Į kapines atėjau gerokai anksčiau nei eisenos dalyviai, tad turėjau pakankamai laiko pasivaikščiot, pažiūrėt į žvakutes prie žuvusiųjų kapų.

Ateidavo pavieniai žmonės, kartais su vaikais, ir uždegdavo savo atneštas žvakutes. Ramybė… Tiesa lyg iš niekur atsiradusios giedančios vienuolės privertė mane užsidėti ausines ir įsijungti muziką. Ko gero vienintelis nepatogumas šiandien.

18:45 tolumoje pradėjo matytis greitai artėjanti fakelų jūra, kurią nešė eitynių dalyviai. Šįkart suskaičiavau virš 100 žmonių, dvigubai daugiau nei užpraeitais metais.

Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjungos vadovas Julius Panka pasakė neilgą kalbą, įvardijo visų žuvusiųjų vardus. Po kiekvieno paminėto vardo eitynių dalyviai sušaukdavo “Pagarba!”. Netrukus prie Vilniaus televizijos bokšto gynėjų paminklo buvo padėtas vainikas ir sugiedotas himnas. Viskas trumpai ir paprastai.

Dėl vieno nedraugiško tinklapio, kurio kūrėjai vagia tam tikrų žmonių nuotraukas (pvz. Kovo 11-osios eitynių), o paskui rašo jiems “biografijas”, veidus padariau neryškius.

Po kelių minučių visi dalyviai paliko kapines.

Aukų atminimą stebėjo tik du pareigūnai.

Pusę pastatė, pusę paliko likimo valiai. Šis pastatas, stovintis prie pat Europos, savo neužbaigtumu kažkodėl tai bendro Konstitucijos prospekto vaizdo visai negadina. Sakyčiau net neišsiskiria. Tikriausia labai jau įprastas dalykas niekad nesibaigiančios dangoraižių statybos tame rajone. Tačiau jokios statybos ten jau seniai nevyksta, todėl namą gali drąsiai įrašyti į apleistas vietas. Tuo labiau, kad vietai tai tikrai įspūdinga.

Į teritorija patekti vieni juokai, tuo labiau, kad jokios apsaugos ten nėra.

Požeminis pastato aukštas kur turėjo būti garažas yra užpiltas lietaus vandeniu. Gylis yra tikrai neblogas, atsiradus norui galima ir panardyt.

Vos patekęs į teritoriją išgirdau garsiais sirenas – prie pastato atlėkė gaisrininkai. Policiją man šiandien kvietė, tikriausia ir gaisrininkai irgi man. Iki pilnos laimės trūksta tik greitosios pagalbos.

Bet pasirodo visgi ne man. Vyras, gyvenantis “Šanchajuje” pastebėjo pačiame namo viršuje dūmus paskambino 112. Gaisrininkai paieškoję visą pastatą skersai ir išilgai nieko degančio nerado, tad greitu laiku įsėdo į savo radoną mašiną ir išvažiavo. O aš pratęsiau fotografavimą.

Požemė automobilių stovėjimo aikštelė.

Laiptai pastatyti iki 15 aukšto. Norėtųsi užlipti dar aukščiau, bet ir iš čia atsiveria įspūdingas vaizdas į miestą.

Fotografuota per nedidelį langiuką sienoje.

Prieiti prie krašto ir pažiūrėti žemyn yra tikrai baisu, pradedi jausti kaip plaka širdis. Pamatavau širdies dūžius Originalo pasiūlytu pulso matuokliu. 113 bmp, kai ramybės būsenoje dažniausiai būna 65.

Viduje jau spėjo pasistengti pradedantieji gatvių “menininkai”.

Kažkieno padėta lenta buvo labai slidi ir lanksti. Lipti ja su žieminiais batais ne pats geriausias sumanymas.

Vaizdas į “Šanchajų”

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 10/10
Atmosfera: 8/10
Artefaktai: 0/10 (daiktų išvis nėra)
Ar verta eiti: tikrai verta

Iš karto norėčiau paskelbti nuorodą į išsamų trijų dalių reportažą iš Nemuno sanatorijos, paskelbtą Apleisti.lt. 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis.

Daugelis žino apie šį didžiulį dešimties aukštų apleistą viešbutį, stovintį kurortinio Lietuvos miesto Druskininkai centre, kuris jau nuo 2007 metų yra nebenaudojamas ir uždarytas. Tačiau nuvažiuoja iki ten pasižvalgyti ne kiekvienas. Tad ir aš kalbas apie šį objektą girdžiu jau kelis metus, o nusigauti iki ten su šauniąja gangsterių komanda sugalvojome tik dabar. Bet kuriuo atveju gailiuosi, kad nepadariau to anksčiau.

