Tag: pinigai

Apleistas sodas Žolyno gatvėje

Apleistas sodas Antakalnio mikrorajono miškuose stovi paliktas likimo valiai jau nuo 2006 metų. Per šiuos penkis metus jis spėjo kiek apaugti, apgriūti ir apdegti. Laikas ir žmonės negailestingi jam, kai čia lankiausi prieš kelis mėnesius viskas atrodė kur kas padoriau. Tad reikia įamžinti objektą, kol jam neatėjo visiškas galas.

Tradiciškai pasakysiu, kad vietą rasti visai nesunku. Nuo Antakalnio poliklinikos kylam Žolyno gatve, laikydamiesi visąlaik dešinės pusės, ir skaityk jau vietoj. Šalia objekto buvo toks pats sodo namas, kuris dabar nugriautas, o jo vietoj jau beveik pastatytas naujas namas.

Apaugęs žolėmis sandėlys.

Šiukšlių čia daug ir įvairių: nuo automobilio žibinto iki narvelio.

O va šitas daiktas įdomus. Tai rankinis mikseris-plaktuvas. Į šoną įsistato rankenėlė, kurios pagalba sukami sraigtai. Kad suplakt ką nors teks ilgai pasistengt, bet užtat nereikia elektros. Kažkur turiu tokį mikseriuką savo rūsy.

Kad dabar viską čia išvalyt joks Misteris Properis nebepadės.

Clonazepam – stiprūs raminamieji. Vaistai “dvasios” ligoniams ir mėgėjams pigiai apsinešt.

Šalia yra pertvarkomas ūkis, kur dygsta naujas namas.

Pagrindinis namas.

Senovinis 16 amperų saugiklis, kažkodėl sumontuotas lauke.

Pagrindinis kambarys. Gana erdvus. Nuo drėgmes tapetai atsiklijavo ir guli ant grindų. Taip pat aplink nemažai netai žmogaus, netai gyvūnų “dovanėlių”.

Sudaužytas kineskopas.

Kai kur lubos laikosi tik spintos dėka.

Negyvas šuo… Negyvas, nes žaislinis, praėjo nemažai laiko kol suvokiau tai :)

Manau, kad greitai šito sodo jau nebus. Ir ne todėl, kad jis greitai griūna. Tiesiog vieta čia labai tyli ir graži – miškas. Kartais prabėga kiškučiai ir stirnos. O iki miesto centro – tik 10 minučių su automobiliu. Kitaip sakant – pasaka. Pakilus dar šimtą metrų Žolyno gatve pamatysime tris prabangius kotedžus, stovinčius kelių mažų sodelių vietoje, pastatytus davus didžiulius kyšius. Juos bestatant buvo apdergtas miškas, bet Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija prieš pinigus ir gerus advokatus nieko padaryti negali. Vietoj tokių pat apleistų sodų yra pastatytas kotedžas ir dar vienas namas statomas netoliese esančioje Šilo gatvėje. Tad kada buldozeriai atsiras Žolyno 57 – tai tik laiko klausimas.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 4/10 (su gamyklų loftais aišku nepalyginsi)
Atmosfera: 6/10
Artefaktai: 6/10 (daiktų yra, bet pagrinde tai šiukšlės)
Ar verta eiti: visai galima

Kodėl įlipimas pro priekines duris man netrukdo

Škoda troleibusas

Kol kas nesutikau nei vieno žmogaus, kuris būtų patenkintas dar liepos viduryje įvesta “naujove” lipti į viešąjį transportą pro priekines duris. Naujoji tvarka, kaip mat, nepatinka visiems. Praėjus laikui atrodo, kad žmonės visgi po truputį nutyla, tačiau aš vis vien reguliariai, nors kartą į savaitę, išgirstu kaip kas nors iš pažįstamų ar šiaip lipančių į troleibusus keleivių piktinasi. Bet gal nėra viskas taip blogai? Pabandysiu trumpai apibrėžt ką naudingo !sau! įžvelgiau aš.

Esu ne aš vienas pastebėjęs, kad pas mus Lietuvoje žmonės taisyklių ir nurodymų laikosi tik pirmosiomis dienomis nuo jų įsigaliojimo. Praėjus kažkokiam laikui viskas grįžta į savo vėžes ir rieda toliau, beveik taip pat kaip anksčiau. Todėl dabar, praėjus beveik pusei metų nuo priekinių durų taisyklės įvedimo, ir pasibaigus naujos taisyklės bumui, galima ramiai apžvelgti šį dalyką iš gerosios pusės.

