Tag: Velnio Akmuo

Velnio Akmuo 2011

Praėjusiais metais rašiau apie šį festivalį, vykstanti Anykščiuose. Laiką tada praleidau labai gerai, tad kodėl gi nenuvažiuot ir šiais metais?

Bilietą nusipirkau maždaug prieš savaitę iki festivalio tiketoj. Teko paklot 103 lietuviškus pinigus kas gavosi brangiau nei buvo skelbta internete ir kas juokingiausia – brangiau nei pirkti prie įėjimo į Velnio akmenį. Be abejo, tai nėra tokie pinigai, dėl kurių reikėtų parintis ar panašiai, tiesiog pastebėjau, kad su tiketa man labai nesiseka: arba nusiperku brangiau, arba bilieto barkodas nesuveikia, taip man buvo per Rammstein koncertą.

Ketvirtadienis

Į festivalius važiuoti autobusu nesmagu, todėl tradiciškai tranzavom. Šįkart labai ilgai plente stovėti neteko. Iki Ukmergės nuvežė pati mėgstanti tranzuoti mergina, o paskui metalai, važiuojantys į akmenį. Kadangi važiavome dieną anksčiau prieš festivalį teritorijoje atsidūrėme vienį iš pirmųjų. Aplink vis lakstė tik savanoriai, tvarkantys aplinką.

Vakare Muzikos laboratorijos atidarymas, kelios grupės, o paskui linksma naktis.

Penktadienis

Oficialus festivalio atidarymas. Būtų įdomu sužinoti kur organizatoriai atkasė vedėjus? Manau, tokiems festivaliams jie išvis nereikalingi, tuo labiau tokie, kurių replikos kaip iš pigių radijo stočių. Koncertą atidarė grupė Mandragora. Neslėpsiu, tai mėgstamiausias mano lietuviškas kolektyvas. Malonu paklausyti ir įrašus, ir gyvus pasirodymus, kurių stengiuosi nepraleist. Deja, bet pagrojo jie labai neilgai, bet kaip visada užvežančiai. Paralytic – grojo techniškai ir labai sudėtingai, ne kiekvienas taip gali. Tačiau jausmų kažkokių nesukėlė, kaip ir paskui groję Hellish Outcast. Obtest tuo tarpu patiko net labai. Per koncertą pradėjo žiauriai lyti, drabužiai pasidarė šlapi lyg išsimaudžius su jais upėje, bet publikos tai neatbaidė. Taip pat neblogai pasirodė Gama Bomb ir Susperia. Paskutiniai grojo Pergalė. Va čia tai smagi grupė! Taip kaip Excrementory Grindfuckers šaiposi iš grindcoro, taip Pergalė išjuokina death ir black metalą. Ypač patiko jų klavišininkas su mėsininko prijuoste ir gopniko kepuraitе.

Po koncerto su Raimonda ėjom į rokoteka – 60′-89′ – roko diskoteka. Jėgų nebuvo visiškai – autopilotas. Palapinėj miegoti buvo žiauriausia. Po lietaus jos viduje susidarė nemažos balos, kurios susimaišė su smėliu, maistu ir kitais neaiškiais dalykais. Duobkasys atsisakęs miegoti tokiame bomžyne persikraustė į vienvietę Nessės palapinę. O aš grįžęs 3 nakties tiesiog atsiguliau į šlapią purviną balą, nes mano miegmaišyje knarkė Povilas a.k.a Vilkalokis. Tada buvo nesmagu, bet dabar tai prisimenu su šypsena.

Šeštadienis

Iš visų 12 grupių pamačiau gal tik pusę, todėl deja nepamačiau to, dėl ko taip dabar šėlsta žiniasklaida – Ondskapt – ir jų nuogo, kraujuoto vokalisto.


Nuotrauka iš DELFI

Savanoriai teigė, kad kraujas visgi buvo tikras, paimtas iš vietinės Anykščių skerdyklos, plauti paskui jį nuo scenos buvo sunku ir nemalonu. Taip pat girdėjau, kad vos nuogaliui išbėgus į sceną dauguma tėvų užsikėlė savo vaikus ant pečių, kad tie pamatytų visą tą grožį.

Didžiausia įspūdį aišku paliko Benediction ir Inquisition. Paskui naktinis kinas, šėlsmo naktis ir dar siaubingesnė nei vakar palapinė paryčiais, nors kokie ten paryčiai – saulė jau švietė kai reikiant.

Per festivalį gimė daug naujų juokelių, tiek savos kompanijos, tiek viso Velnio akmens.