Surasti pastatą mieste nesunku, bet kad patekti į vidų reikia šiek tiek pavargti. Visi pirmo aukšto langai yra gerai užkalti nuo visokiausių nenaudėlių, bet pasivaikščiojus aplink skylę tikrai galima rasti.

Visų pirmą nustebino tai, kad net pirmame pastato aukšte viskas liko beveik nepaliesta. Neapgriautos sienos, neišdaužti langai, (beveik) nesugadinti daiktai.

Ultragarsinės terapijos aparatas su tiksinčiu kaip bomba laikmačiu.

Senovinis seifas. Deja tuščias.

Terapijų kabinetas su pertvaromis tarp gulinčių pacientų.

Apžiūrėję pirmą aukštą labai užsinorėjome ant stogo, tad iš karto patraukėme prie laiptų.
Kol kas išorinės blykstės savo fotoaparatui nesu nusipirkęs, tad iki šiol fotografuodamas tamsesnėse vietose tiesiog statydavau ilgesnį išlaikymą ir pašviesdavau vaizdą su pačios paprasčiausios juostinės muilinės Skina integruota blykste. Būdas ne pats patogiausias, bet blykstelėjus du tris kartus galima išgauti visai patenkinamus rezultatus. Beveik užkopus iki 10 aukšto mano puikioji muilinė išslydo iš kišenės ir nuriedėjo į tarpą tarp laiptų ir lango. Buvo graudu žiūrėt kaip jį ilgai krenta žemyn karts nuo karto padarydama salto ore. Maždaug 5 aukšto lygyje fotoaparatas atsitrenkė į laiptus ir sudužo į šimtus gabalų, kurie lydimi lūžtančios plastmasės garso ir aido nusileido iki pat sanatorijos apačios kur ir liks amžiams. Taip praradau netik pagrindinį šviesos šaltinį, bet ir šeimos relikviją, kuri per savo objektyvą matė pajūrio kopas, Aukštaitijos lygumas, Ukrainos stepes, Čekijos kalnus, Kroatijos salas ir daug kitų neryškių ir neypatingai kokybiškų vaizdų….
Na gerai, nereikia čia dramatizuot, juk puikiai suprantama, kad baterijos įdėtos į fotoaparatą turbūt buvo vertingesnės už jį patį. Tuo labiau, kad namie guli dar viena noname’ine muilinė Premier!

Tik ant stogo supratau ką gi man visas šis pastatas ir jo vaizdai primena. Pripetę. Nežinau ar viešbutį “Polisją” (ukr. Полісся), ar “Jubilejnyj” (rus. Дом быта Юбилейный), bet kažką iš tos serijos. Pilkas dangus, tylus užgesęs miestas, apleisto pastato stogas.

Elektriniai lifto varikliai. Kažkas juos jau spėjo paardyti.

Viena iš įspūdingiausiu sanatorijos vietų tai pagrindiniai laiptai.

Kambariai gana monotoniški, visur galima sakyti tas pats. Kartais net užmiršti kokiame aukšte randiesi.

Kitose apleistose vietoje elektros instaliacijos yra išlupamos pirmosiomis dienomis. Čia viskas vietoje.

Medicininiai įrenginiai sukrauti į krūvą.

Senovinė stomatologo kėdė.

Sporto salė.

Rūsyje daug šiukšlių, bet tarp jų pasitaiko ir įdomesnių daiktų.

Tradiciškai erotinio pobūdžio nuotraukos. Jų randų vos ne kiekviename apleistame pastate, kur gyveno žmonės. Pavyzdžiui Vilniaus Žalgirio bazėje arba profilaktoriume Sigma.

Paardytas magnetofonas.

Roots Bloody Roots!!!

Psichiatrinėje ligoninėje:
- Kokia veikla užsiimate laisvalaikiu?
- Šokinėjam į baseiną nuo tramplino. Gydytojas sakė, jei būsime geri, greitu laiku pripils ir vandens.

Stiprintuvas (?)