Visų pirmą tai mažiau kontrolierių. Mažiau tai dar švelniai pasakyta, per keturis važinėjimo į universitetą mėnesius manęs nepatikrino nei vieną kartą! Nežinau šiaip kam aš išvis tą e-bilietą pildau. Akivaizdi nauda, juk 22 litus galima kur kas naudingiau panaudoti, nei pirkti mėnesinį. Su nepapildytais e-bilietais dabar važinėja moksleiviai, važinėja studentai, važinėja ir bomžai bei kiti alkašai, kuriems kelią į transportą turėjo užtvert ta priekinių durų taisyklė. Bet praktiški žmonės susigaudė, nepirko vieną dieną Upokšnio, įsigijo e-bilietą ir dabar važinėja sau ramiai. Kaip tik šiandien toks vyriškis į autobusą įsiskverbė. Nešė nuo jo dešra ir kitais rūkytais gaminiais baisiai, po kelių minučių visas autobusas jau dvokė kaip rūkykla, bet niekas nieko negali pasakyti, vyriškis juk mėnesinį turi. Tiems kas už kelionę mokėjo turėtų būti “abydna”, tačiau kai kuriems tikrai buvo tas pats. Ko čia skustis, jei vistiek nemokamai važiuoji?

Yra ir kitų gerų priekinių durų pusių. Pavyzdžiui tai, kad žmonės į transportą lipa ilgiau. Atrodytų, kad jokios naudos tame nėra, tačiau man – žmogui, kuris paskutiniu metu pastoviai skuba ir neretai vėluoja, tai tikrai naudinga. Dabar dar iš tolo pamatęs savo troleibusą/autobusą gali tikėtis, kad spėsi pribėgt. Ne tik pribėgt, bet dar ir eilėj pastovėti prie įėjimo, juk pagalvokit kiek laiko praeina kol pusantro centnerio sverianti bobutę skverbiasi pro siaurą tarpą ir kiša vairuotojui savo e-bilietą. Vairuotojai šiuo metu vos ne demonstratyviai nusisuka ir žiūri pro langą, matyt jiems “bendravimo su klientais” jau per daug. Kažkada jie turėjo savo nemažą erdvę atskirtą nuo salono, kur galėjo bent magnetofoną įsijungt, dabar deja jie tokios prabangos neturi. Trumpai tariant – galima suspėti net į tolumoje stovintį autobusą, gaila tik, kad stotelėse tenka ilgiau stovėt.

Vairuotojai vistiek dažnai nesilaiko šių naujų taisyklių. Be to, kad į bilietus jie dažnai net ir nežiūri (nors atsiranda ir aršių fanatikų), kai kurie tiesiog atidarinėja visas duris, net kai ir nėra grūsties. Prie miesto centro tokių atvejų labai mažai, tačiau kokiam užkampyje tai vos ne taisyklė, tiksliau tradicija. Aišku ypatingai kažko naudingo šiame dalyke nėra, tačiau tai labai patogu jei nori pavažiuoti tik vieną stotelę. Juk lipti pro priekines duris, grūstis pro visus iki vidurio nėra labai patogu. O jei skubi labai tai įlipai pro vidurines, pavažiavai stotelę vieną-kitą, išlipai ir bėgi kur reikia. Patogu-naujoviška-novatoriška!

Įlipus pro priekines duris, reikia sutelkt jėgas ir pabandyt prasiskverbt iki galo, nes gale visada būna laisvų vietų atsisėst. Bobutės nemėgsta važiuoti gale, todėl paeina iki troleibuso/autobuso vidurio ir toliau nejuda, taip sudarydamos kamštį. Tai ir gaunasi, kad priekis ir vidurys prikimštas, o gale atsiranda nemažai erdvės. Svarbu tik neišsigąsti darbininkų, kurie kaip senais gerais laikais gurkšnoja sau alų. Bet čia greičiau tik vasarą, žiemą net ir šie kieti vyrai šalto alaus vengia. Kartais net nežinau ką pasirinkti: bobutes priekyje ar mužikus gale(?)

