Prie pat Santariškių vaikų ligoninės stovi nebaigtas pastatas vaiduoklis. Ir kaipmat užbaigti jo niekas nesiruošia, priešingai nei daugiabutį Žirmūnuose, kuriame jau gyveną žmonės. Tad namas po truputį vis apauga medžiais ir beveik baigia būt apipaišytas nuo viršaus iki apačios.
Iš visų statinio pusių yra iškabintos smagiosios lentelės. Kliūčių į vidų patekti nėra.
Raudonų plytų pertvaros jau daug kur sugriautos.
Antrasis aukštas. Jau čia pradedi suprasti, kad lentelės iškabintos ne veltui. Sniegas ir ledas uždengia kyšančius iš grindų armatūros gabalus, už kurių nesunku užkliūti ir nuskristi žemyn, ir skyles grindyse. Tad stengiausi vaikščioti gerai žiūrėdamas po kojomis.
2011 10 01 nuotrauka
Pirmą kartą buvau čia apsilankęs dar praėjusių metų rudenį.
2011 10 01 nuotrauka
Paskutiniame aukšte pūtė smarkus vėjas. Plytinės pertvaros čia išgriautos visiškai visos.
Iš keturių pusių uždaras “šulinys” su didelėmis skylėmis – langais grindyse.
Kambariukas paverstas nemaloniai kvepiančiu šiukšlynu.
Šiltu metų laiku čia būna gana drėgną, todėl daug kur yra samanų ir žolių, kurios išsilaiko net per žiemą.
Bendrai tariant, nieko ypatingai įdomaus šiame pastate nėra. Visi auštai praktiškai vienodi ir po keliolikos minučių čia būti nusibosta. Iš kitos pusės, nebaigti griaučiai atrodo gana vaizdingai, saulėtą dieną raudonos plytos žiba efektingai, o šlamantis polietilenas sudaro įspūdį, lyg čia dar be tavęs kažkas vaikšto. Šiltą dieną smagu sėdėti ant stogo ir stebėti saulėlydį, žiemą čia veikti iš esmės nėra ką.
Subjektyvus vertinimas
Vaizdingumas: 7/10
Atmosfera: 6/10
Artefaktai: 0/10 (nerasta)
Ar verta eiti: spręskite patys