Vienareikšmiškai vienos dienos yra per mažai, kad apžiūrėti viską šiame milžiniškame pastate. Bet įspūdį jis man paliko didelį, labai didelį. Norėčiau čia grįžt kada nors vėl.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 10/10
Atmosfera: 10/10
Artefaktai: 9/10
Ar verta eiti: Tikrai verta

Vilniaus duonos pastatas (stovintis Savanorių prospekte) visada traukė mane savo tvora. Tiksliau ne pačia tvora, o ant jos nupaišytais Vilniaus duonos logotipais ir kitomis spalvotomis geometrinėmis abstrakcijomis. Nuspalvinti savo pastatus patiems – tai puikus įmonės sprendimas norint apsisaugoti nuo graffiti mėgėjų. Taip pat traukė ir ką tik iškeptos duonos ir bandelių kvapas. Bet laikui bėgant neliko nei tvoros (ją išardė, o plytas pardavė), nei malonaus kvapo. Oficialiai neliko ir pastato, adresas Savanorių pr. 6 jau yra išbrauktas iš Registrų centro duomenų bazės, bet kaipmat vis dar stovi. Girdėjau gandų, kad greitu laiku ten prasidės naujos statybos, tad kol dar nenugriovė nuėjau “pracheckinti” objektą.

Mūrinės tvoros vietoje dabar yra pastatyta tvorelė su grėsminga spygliuota viela, saugančią pastatą nuo visokių nenaudėlių. Tačiau dideli vartai visada stovi praviri, todėl patekti į vidų galima banaliai apėjus namą iš kitos pusės.

Keturi bokštai

Pirmame aukšte suirutė – išmėtytos plytos ir šiukšlės.

Drėgna, visur laša vanduo.

Prieiti prie krašto truputį baugoka, visgi aukštis nemažas.

Cigarečių langas. Tušti pakeliai užkišti už stiklo. Nuo pigiausių Saint George iki brangiausių Parliament.

Per “minų lauką” galima išeiti ant nedidelio priestato stogo.

Durelės ant pagrindinio pastato stogo.

Forum Cinemas Vingis

Įspūdingiausia vieta – paskutinis aukštas, priminė Vilijos fabriką.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 9/10
Atmosfera: 9/10
Artefaktai: 2/10
Ar verta eiti: verta

Į komplekso vidų patekti šiuo metu yra labai nesunku. Tvorose daug skylių, o prie tilto per Vilnelę (su draugais jį praminėm Stalkerių tiltu, dėl per jį einančių šiluminių trasų ir postapokaliptinės aplinkos) yra ir praviri vartai.

Lauke prie gamyklos yra seni sandėliai, viduje nieko įdomaus, šiukšlės. Tirpstant sniegui lašantis vanduo sukuria gana keistus ir kiek bauginančius garsus juose, ypač kai esi ten vakare. Bet šiuo metu sniego jau nebėra, o keistus garsus, sklindančius iš sandėlių, pakeitė ne itin malonūs kvapai.

Tunelis į vidinį kiemą.

Aplinkui mėtosi dėžės ir sudaužyti mediniai baldai. Juose visuomenės atstumtieji kartais slepia savo daiktus. Praeito apsilankymo gamykloje metu pro langą stebėjau įdomų dalyką: asocialus vaikinas priėjo prie dėžių krūvos, pakėlė vieną iš dėžių, kuri atrodė lyg būtų tiesiog išmesta, ir ištraukė iš jos miegmaišį ir didelį maximos maišą su įvairiausiomis gėrybėmis. Tai, kad aš jį stebiu žmogelis aišku nepamatė.

Pro grotas matosi Polocko gatvė. Iš gatvės pusės pastatas atrodo kur kas gražiau nei iš vidinio kiemo.

Viduje nelabai gražu. Kaip minėjau anksčiau, gamykla yra labai lankoma, kartais užsuka asocialūs, todėl sveikų, nesudaužytų daiktų ten galima sakyti nėra. Neseniai šiame pastate buvo apsilankęs WD40. Jo nuotraukose dar galima pamatyti senu skaidrių, plakatų ir t.t. Praėjus vos keliems mėnesiams šių daiktų jau praktiškai nebeliko, asocialūs išneša viską ką galima…

Dabar pradedu suprati kodėl gamykla bankrutavo. Megztuko megztinis sukištas į treningus ir lakierkos, su tokiom madom konkurencijos neatlaikysi niekaip!

Gėlės paliktos likimo valiai taip ir nudžiuvo vazonuose.

Algos mokėjimo langelis. Tokių grotų taip paprastai neišlauši.

Vaizdas nuo stogo. Kaip matyti, visi apačioj esantys šuliniai yra be dangčių, užsižiopsojus gali baigtis blogai.