Žmonės dažniau paeina pėsčiom. Centre, kur vairuotojai visgi vidurines duris atidarinėja retai, pavažiuot vieną stotelę problematiška. Kaip jau minėjau, vien pagalvojus apie tai, kad reikės dėl vienos stotelės grūstis per visą saloną, kyla mintis geriau paeit pėstute. Man tai ne problema, aš vaikščiot mėgstu. Tokio nusistatymo laikausi ne vienas aš, todėl transporte teoriškai turėtų šiek tiek sumažėti keleivių. Praktiškai to nesimato, bet bent jau žinai, kad tikimybė, jog tave pastums keleivis, bijantis nespėti išlipt, mažėja.

Iš tikrųjų tai tik menkniekiai, galėčiau pateikt dvigubai ir daugiau argumentų, kodėl šį priekinių durų taisyklė yra nesąmonė. Šią akcija galėčiau pavadint tik kaip bankrutuojančio Vilniaus transporto agoniją. Tačiau daugumos nuomonė niekam nerūpi. Svarbu tik, kad atvažiavę anglai (kurių pas mus kaip grybų po lietaus) pasijaustų jaukiai kaip Londone :)

Žemėlapiai telefone arba Google Maps offline

Susirasti patogią navigacijos programą telefonui yra sunkiau nei atrodo. Nors Android telefonai gali pasigirti gana dideliu programų sąrašu, tačiau vis vien susidaro toks įspūdis, kad apie vieną iš pagrindinių išmaniųjų telefonų pasididžiavimą – žemėlapius ir GPS – visi pamiršo. Ne, aš nesakau, kad navigacijos programų mažai, jų kaip tik daugiau nei pakanka, tačiau daugumą jų tiesiog nevertos dėmesio. O išbandžiau tikrai nemažai. Kai kurios velniškai nepatogios, kai kurios lūžinėja, taip pat ne visos turi tikslius Lietuvos žemėlapius. Jau pradėjau galvoti, kad tinkamos programos taip ir nerasiu.

Ir buvau beveik teisus, kuo daugiau ieškojau ir bandžiau, tuo geriau suprasdavau, kad kažką geresnio už standartinį Google Maps turbūt nerasiu, nes jokia kita programa nepasižymėjo tokiu patogiu žemėlapiu ir patogumu. Yra tik viena problema – Google Maps reikalauja pastovaus interneto ryšio žemėlapiams siųstis. Atsižvelgiant į dabartines mobilaus interneto kainas toks variantas manęs visiškai netenkino, nes tuos varganus 50MB siūlomus už 7 Lt mėnesiui aš išnaudočiau per 2 dienas. Tad teko toliau naudoti griozdišką AndNav2.

Pradėjau ieškoti būdų išsaugoti Google žemėlapius telefone ir naudoti juos be interneto. Ir radau :) . Yra tokia nedidukė, bet funkcionali programa RMaps, kurios pagalba galima naudoti bet kokius patinkančius žemėlapius pradedant Google, baigiant savo sukurtais. Programa gali veikti tiek naudojant interneto ryšį, tiek nuskaitant duomenis iš SD kortelės. Kaip jau minėjau, man yra priimtinas antrasis variantas, todėl “nukešavau” visą Vilniaus žemėlapį ir įsikėliau į telefoną. Tai padaryti galima padaryti naudojant TrekBuddy Atlas Creator pagal šį tutorialą (nemokantys rusiškai galite pasinaudoti Google translate). Išsaugoti Vilnių užtrūko gerą valandą, tad jeigu esate sostinės gyventojai galite tiesiog parsisiųsti mano nukešuotą žemėlapį ir į kelti jį į rmaps/maps aplankalą telefono sd kortelėje.

Bendrai kalbant apie RMaps, man patiko, kad programa yra neapkrauta nereikalingais priedais, kurių ir taip niekada nenaudojame. Jį neturi tokios gražios vartotojo sąsajos kaip pavyzdžiui OsmAnd, todėl telefonas mažiau apkraunamas ir taupoma baterija. GPS veikia gana tiksliai, nors aišku yra kažkokia paklaida. Žemėlapiuose galima pridėti savo POI vietų, taip pat RMaps gali nubraižyti jūsų nueitą kelią. Kol kas užlūžusi jį buvo tik kelis kartus, dažniausiai kai prarandamas ryšys su GPS palydovu, bet bendrai galėčiau pasakyti, kad veikia tikrai stabiliai. Atrodo suradau tai ko norėjau.

Tad Android naudotojams susidūrusiems su panašia problema kaip aš galiu rekomenduoti RMaps, ją rasite Markete.