? Tai gali būti bet kas: apranga; veido, akių apsauga; maskuotės reikmenys; įvairūs pavojaus nekeliantys prietaisai, aksesuarai, antikvariniai daiktai ir panašiai. O galbūt gebi išrasti kažką unikalaus savaip – realizuok idėją!

Bilieto kaina: Su skrajute arba KARINE ATRIBUTIKA 10 Lt, kitiems 20lt.

Plačiau apie renginį