Ši sovietinių laikų nuotrauka privertė gerai pasijuokti. Gedimino pilis, o iškart už juos puikuojasi chuščiovkės. Socialistinis realizmas, ką daugiau pasakysi

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 8/10 (Gamykla didelė, yra įdomesnių vietų ir požemiai (juose nebuvau))
Atmosfera: 8/10 (atmosfera gera)
Artefaktai: 5/10 (beveik visi įdomus daiktai sugadinti, bet pasistengus galima ką nors rasti)
Ar verta eiti: verta

]]> http://www.pbb.lt/2011/04/22/vilija-apleistas-tekstiles-fabrikas/feed/ 5 http://www.pbb.lt/2011/04/01/neuzbaigtas-apleistas-daugiabutis-zirmunuose/ http://www.pbb.lt/2011/04/01/neuzbaigtas-apleistas-daugiabutis-zirmunuose/#comments Fri, 01 Apr 2011 18:06:46 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=886

Dar nepastatytas, o jau apleistas. Deja būna ir taip. Šis dešimties aukštų daugiabutis turėjo savo erą išvysti dar 2008-jų metų pabaigoje, tačiau iki šiol pastatyti tik betoniniai griaučiai ir kaip mat darbai toliau nevyksta.

Apsauginio būdelę (keista, kad iki šiol kažkas dar saugo šį visų užmirštą namą) galima nesunkiai apeiti ir patekti į teritoriją perlipus per tvorą, kaip senais gerais laikais

Gana erdvus požeminis garažas pasižymi gera akustika.

Vietomis jau spėjo patekt vandens, tad susiformavo balutės. Tamsoj galima paslyst kaip reikiant.

Lifto šachta…

… ir tarpai laiptams. Iš pradžių nusivyliau tai pamatęs, be laiptų tik spaidermėnas ten užlipt galėtų, o mes tuo tarpu su Povilu a.k.a Vilkalokiu tokiomis savybėmis nepasižymim. Tačiau juk grafitininkai 5(?) aukštą apterliot kažkaip sugebėjo, reiškia ir mes sugebėsim ten patekt.

Sukaltų lentų pagalba užsiropšt visgi pavyko gana nesunkiai (nulipt buvo sudėtingiau), 100kg+ žmogui tai padaryti jau būtų problematiška – sulūžtų.

Viduj nieko įdomaus. Plikos sienos, tačiau jų kokybė tai jau atskira tema. Tas plytas, iš kurių sudėtos sienos, galima pragriaut porą kartų gerai dėjus iš kojos. Plyšiai tarp betono panelių daugelyje vietų tiesiog užpildyti makrofleksu arba užkimšti eglių lentomis. Kokybiškos statybos kainuoja daug, o sutaupyti nori visi.

Ilgai neieškoję radome laikinus medinius laiptus iki pat stogo.

Nuo stogo atsiveria panorama. Ne pati įspūdingiausia, bet visgi palydėti Saulę kurį nors vakarą būtų gražu (šįkart buvo šalta).

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 7/10 (nuo stogo neblogas vaizdas, įspūdinga lifto šachta)
Atmosfera: 6/10 (ypatingos apleisto pastato atmosferos nesijaučia)
Artefaktai: 0/10 (įdomių, tiksliau jokių, daiktų nėra)
Ar verta eiti: visai galima

]]> http://www.pbb.lt/2011/04/01/neuzbaigtas-apleistas-daugiabutis-zirmunuose/feed/ 10 http://www.pbb.lt/2011/03/27/naujos-vilnios-traukiniu-tiltas-vieta-ekstremaliu-pojuciu-megejams/ http://www.pbb.lt/2011/03/27/naujos-vilnios-traukiniu-tiltas-vieta-ekstremaliu-pojuciu-megejams/#comments Sun, 27 Mar 2011 08:44:32 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=857

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šis traukinių tiltas yra eilinis, niekuo neišsiskiriantis, statinys, kurio pagalba traukiniai kasdien kerta Vilnelės upę. Tačiau taip nėra, jis įdomus tiek savo vidine konstrukcija, tiek tuo, kad jį galima panaudoti kaip netradicinę pramogą.

Pradėkime nuo to, kad šis dviejų geležinkelio juostų tiltas po bėgiais neturi jokios dangos. Taigi pažiūrėjus tarp bėgių pamatysime apačioje tekančią upę. Sprendžiant iš akies aukštis yra maždaug 20 metrų.

Na, o po pačiais bėgiais dar kaba 3 pastolių (nežinau kaip tuos takelius tiksliau pavadinti) juostos – dvi po pačiais bėgiais ir viena tarp jų. Patekti ten nėra sunku, jokių durelių ar spynų nėra, tereikia kiek labiau pasilenkti.