Nuotrauka iš Facebook

Gerai prajuokino girtas miegantis bičas, kuriam nepažįstamieji spėjo pastatyti kryžių ir ant smėlio užrašyti “Liūdi šeima ir sugerovai”.

Buvom susiveikę ir kuponų, už kuriuos savanoriai gaudavo alaus už scenos. Tačiau pastebėjęs “nesavus” vienas iš organizatorių pradėjo rėkt “baras neveikia!”. Keista iš tiesų. Spėju, kad festivalio biudžetas ne vienas šimtas tūkstančių litų, o kažkokiam bičiui gaila šūdino Tauro alaus, kuris parduotuvėj ir dviejų litų nekainuoja. Bet ką jau padarysi, užtat iš to pažvengėm.

Sekmadienis

Namo grįžau kaip ir pirmyn – autostopu. Vežusi moteris tikino, kad Anykščiuose šis festivalis vietiniams labai patinka, nes pritraukia daug žmonių į miestelį ir garsina jį ne tik Lietuvoje, net ir visame pasaulyje. Tuo labiau, kad per visus tris metus “žiaurūs ir pikti metalistai” dar nieko nenusiaubė, nesugriovė ir neužmušė. Kai tuo tarpu per miesto šventes Anykščiai kenčia nuo vandalų, o žmonės atsiduria reanimacijoje. Visas tas srutas žiniasklaidoje ant festivalio pila tik vienas žmogus – kunigas, kuriam beveik niekas nepritaria.

Ačiū grupėms, organizatoriams ir aišku draugams už gerai praleistą laiką!

Velnio Akmuo 2010


Nuotrauka iš Diena.lt

Pašėlti vasaros viduryje kokiame nors festivalyje yra visada gera. Ypač gera kai turi daug laisvo laiko, kai geri draugai su tavimi ir kai atvažiuoja tokios epinės grupės kaip Mayhem. Būtent todėl bilietą į Velnio akmenį nusipirkau dar prieš kelis mėnesius.

Dar prieš geras dvi savaites iki Velnio akmens nusprendėm, kad į Anykščius, kur vyks festivalis, važiuosim autostopu. Taip galima ir neblogai sutaupyt, ir nuvažiuot linksmiau nei tirpti nuo karščio autobuse. Todėl susiskirstėme po du ir išėjome į plentą tranzuoti. Po kelių valandų stovėjimo su iškeltu į viršų pirštu aš supratau, kad Lietuvoje važiuoti autostopu yra kur kas sudėtingiau, nei pavyzdžiui Kretoje. Galiausiai mus su Robertu paėmė geras žmogus, kuris nepabijojo sustoti prie ištisinės juostos ir pavežti savo prabangioje mašinoje du nepažįstamus. Paskui važiavome su kitais žmonėmis, kurie vos mus pamatę linksmai sušuko “Į Akmenį?!”. Galiausiai pasiekėme Anykščius, šis miestelis paliko man gerą įspūdį: gražus, švarus, tvarkingas. Nors važiavome dieną prieš festivalį, aplinkui jau buvo nemažai ilgaplaukio jaunimo su sunkiais kerziniais batais. Kiek pavargome, bet nuotaika vis vien buvo puiki. Autostopu važiuot kur kas maloniau nei autobusu.

Festivalio vieta man taip pat pasirodė gana graži, tačiau per daug izoliuota ir saugoma. Iš vienos tai gerai, nes galima mažiau jaudintis dėl paliktos palapinės turinio, iš kitos pusės jautiesi per daug “įrėmintas”. Reikia uždėti didelį pliusą organizatoriams už bet kokios stiklinės taros draudimą. Lipant į upę visada žinodavai, kad išlipsi su sveikom kojom. Koncertų scena iš pirmo žvilgsnio man atrodė maža, bet to pakako, kadangi šiemet į festivalį atvažiavo nelabai daug žmonių. Tikriausia Deicide neatvykimas atbaidė daug jų gerbėjų. Bet apsauginių nuo to nepamažėjo, jie buvo beveik visur ir saugojo beveik viską, net tualetus, kurių aš stengiausi vengti. Išeiti “kur karaliai vaikšto be palydos” už festivalio ribų į mišką, manau, yra kur kas geriau nei eti į iš už tolo smirdinčius bio-WC. Tuo labiau, kad girdėjau mitų, jog praeitais metais kažkas tokiame tualete nupaišė pentagramą panaudodamas š.. kaip dažus. Didelė nesąmonė buvo palapinės mokestis. Festivalio metu buvo pardavinėjamas karštas maistas, kuris manęs ypatingai nesužavėjo, ir brangus alus. Savo alkoholio įsinešt nebuvo galima, kas siutino didžiąją dalį žmonių. Gudresni pirkdavo gėrimus iš Anykščių parduotuvių ir permesdavo per tvorą. Kai kuriuos pagaudavo apsauginis, bet mačiau kaip keliems jaunuoliams pavyko sėkmingai su juo susitart. Taip pat galima buvo nusipirkt neblogos atributikos. Pradedant antsiuvais, baigiant diržais, marškinėliais ir džemperiais. Bendrai tariant – beveik apie viską buvo pagalvotą, tačiau ne visi buvo tuo patenkinti.