Viduje išties gražu: iš viršaus matosi traukinio bėgiai, o apačioje pro groteles žiba Saulės apšviesta Vilnelė. Deja, pradedantys grafitininkai kiek apterliojo sienas.

Grožis grožiu, na o visas smagumas prasideda tada, kai viršuje, tiesiai virš galvos pralekia traukinys. Jausmas tai nepakartojamas kai matai kaip virš tavęs mirga metaliniai ratai, o garsas toks galingas, kad baisu darosi. Naujoviški elektriniai keleiviniai traukiniai pakrutina širdį, tačiau kad pajust tikrą šio vaizdo ir garso derinio jėga verta nepatingėti ir palaukti seno rusiško dyzelinio anglimis ar nafta pakrauto traukinio! Adrenalinas kala kaip reikiant.

Kalbant apie saugumą galiu pasakyt, kad tai saugu. Nėra dėl ko nerimauti, nebent esate silpnų nervų žmogus (iš ties nuvalkiota frazė) Šiuo tiltu kasdien upę kerta dešimtys traukinių, todėl nerimauti, kad kažkas įlūš neverta. Jeigu baisu lipt ant metalinių pastolių galima pasilikti ir pačioje tilto pradžioje ir stovėti ant tvirto betoninio grindinio, kur tikrai nieko blogo atsitikt negali.

Kaip visi turbūt žino, miesto zonoje tualetu naudotis draudžiama. Būtų labai nemalonu jei kažkas sulaužytų šią taisyklę važiuodamas tiltu. Na, suprantat apie ką aš… Dėl šito gal ir vertėtų nerimaut, bet kol kas viskas vyko laimingai.

Kaip suprantu tiltą galima kažkaip reguliuoti, suprojektuotas jis tikrai įdomiai.

Vidurinis pastolis yra be kryžminių pertvarų, juo galima pereiti į kitą upės pusę.

Tačiau tarpai iš šonų gana dideli, rizikuoti ar ne sprendžia kiekvienas pats (nors čia iš esmės jau reikia “ypatingų sugebėjimų”, kad ten įkrist).

Kampe guli duonos rėkė, tikriausia kažkas ją išmetė pro traukinio langą.

Kažkada čia buvo aršūs Tomeko priešai!

Traukiniai mane traukia nuo vaikystės, geležinių ratų garsas dundėjimas kaip muzika, o ir garvežių mazuto kvapas kažkoks savas. Stovėdamas po traukinių tiltu dar geriau supranti viso to jėgą. Šį tiltą apleista vietą vadinti būtų klaidinga, juk jis sėkmingai funkcionuoja kasdien ir yra geros būklės. Tačiau jis visgi yra nutolęs (perkeltine prasme) nuo ramaus miestietiško gyvenimo, todėl jautiesi ten kaip apleistoj gamykloj.

]]> http://www.pbb.lt/2011/03/27/naujos-vilnios-traukiniu-tiltas-vieta-ekstremaliu-pojuciu-megejams/feed/ 9 http://www.pbb.lt/2011/03/07/lietuvos-kino-studija-nera-studijos/ http://www.pbb.lt/2011/03/07/lietuvos-kino-studija-nera-studijos/#comments Mon, 07 Mar 2011 06:00:31 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=821

Štai taip ji atrodo dabar. Žodžių čia daug nereikia, nėra studijos – nėra kino. Labai nesitiki, kad viskas yra kaip yra, juk dar prieš porą metų lankiausi ten: neremontuotoj, neprižiūrėtoj, niekam nereikalingoj, bet vis dar veikiančioj.

Griovimo darbai dabar vyksta sparčiai, didžioji dalis studijos pastatų jau nugriauta. Visa teritorija aptverta tvora, tačiau į vidų patekt vis vien galima be didelių sunkumų. Teritorijoje budi apsauginis savo budelėje, tačiau šįkart jam matyt labiau rūpėjo televizorius nei mano persona.

Nuotraukoje matosi pagrindinis pastatas, kuriame buvo administracija ir kelios filmavimo studijos.

Griovio vietoje buvo filmavimo rekvizito pastatas. Ten dar visai neseniai buvo galima rasti įvairių daiktų ir kostiumų, pradedant Romos legionierių šarvais ir baigiant SS uniformom.

Šio griovio vietoj buvo didžiulis filmavimo paviljonas su daugybe šviestuvų, fonų ir t.t. Paskutiniais kino studijos gyvavimo metais ten filmuodavo TV reklamas.

Ekskavatoriaus vietoje prie sandėlio stovėjo realaus namo dydžio butaforinė pilis, o už pilies didžiulis green-screen’as.

Vagonėliuose dega šviesa, tikriausia ten nakvoja darbininkai.

Žiūrėti į visą tai ypatingai nemalonu. Greitu laiku ten turėtų išdygti netradicinės orientacijos namukai iš kartono, priklausantys bankams. Lietuvos kino studiją žadama perkelti kažkur už Vilniaus, kur žemė pigesnė, tačiau aš labai abejoju, kad tai bus padaryta. Dabar tik galima konstatuoti studijos galą ir kino pramonės Lietuvoje galą taip pat.

]]> http://www.pbb.lt/2011/03/07/lietuvos-kino-studija-nera-studijos/feed/ 9 http://www.pbb.lt/2010/08/13/rugpjucio-zvaigzdes/ http://www.pbb.lt/2010/08/13/rugpjucio-zvaigzdes/#comments Fri, 13 Aug 2010 19:08:45 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=686 Tikriausia visi girdėjote apie meteorų lietų, kuris turėtų būti matomas rugpjūčio 13 ir 14 dienomis. Susigundžiau aš užfiksuoti šį reiškinį, tuo labiau, kad paskutinį kartą naktine fotografija užsiiminėjau dar pavasarį. Tad su draugais patraukėme į mišką žvaigždes stebėt/fotografuot.

Deja žadėtą meteorų lietų tiksliau būtų pavadinti keliais lašais dykumoje – per 2-3 valandas praleistas miške danguje pamatėme ne daugiau tuzino “krentančių žvaigždžių”, bet ir be jų buvo ką pašaudyt:

Fotografavau užsilipęs ant metalinės transformatorinės ant vieno slidininkų kalno viršūnės Rokantiškėse. Iš ten atsivėrė neblogas vaizdas į naktinį Vilnių, kurį visu pirmą ir pabandžiau užfiksuoti.

Kitą kadrą padariau nutaikydamas fotoaparatą tiesiai į dangų. Kadras buvo eksponuojamas daugiau nei 20 minučių. Per tą laiką žemė spėjo pasisukt ir žvaigždės virto dryžiais. Deja transformatorinė iš tikro nėra toks stabilus pagrindas kaip iš pradžių atrodė. Vaikštant ant stogo fotoaparatas buvo truputi drebinamas, todėl dryžiai gavosi ne lygūs, o šiek tiek laužti.

Vėliau atslinko debesys, nufotografavau juos judėjime.

Naktinė fotografija mane traukia vis labiau, gaila tik, kad neturiu gero plačiakampio objektyvo

]]> http://www.pbb.lt/2010/08/13/rugpjucio-zvaigzdes/feed/ 6 http://www.pbb.lt/2010/04/23/diy-dslr-pinhole/ http://www.pbb.lt/2010/04/23/diy-dslr-pinhole/#comments Fri, 23 Apr 2010 17:28:41 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=619 Poryt, balandžio 25, bus pasaulinė pinhole fotografijos diena. Degtukų dėžutėmis darytas nuotraukas turbūt matėme visi, tačiau ar bandėte patys fotografuoti? Daugelis žmonių nebando fotografuoti pinhole, nes tiesiog turi mažai žinių ir įgūdžių, kad pasigaminti kokybišką daiktą pačiam. Taip pat atbaido juosta, kurios bus sudanginta tikrai nemažai, kol bus pasiektas norimas rezultatas. Todėl šiandien parodysiu kaip pagaminti savo pinhole. Ir ne paprastą, o skaitmeninį !

Visų pirmą mums reikės:

1. Skaitmeninio veidrodinio fotoaparato (DSLR).
2. Bet kokio adapterio fotoaparatui (aš naudojau M42 -> Nikon).
3. Plonos skardos.
4. Adatos (kuo mažesnės).
5. Švitrinio popieriaus.
6. Lipnios juostos.

Taigi, išpjauname iš skardos ratą, kuris uždengtų adapterio paviršių. Rato viduryje su adata praduriame labai mažą skylutę. Prisiminkite, kuo mažesnė skylutė – tuo ryškesnės bus nuotraukos. Toliau su švitriniu popieriumi nušlifuojame visą skardinį ratą (iš abiejų pusių), kad viduryje esanti skylutė būtų kuo apvalesnė ir lygesnė. Su lipnia juosta prilipdome mūsų skardinį ratą prie adapterio ir gautą konstrukciją uždedame ant fotoaparato. Turėtų gautis maždaug taip :

Štai ir viskas. Dabar galime testuoti pinholą. Fotografuojant patartina visada naudoti stovą, nes su tokia maža skylute net saulėtą dieną teks naudoti gana ilgus išlaikymus.