Iš tikrųjų smagu, kad turėjau nemažą ir gerą kompaniją. Laisvo laiko metu daug maudėmės, nes ištverti didelį karštį buvo sunku. Sugalvojom net žaidimą – “Praslysk nepaliesdamas”. Esmė paprasta: vienas vandenyje praskečia kojas, kitas turi nerti ir praplaukti tarp jų nei kiek nekliudęs. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti iškrypeliškai, tačiau tai buvo labai smagus užsiėmimas. Galima praslyst ir pro daugiau žmonių. Mano rekordas buvo 4 vienas už kito sustoję žmonės. Taip pat rodėm “aukštąjį pilotažą”: Vienas atsistoja ant rankų, kiti du laiko jį už kojų, kad nenugriūtų, o trečias neria tarp rankų. Užsiėmimas tikrais smagus, be to ir krante sėdintys žmonės turėjo progą pažvengt iš mūsų :)

Didžioji dalis grojusių grupių man buvo nežinomos ir nepaliko kažkokio įspūdžio. Todėl nemanau, kad vertą tai plačiau aprašinėti. Tačiau Mayhem pasirodymas tiesiog nušlavė visus kitus. Rūtos dėka aš užėmiau gerą vietą pirmoj eilėj prie pat scenos. Grupė ilgai ruošėsi pasirodymui, o publika nekantravo. Susirinko turbūt visi į festivalį atvažiavę žmonės. Teko tvirtai laikytis ir kovot už savo gerą vietą. Kai pasigirdo pirmieji Hellhammer’io dūžiai per būgnus ir pradėjo šėlti gitaros, per kūną perėjo džiaugsmo srovė. Netrukus pasirodė ir pats Atilla su apverstu kryžiumi ant kaklo ir kraujuota kaukę. Per visą koncertą jis mojavo virvę vaidindamas, kad save smaugia, dėdavo mažytę kaukolę prie veido ir rodė publikai kiaulės galvą. Labai įsiminė tradiciniai Attilos gestai, jis padarė tikrai gerą šou. Kelis kart solistas krito bebandant užsilipti ant šlapios kolonėlės, bet apsauginiai jį prilaikė. Necrobutcheris į publiką žiūrėjo su keista jam būdinga maniakiška šypsenėle. Kai pasigirdo Freezing Moon ir Deathcrush dainos pasidarė tikrai labai gera, niekada anksčiau negalvojau, kad galėsiu pamatyti šią grupę gyvai. Paskui Attila išmetė į publiką kiaulės galvą, kuri buvo sėkmingai gražinta į sceną kažkokio neblaivaus vaikino :) Kai viskas pasibaigė Hellhammeris metė į publiką būgnų lazdeles. Viena iš jų atsitrenkė į mano pirštų galus ir nulėkė kažkur toli į publiką, iš tiesų gaila, kad nepagavau. Tačiau po koncerto gavau Morfeuso parašą ir paspaudžiau ranką Silmaethui. Robertas gavo iš jo ir gitaros mediatorių. Mayhem pasirodymas paliko didžiulį įspūdį, Duobkasys taip pat liko laibai patenkintas.

Morfeuso parašas

Kitą dieną vakare grojo grupė Tankard . Nors ir esu Thrash metal mėgėjas, ši grupė man nepatiko. Stebėjau juos sėdėdamas su Aru ant suoliuko, vėliau pastebėjom, kad jų muziką labai traukia į miegą. Grave kiek pataisė padėtį, bet Mayhem jau niekas negalėjo nugalėt.

Atgal važiavom taip pat autostopu. Iš Pašilaičių į Antakalnį su Povilu ėjom pėsčiom, nes smulkių pinigų troleibuso talonėliui jau buvo nebelikę :D Bet kokiu atveju mes gerai praleidom laiką. Kalbėdamas su žmonėmis pastebėjau, kad Velnio akmeniu yra nemažai nepatenkintų, kažkiek tam pritarčiau, minusų tikrai buvo, bet bendrai festivalis man labai patiko :)