Rezultatai būtų geresni jei būčiau padaręs dar mažesnę skylutę. Taip pat išryškėja vienas neigiamas dalykas. Fotografuojant su tokia maža skylute matosi visos dulkės ant matricos, kurių iki f16 (fotografuojant su objektyvu) beveik nesimato. Tačiau iš kitos pusės tai priduoda nuotraukoms daugiau pinholiškumo .

Nemanau, kad tokį pinhole galima lyginti su tikru – juostiniu, tačiau pasidaryti iš neturėjimo ką veikti visai smagu

]]> http://www.pbb.lt/2010/04/23/diy-dslr-pinhole/feed/ 3 http://www.pbb.lt/2010/02/25/blykste-saulute/ http://www.pbb.lt/2010/02/25/blykste-saulute/#comments Thu, 25 Feb 2010 10:58:36 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=596 Vakar gavau visiškai naują, net neišpakuotą, bet 20 metų gulėjusią fotoblykstę.

Tais laikais kainavo net 16 rublių

O pagaminta buvo “Pabradės skaičiavimo prietaisų gamkloje”. Tikras Madė in Pabradė!

Deja dėl drėgmės ant dėžutės neišliko antspaudo su pagaminimo tada, tačiau viduje esančiame garantiniame talone pažymėta 1990 11 20 (nors jau po kovo 11, bet vistiek visur užrašyta LTSR )

Kartoninės dėžutės viduje radau plastmasinį dėklą, kuriame ir buvo pati blykstė “Saulutė”.

Įjungiau aš fotoblykstę į rozetę, paspaudžiau test mygtuką ir pyst visame bute dingsta elektra! Žinoma aš juokauju “Saulutė” ir po 20 metų suveikė kaip reikia. Norėčiau ją išbandyti su skaitmeninę technika, tik reikia sugalvoti kaip saugiai pajungt, kad nesudegint fotoaparato

]]> http://www.pbb.lt/2010/02/25/blykste-saulute/feed/ 9 http://www.pbb.lt/2010/01/23/kaip-dirba-lietuvos-televizija/ http://www.pbb.lt/2010/01/23/kaip-dirba-lietuvos-televizija/#comments Sat, 23 Jan 2010 12:16:27 +0000 Polububijus http://www.pbb.lt/?p=562 Apsilankiau Lietuvos Televizijoje – dalinuosi įspūdžiais

Lietuvos televizijos pastatas yra gana nemažas ir painus, todėl jame galima nesunku pasiklysti. Pirmame aukšte randasi nedidelis televizijos muziejus. Ten galima apžiūrėti sovietų laikais naudotą techniką: telekameras, apšvietimo lempas (ant kurių galima kepti kiaušinienę), spintos dydžio video magnetofoną, senus mikrofonus, televizorius ir kitą nenaudojamą įrangą. Pažiūrėti visai įdomu, tačiau kažko labai ypatingo ten nebuvo. Patiko kabanti nuotrauka, kur nupaveiksluotas sėdintis prie stalo diktorius su kostiumu ir laiko savo kojas inde su šaltu vandeniu. Senovinis kaitinimo apšvietimas iš studijos padarydavo tikrą pirtį

Anksčiau nežinojau, kad tais laikais Lietuvoje kažkas naudojo Sony produkciją

Po muziejaus pamačiau gana nemažą studiją, kurioje darbuotojai statė dekoracijas ir pajunginėjo techniką.

Jei anksčiau apšvietimas iš televizijos padarydavo pirtį, tai dabar čia galima sušalti, ant lubų kabančio naujoviškos lempos jokios šilumos neskleidžia.

Paskui apsilankiau pagrindinėje Lietuvos Televizijos studijoje, ji paliko man didžiausią įspūdį. Vien pažiūrėjus į lubas baisu darosi:

Visas šis apšvietimas yra valdomas per specialų pultą apačioje, kur keičiamas jus intensyvumas ir švietimo kryptis. Vien paspaudus mygtuką bet kuri iš lempu gali nusileisti iki pat grindų, kur ją gali pakeisi ar uždėti filtrus.

Tuo metu jokių filmavimų nevyko, todėl galima buvo ramiai pavaikščioti ir apžiūrėti viską. Turėjau galimybę prisėsti prie krano, kamera kaba kažkur prie lubų, o visas valdymas atliekamas apačioje prie pulto. Jis labai priminė FPS žaidimą. Valdymas yra labai jautrus, todėl perprasti jo per kelias minutes nepavyko. Prie šio krano pritvirtinta kamera gali judėti tik dviem dimensijom, tačiau šioje studijoje to visiškai pakanka.

Be krano šioje studijoje naudojamos dar keturios profesionalios Ikegami televizinės kameros su Canon optika. Jos užstatytos ant hidraulinių stovų su ratukais, todėl panoramuoti yra ypatingai smagu

Vėliau, labai trumpam, užsukau į patalpą, kur įrašinėjamas garsas, bei į žinių filmavimo studiją.

Na gerai, o dabar atspėkit kas be Keno loto yra filmuojama šioje studijoje ? :

Neatspėjot – A.Čekuolio laida!

Vėliau pamačiau labai svarbią patalpą – vietą kur gimsta tiesioginis eteris. Čia dirba labai aukštos klasės specialistai. Lietuvos televizija šiuo metu naudoja geriausią garso pultą Lietuvoje:

Kitoj kambario pusėje stovi pultas, kuris yra naudojamas tiesioginio eterio metu. Čia sėdintis žmogus yra atsakingas už viską, ką mes matome savo dėžėse. Iš čia vyksta kamerų perjungimas, bei duodamos komandos operatoriams. Vaizdas iš visų kemerų stebimas per per monitorius:

Dar liko neaplankyti dešimtys (o gal net šimtai) kambarių, kur dirba montuotojai, režisieriai ir kiti svarbūs darbuotojai. Apsilankymas čia man paliko didelį įspūdį, tačiau pagalvojus, kad turint tokius specialistus, tokias galimybes ir tokią techniką, dažniausiai savo ekranuose matome laidas pensininkams ar grojančius folk. muziką kaimiečius, darosi šiek tiek liūdna. Dabar labai norėčiau pamatyti kaip dirba pavyzdžiui LNK

]]> http://www.pbb.lt/2010/01/23/kaip-dirba-lietuvos-televizija/feed/ 11 http://www.pbb.lt/2008/03/29/sviesa/ http://www.pbb.lt/2008/03/29/sviesa/#comments Sat, 29 Mar 2008 21:02:34 +0000 Polububijus http://faraonas.info/?p=216
© The Lamp by andrea francesco

Dažnai pagalvodavau, ar ne per daug vartoju elekros (tą prasme ne aš, o namuose esanti buitinė technika)? O atsiradus tokioms akcijoms kaip 60 EARTH HOUR, šios mintys lenda į galvą vis dažniau.

Iš vienos pusės gal ir nedaug. Įjungus visus prietaisus namuose gautųsi maždaug 5-6 kW/h. Vidutinis amerikietis suvartoja 45 kW/h. Bet jei įsistatyčiau taupiasias lemputes, nelaikyčiau pastoviai įjungto kompiuterio ir televizoriaus, galima būtų ir sutaupyt ir “pagelbėt gamtai”.

Na gerai, eidamas į kitą kambarį pasistengsiu išjunginėti teliką (tarp kitko, kol rašau įrašą, jis veikia kitame kambaryje), bet išjunginėti kompiuteį kuris pastoviai kažką siunčia/siunčiasi, nesinori.

Kadangi, kaip jau minėjau anksčiau, amerikiečiai vartoja elektros energijos, 2007-jų liepą buvo pristatytas projektas – “Protingasis namas”. Pasak projektuotojus, jis turėtų “įtilpti” į 800 W/h. Ir naudojant supuer-duper taupiasias lemputes tai įmanoma. Taip pat namas turės:

• Saulės baterijas
• 12 Voltų LCD Televizorių (dar nežinojau, kad tokie yra)
• DVD grotuvą (amerikiečiams be jo neišgyvent!)
• Taupiąją garso sistemą
• MacBoock (tikriausia projektą parėmė Apple)

Šaldytuvas ir viriklė veiks suskystintų gamtinių dujų dėka. Vanduo bus šildomas hibridiniu (saulės elementų ir dujų) įrenginiu.
Дом, который потребляет всего 800 Вт\ч, – реальность! / x10.com.ua

Projektas man visai patiko, laikui bėgant, nori – nenori, teks statyti tokius namus…

Kalbant apie 60 EARTH HOUR, manau, Vilniuje ši akcija nepavyko. Gal mažai apie tai buvo kalbėtą – mažai kas išgirdo, gal tiesiog nusispjaut. Išėjęs aštuntą valandą iš namų, “pagavau” porą “degančio Vilniaus kadrų .

]]> http://www.pbb.lt/2008/03/29/sviesa/feed/ 5